J.Olekas: aukštosioms mokyklos diriguos politikai

Opoziciniai socialdemokratai piktinasi valdančiųjų planais aukštųjų mokyklų tarybas formuoti politiniu pagrindu, mat koalicijos parengtame Mokslo ir studijų įstatymo projekte numatyta, jog aukščiausiasis universiteto valdymo organas – taryba – bus formuojamas daugiau kai pusę jos narių skiriant palaiminus švietimo ir mokslo ministrui. „Netgi gali patarėjai ministro dalyvauti tarybos veikloje“, - trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje piktinosi socialdemokratas Juozas Olekas.

Pasak politiko, valdantieji tokiu būdu imsis politinės aukštųjų mokyklų kontrolės, nes taryba yra aukščiausias valdymo organas, ji rinks ir tvirtins bei atleis rektorių, priims sprendimus dėl turto panaudojimo, rektoriaus teikimu priims sprendimą dėl studijų įmokų dydžio.

„Mūsų dabartinės pataisos nukreiptos, kad ministras (jeigu anksčiau buvo Mokslo taryba, tai dabar ministras -DELFI) paskirtų žmones, kurie aukštosios mokyklos taryboje turėtų daugumą ir galėtų priimti praktiškai visus kertinius sprendimus. Tai reiškia, kad jie viską gali patys padaryti“, - sakė socialdemokratas.

Švietimo ir mokslo ministerijos parengtame bei Vyriausybės patvirtintame teisės akto projekte numatoma, kad taryba yra sudaroma iš 9 arba 11 žmonių. 1-ą narį į šią instituciją galės deleguoti studentai, 2-3 narius (priklausomai nuo to, koks bendras tarybos narių skaičius) - dėstytojai ir mokslo darbuotojai, 1-ą – administracija, o likusius 5-6 žmones skirs švietimo ir mokslo ministras iš aukštųjų mokyklų personalui nepriklausančių asmenų.

Šiuo metu tarybos formavimas aptariamas Aukštojo mokslo įstatyme. Ši institucija yra sudaroma iš ne mažiau nei 9 ir ne daugiau kaip 21 nario, trečdalį jos narių skiria Senatas, kitą trečdalį – ministras, o likusios dalies sudėtis priklauso nuo bendro rektoriaus ir ministro sutarimo.

Taryba šiuo matu nerenka ir rektoriaus. Ši funkcija yra priskiriama aukštosios mokyklos Senatui, o formuojant Senatą Švietimo ir mokslo ministerija nesikiša. Be kita ko, šiuo metu galiojančiame teisės akte tiesiai sakoma, jog tarybos veikloje negali dalyvauti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, o Vyriausybės patvirtintame įstatyme šios nuostatos nėra.

„Atrodo, tos permainos veda prie dviejų dalykų: politinio aukštųjų mokyklų valdymo ir prie ryškaus prieinamumo mažinimo ir darymo tik turčių privilegija“, - konstatavo J. Olekas.

„Susimovei“ per egzaminus – reabilituotis negalėsi

Socdemai pasipiktino ir valdančiųjų ketinimu nemokamas studijas palikti tik mokyklas geriausiai baigusiems abiturientams.

Tai reiškia, jog jeigu į aukštąją mokyklą įstojęs ir nemokama „vietą“ pagal baigiamųjų egzaminų vertinimus gavęs studentas nutars patinginiauti, jis vis tiek bus garantuotas, kad už mokslą nemokės.

Tuo tarpu gerai besimokantis jo kolega, kuris per abitūros egzaminus „susimovė“, reabilituotis ir pereiti į nemokamą vietą galės tik retais atvejais – pavyzdžiui, kai nemokamos vietos „turėtojas“ išmetamas iš universiteto.

J. Oleko nuomone, tai nėra teisinga. Ši nuostata ne itin patinka ir kai kuriems valdančiosios daugumos atstovams. Kai kurie konservatorių-krikdemų atstovai nerimauja, jog nemokamų studijų garantija tik puikiai abitūros egzaminus išlaikiusiems studentams sunaikins konkurencija studijų metais.