Kaip suderinti įmonių poreikius ir mokymo įstaigų galimybes, diskutavo didžiausių šalies universitetų vadovai ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovai.
„IT specialistų poreikis yra didžiulis, būtina reaguoti į rinkos poreikius. Nelaukiant, kol situacija taps kritiška, turime judėti pirmyn, įtraukiant įmones, verslo organizacijas, universitetus ir kitas mokslo įstaigas. Kuriant naujas studijų programas, svarbu atlikti poreikių analizę ir išsiaiškinti, kur ir kiek specialistų trūksta, nes verslui reikia ne bet kaip, o kokybiškai parengtų specialistų", - teigė LVK prezidentas Valdas Sutkus.
Vilniaus universitetas jau ėmėsi didinti IT studentų skaičių, tačiau, pasak šio universiteto rektoriaus Artūro Žukausko, šis procesas negali būti greitas: „Šįmet informacinių technologijų studijų vietų skaičių padidinome 15 proc. Didinant daugiau nukentėtų studijų kokybė. Kitais metais vietų skaičių padidinsime dar 20-30 procentų", - sakė rektorius.
Vytauto Didžiojo universiteto prof. Vytautas Kaminskas teigė, kad jo universitetas yra pasirengęs didinti IT studentų skaičių, tačiau labai trūksta dėstytojų.
Universitetų atstovai atskleidė, kad, palyginimui, Estijos Tartu universiteto vidutinis dėstytojų atlyginimas yra 2800 eurų, o VDU - 700 eurų. Šią problemą būtų galima išspręsti mažinant bendrą studentų skaičių Lietuvoje, nes dauguma švietimui skiriamų lėšų yra išleidžiama studijų krepšeliams. Taip dalis pinigų yra iššvaistoma, nes krepšeliai atitenka ir daugybei nekokybiškų, neperspektyvių studijų rengėjų.
„Būtina nustatyti aiškius kriterijus studijoms. Jeigu nustatyto kokybės lygio nepasieki, tai programą reikia nutraukti", - teigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas.
Pasak jo, universitetai tikisi glaudesnio ir geranoriškesnio bendradarbiavimo su verslu. Technologijos sparčiai keičiasi, todėl informatikams yra būtina praktika, o įmonėse kaip tik ir yra dirbama su inovacijomis. Be to, universitetams opi dėstytojų problema, kurią galėtų sušvelninti iš verslo atėję specialistai.
Vilniaus universitetas jau ėmė skatinti įmonėse dirbančius specialistus dėstyti - įsteigė naujas profesijas - „Profesorius partneris" ir „Docentas partneris". Tokio garbingo statuso įgijimas yra ir papildoma motyvacija iš verslo atėjusiems dėstytojams.
Norint parengti daugiau IT specialistų, neužtenka vien tik padidinti studijų vietų skaičių. Pasak KTU prorektorės Jurgitos Šiugždinienės, nemaža dalis į technologijų specialybes įstojusiųjų „nubyra" per pirmus metus, todėl turi būti parengiamas pakankamas motyvuotų abiturientų skaičius mokyklose.
„Niekada neturėsime pakankamo skaičiaus motyvuotų technologinių pakraipų studentų, jeigu jie laboratorinius darbus atliks mokyklos suole. Reikia raginti savivaldybes, kad jos padėtų atvežti mokinius į universitetų laboratorijas", - sakė KTU atstovė.
„Investuok Lietuvoje" atstovė Erika Tauraitė-Kawai teigė, kad Vokietijoje trūksta apie 60 proc. IT specialistų, Jungtinėse Amerikos Valstijose - panašiai. Tai aiškiai rodo, kad Informacinių technologijų fakultetas turėtų tapti branduoliniu universitetuose. Šių žinių reikia visiems - ateityje netgi nebus nė vieno lingvisto, kuris galės padaryti karjerą be IT žinių. Be to, greitai jų poreikis dar labiau padidės, nes IT specialistų reikės daugumai įmonių.
Problemai spręsti jau yra vykdomos ir kitos iniciatyvos. Asociacija „Infobalt" jau kuria dėstytojų iš verslo duomenų bazę, kuri padės ir universitetams, ir šiems dėstytojams vieniems kitus surasti. Be to, universitetai planuoja suteikti verslo atstovams dėstymo įgūdžių, supažindinti su pažangiais mokymo metodais, kad jie galėtų visavertiškai dėstyti kursą.