G. Steponavičius teigia, kad raginimai keisti taisykles jau vykstant priėmimui kenkia abiturientams ir viešam interesui.
Teismo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti įsakymo galiojimą iki bus išnagrinėtas prašymas. Jei teismas šį prašymą patekintų, abiturientai į aukštąsias mokyklas būtų priimami pagal senąją tvarką.
Pasak J. Sabatausko, dar senajame Aukštojo mokslo įstatyme buvo nustatyta, kad stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygos ir konkursinio balo sudarymo principai skelbiami ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki priėmimo pradžios. J.Sabatauskas aiškina, kad priimtame naujame Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta analogiška įsigaliojimo tvarka. Tačiau, aiškina Seimo narys, gegužę ministro įsakymu patvirtintame apraše „smarkiai pasikeičia daugelio dalykų, daugelio stojamųjų konkursinių balų sudarymo principai“.
Parlamentaras aiškina, kad, lyginant su 2008 m. patvirtintomis stojimo sąlygomis, pagrindinis valstybinis egzaminas, turintis didžiausio konkursinio balo svorį, pakeistas daugiau negu pusei studijų krypčių. Kaip pavyzdį jis pasitelkė fizinių technologijų studijų kryptį – šiuo metu didžiausią svorį stojant turi matematika, nors pagal ankstesnę tvarką turėjo lietuvių kalba. Socialinėje geografijoje geografijos egzaminą pakeitė matematika, čia nebereikia užsienio kalbos egzamino.
Mano, kad pažeista ir Konstitucija
„Kai kurie moksleiviai liko visiškai apgauti, nes pasirinko egzaminus, kurių šiandien nebereikia. Vietoje jo atsiranda kitas egzaminas, turintis pagrindinę reikšmę konkursiniame bale, kurio jie nepasirinko“, - pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo socialdemokratas.
Anot jo, gegužės 14 dieną ministrui pasirašius įsakymą, nė vienas abiturientas jau negalėjo pasirinkti laikyti kitų egzaminų. J.Sabatausko manymu, naujoji tvarka galėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2011 m.
„Manau, ne tik įstatymas pažeistas – pažeista Konstitucija, teisėti lūkesčiai, teisinis tikrumas, teisinis aiškumas, visų lygybė prieš įstatymą ir daugelis kitų“, - aiškina J. Sabatauskas.
„Bandau įsivaizduoti, kokioje psichologinėje būsenoje buvo mūsų abiturientai, dvi dienas prieš valstybinių egzaminų pradžią sužinoję, kad to egzamino, kurį jie pasirinko, stojant į tą specialybę nebereikia, o reikia kito. Laikant visus egzaminus jų motyvacija, manau, smarkiai krito ir būsena buvo labai bloga“, - kalbėjo J. Sabatauskas. Anot jo, padaryta didžiulė ir nebeatitaisoma žala abiturientams, dvejus metus stropiai besiruošusiems egzaminams.
DELFI primena, kad prieš porą savaičių keturi Seimo nariai, tarp jų ir J. Sabatauskas, kreipėsi į KT prašydami išaiškinimo dėl anksčiau jau priimtų KT nutarimų. KT klausiama, ar reformą aukštajame moksle numatantis Mokslo ir studijų įstatymas nepažeidžia aukštųjų mokyklų autonomijos, ar nesikerta su Konstitucija gerai besimokančiųjų peržiūra ne po kiekvienos sesijos, o kas dveji metai, ar geriausiai vidurines baigusių asmenų kriterijai atitinka gerai besimokančių aukštosiose mokyklose piliečių kriterijus.
G.Steponavičius: tokie veiksmai – destruktyvūs
Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius teigia, kad atšaukti patvirtintą abiturientų eilės „studijų krepšeliams“ gauti sudarymo tvarką nėra jokio teisinio pagrindo, o raginimai keisti taisykles jau vykstant priėmimui kenkia abiturientams ir viešam interesui.
„Tiek bandymai jau prasidėjus reformai keisti „studijų krepšelių“ paskirstymo stojantiesiems tvarką, tiek raginimai Seimui nutarimu kreiptis į KT dėl Mokslo ir studijų įstatymo yra destruktyvūs, savanaudiški veiksmai. Tokiais pareiškimais siekiama ne apginti abiturientų interesus, o atvirkščiai – jiems pakenkti. Abiturientų priėmimas į aukštąsias mokyklas pagal naująją tvarką jau vyksta ir jį stabdyti nėra jokio teisinio pagrindo. Raginčiau politikus atidžiau apsvarstyti viešą visuomenės interesą prieš imantis tokių veiksmų ir keliant nereikalingą sumaištį,“ – išplatintame pranešime sako ministras G. Steponavičius.
G. Steponavičius atkreipia dėmesį, kad priėmimą į aukštąsias mokyklas ir finansavimo paskirstymą geriausiai mokyklas baigusiems abiturientams reglamentuoja du skirtingi Mokslo ir studijų įstatymo straipsniai.
„Įstatymas numato, kad abiturientų eilė „studijų krepšeliams“ gauti sudaroma Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka. Eilės sudarymo principai šiemet buvo nustatyti nepažeidžiant jokių teisės aktų ir kiek įmanoma labiau atsižvelgiant į galiojančią priėmimo tvarką bei abiturientų interesus,“ – sako G. Steponavičius.
Abiturientų eilės sudarymą ir valstybės finansavimo paskirstymą apibrėžia Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnis. Tuo tarpu priėmimą į aukštąsias mokyklas apibrėžia 52 str. 1 dalis, kuri įpareigoja aukštąsias mokyklas prieš dvejus metus nustatyti ir paskelbti konkursinius mokomuosius dalykus, konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus – tą aukštosios mokyklos yra padariusios prieš dvejus metus bendru sutarimu ir šiemetinės priėmimo sąlygos tam neprieštarauja.
„Priėmimo sąlygose prieš dvejus metus nurodyti konkursiniai dalykai šiemet nesikeitė,“ – sako G. Steponavičius.