Rugsėjo pirmąją tyla ir tuščiais koridoriais pasitiko Daugų Vlado Mirono gimnazijos Makniūnų pagrindinio ugdymo ir daugiafunkcis skyrius. Užuot šventę, mokytojai su rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus bei Daugų gimnazijos vadovais aiškinosi savo ateitį, skelbė „Alytaus naujienos“.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas prieš prasidedant mokslo metams buvo įvardijęs, kad per metus uždaroma 20–30 mokyklų. Sprendimą – uždaryti mokyklą ar jungti klases – priima savivaldybės, o ne ministerija.
Tai, kad mokyklų ateitis turi priklausyti nuo savivaldybių valios, tvirtino ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis. „Tas tinklas, kuris dabar yra, jis gana optimalus, – rugpjūtį BNS teigė R. Karbauskis. – Mes neturėtume daryti žingsnių, kad mokyklos būtų uždaromos, nes valstybė priima kažkokį sprendimą dėl finansavimo sistemos pakeitimų.“
Jam antrina ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, LVŽS frakcijos Seime narys Eugenijus Jovaiša.
Vis dėlto prieš pat rugsėjo pirmąją valdantieji ėmėsi iniciatyvos ir buvo priimtas nutarimas, kuriuo palaimintos ir ne visos sudėties klasės. Taip, R. Karbauskio teigimu, nuo pražūties buvo išgelbėta 170 mokyklų. Nors tokį žingsnį švietimo darbuotojai vadina žingsniu atgal.
Aštuoni – tiek mažiausiai mokinių turi būti suburta, norint sudaryti klasę ir tikėtis valstybės finansavimo mokyklai. Buvo nutarta, kad jei nesudaromos devintos ir dešimtos klasės – visa išlaikymo našta keliauja savivaldybėms. Būtent šis sprendimas buvo atšauktas – Vyriausybė po valdančiųjų iniciatyvos nusprendė pasidalyti finansine našta ir leido savivaldybėms prie tokių klasių prisidėti mažesnėmis pinigų sumomis.
Profsąjunga: žengėme žingsnį atgal
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas DELFI teigė, kad jų profsąjungai priklausantys mokytojai su tuštėjančių mokyklų problema nesusiduria, tačiau tvirtino, kad vos kelias dešimtis mokinių turinčios mokyklos – rajonuose egzistuojanti problema.
„Kiek žinome, yra tokių skaičių, kad ir dvidešimt, ir trisdešimt, ir šešiasdešimt ar septyniasdešimt – įvairių mokyklų yra, – mokyklose besimokančių mokinių skaičius vardijo E. Milešinas. – Tai buvo sprendžiama ir šįmet apie trisdešimt mokyklų arba uždarė, arba reorganizavo ir prijungė prie kitų mokyklų, bet prieš pat rugsėjo pirmąją pakeistas Vyriausybės nutarimas. Mūsų žiniomis, dviejų Seimo narių iniciatyva, ir nors pernai buvo žengtas žingsnis į priekį, šįmet, gal prieš rinkimus, žengtas atgal.“
E. Milešinas tvirtino, kad pakeitus nutarimą mokyklos, nors ir turinčios nedaug mokinių, nebuvo pertvarkytos. „Kalbame apie dvi mokyklas – Naujosios akmenės Kruopių, kurioje yra apie septyniasdešimt mokinių, ir Šiaulių rajono Naisių“, – teigė E. Milešinas.
Akmenės rajono Kruopių mokykla:
Akmenės rajono Kruopių mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui, laikinai einančios direktoriaus pareigas Daiva Lunkevičienė, DELFI teigė, kad kalbų apie mokyklos uždarymą nebuvo. Kaip ji teigia, tokių planų nėra ir dabar, planuojant kitus mokslo metus.
„Kalbant apie pagrindinį ugdymą, turime 71 mokinį, tačiau turime ir ikimokyklinio ugdymo skyrių, kuriame yra dar 31 ugdytinis. Iš viso mokykloje 102 ugdytiniai, – įvardijo D. Lunkevičienė. – Didžiausias mokinių skaičius klasėje yra dešimt, o mažiausias – ir septyni, ir šeši.“
Šioje mokykloje neišvengiamas ir klasių jungimas, tačiau, anot l. e. p. direktorės pareigas einančios D. Lunkevičienės, jungiamos tokios pamokos kaip dorinis ugdymas, fizinis lavinimas, dailė, technologijos ir panašiai.
