Natalija (tikrasis vardas ir pavardė DELFI žinomi) 2010 m. įstojo į VVA Vilniuje studijuoti verslo vadybos. „Šiais metais atėję į universitetą sužinojome, kad akademija yra parduota su visais esančiais studentais. Studentų niekas neinformavo nei žodžiu, nei raštu apie įvykusius pokyčius – mūsų pardavimą. Visiems šokas, niekas nepatenkinti“, – tvirtina ji.
„Pardavimu“ Natalija įvardija VVA prijungimą prie KSU. Jau spalį VVA ir KSU studentai turėtų mokytis kartu. Studentai rugsėjo pradžioje informuoti, kad baigę studijas įgys KSU verslo vadybos bakalauro laipsnį, o ne VVA, į kurią stojo.
Pagrindine problema Natalija įvardija KSU ir VVA studijų kainų skirtumą. Štai VVA studentai už nuolatines verslo vadybos bakalauro studijas iki šiol mokėjo 6200 Lt per metus. Tuo metu KSU puslapyje internete nurodyta, kad jo studentai už nuolatines verslumo ir vadybos bakalauro studijas mokės 3850Lt per metus.
„Didžiausia šios dienos VVA studentų problema yra nelygybės klausimas. Kodėl buvę VVA studentai, nuo šiol priklausantys KSU, turi mokėti 5800Lt, kai KSU kainos yra 3850Lt per metus?“, – piktinosi pašnekovė.
Rektorius įžvelgia finansinius instinktus ir „gariūninius“ norus
Pasak A. Augustinaičio, minėti studentai, kurių yra apie 140, šiuo metu dar studijuoja VVA. Kai bus baigtos pertvarkyti mokymosi programos, struktūra, jie taps KSU studentais. „Niekas dar neįvyko. Tai, kad jie turi lūkesčių susimažinti mokesčius – jų problemos“, – sako A. Augustinaitis.
Rektorius tvirtina, kad verslo vadybos specialybės šįmet KSU nėra – ji buvo planuota, tačiau nespėta programos akredituoti ir įvykdyti priėmimo. „Jie turbūt pasižiūrėję į galimas programas ir jų kainas nutarė, kad pas mus mažesnės kainos ir čia pareketuos, atsiprašau už tokį blogą žodį. Tai normalus studentiškas interesas“, – teigia A. Augustinaitis.
Pasak jo, rugsėjo pradžioje studentai informuoti, kad vyksta aukštųjų mokyklų integracijos procesas. „Tai normalus, švelniai pasakyčiau, „gariūninis“ noras: sumažinkit mums mokesčius, jeigu jau jungiamės. Jie negalvoja nei apie kokybę, nei apie studijų sąlygas. Mes su jais dar normaliai nešnekėjome – tiesiog informavome, kad vyksta šitie procesai, kad jie būtų pasirengę. Jie dar nežino nieko“, – kalbėjo A. Augustinaitis.
A. Augustinaičio tvirtinimu, VVA akredituota neigiamai, tad būtina stiprinti studijų kokybę. Dėl to ir apie studijų kainų mažinimą esą negalima kalbėti. „Privatus universitetas tas, kuriame kainos didėja tam, kad būtų kokybė, o ne tam, kad surinktume iš jų pinigėlius. Jie turi sutartis, nes mes jas sudarinėjome, o buvusi VVA vadovybė, studijų kainos įrašytos jų sutartyje. Pavadinkime tai nelabai pagrįstais lūkesčiais“, – sakė rektorius, įsitikinęs, kad studentų veiksmus diktuoja „finansiniai instinktai“.
Sutartį galima keisti tik abipusiu sutarimu
„Studentai turės persirašyti studijų sutartis. Kiek žinau, kol kas apie pinigus nebuvo kalbama – šią savaitę planuojamas susitikimas su VVA studentais. Bet kokiu atveju, KSU turi perimti visus įsipareigojimus, persirašyti studijų sutartis, o studijų kaina – administracijos sprendimas – kiek tai kainuoja ir kiek jie gali kaštus suspausti, kad studijų procesas būtų organizuojamas ne tiek pigiai, kiek kokybiškai“, – situaciją įvertino Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentas Vilius Morkūnas.
V. Morkūno teigimu, tokios situacijos kyla iš studentams pateikiamos informacijos trūkumo.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos atstovės Nomedos Barauskienės, studijų kaina, kurią savarankiškai nustato aukštoji mokykla, numatyta įstaigos ir studento pasirašytoje sutartyje. Sutartį galima keisti tik abipusiu sutarimu. Studijų kainos dydis priklauso nuo studijų programos.
N. Barauskienės teigimu, pagal Švietimo įstatymą apie aukštųjų mokyklų sujungimą privalėjo būti informuotas kiekvienas reorganizuojamos aukštosios mokyklos studentas asmeniškai raštu ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Ir po reorganizacijos mokykla privalo vykdyti visus sutartyje numatytus įsipareigojimus – pavyzdžiui, dėl studijų kokybės, aprūpinimo, studijų sąlygų ir panašiai.