D. Lunkevičienė teigė, kad savivaldybė prisideda prie mokyklos išlaikymo.
Naisių mokyklos klasėse – nuo 4 iki 10 mokinių
Naisių mokyklos direktorius Vytautas Šimkus DELFI teigė, kad jų mokykloje šįmet nebuvo sudarytos dvi klasės – trečiokų ir devintokų. Pridūrė, kad stebi gyventojų kaitą ir tvirtino, jog ateityje mokykloje mokinių neturėtų trūkti.
Direktoriaus teigimu, klasėse mokosi nuo dešimties iki keturių mokinių, todėl kai kurie dalykai jungiami. „Jungiame per linksmuosius dalykus, tai dailė, muzika, fizinis lavinimas, – vardijo direktorius. – Vienoje klasėje lietuvių k. dar, bet ten skaitiniai, tai nieko blogo, ugdymo procesui neatsiliepia.“
Iš viso mokykloje mokosi 67 mokiniai, o, kaip teigia direktorius, mokytojams skirti 9 etatai. „Matematikos ir lietuvių k. mokytojai dirba visu krūviu, pradinukų – beveik visu. O visų kitų – ne. Dirba per kelias mokyklas žmonės. Kaip ir visur rajonuose“, – kalbėjo V. Šimkus.
Beje, į klausimą, ar buvo svarstymų, kad mokykla gali būti uždaryta, atsakė neigiamai. „Ne, tik buvo svarstymų, kad laikinai tapsime aštuonmete, – sakė V. Šimkus. – Yra gimusių ir penkiolika vaikų vienais metais, turėtų ateiti. Sunku pasakyti, nes kaimas – gyvas organizmas, jis yra nenuspėjamas.“
V. Šimkus tvirtino, kad papildomų lėšų iš savivaldybės negauna. „Užtenka valstybinių lėšų, – kalbėjo direktorius. – Po vieną klasės komplektą savivaldybė žadėjo pridėti, bet ar pridės – neaišku.“
Šiaulių rajono savivaldybė vardijo mažiausias mokyklas
Šiaulių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Raimundas Galkus DELFI teigė, kad svarstoma prisidėti prie Naisių mokyklos išlaikymo. Jis taip pat patvirtino, kad buvo svarstymų Naisių mokyklą prijungti prie kitos ugdymo įstaigos: „Buvo tokių svarstymų ir jie niekur nėra dingę.“
R. Galkus įvardijo, kad Šiaulių rajone yra daugiau mažų mokyklų. Dvi iš jų buvo reorganizuotos šįmet: vienoje mokėsi 34 mokiniai, kitoje – 35. Jo teigimu, ir dabar Šiaulių rajone yra mokyklų, mažesnių už Naisių.
R. Galkus teigė, kad reorganizuoti mokyklas ir organizuoti vaikų vežiojimą į pamokas nėra lengvas uždavinys. „Pavyzdžiui, Raudėnai, artimiausi yra tik Kuršėnai – beveik už 20 kilometrų. Reikia atsižvelgti į vietovę, – tvirtino savivaldybės atstovas. – Turime mokyklinių autobusų, juose yra 17 vietų. Kai kurios mokyklos pavežama iki 50 vaikų. Autobusai rytais nuvažiuoja šimtą ir daugiau kilometrų.“
Kaip teigia pašnekovas, kai kur organizuoti vaikų pavežimą realu, bet yra ir tokių vietovių, kur tai padaryti sudėtinga.
Karbauskis: išgelbėjome 170 mokyklų
LVŽS lyderis R. Karbauskis teigė, kad prieš pat rugsėjį buvo išgelbėtos ne dvi, o 170 mokyklų.
„Buvo sprendimas, pagal kurį reiškė, kad devinta, dešimta klasės nebus finansuojamos visiškai, jei nesudaromas komplektas (jei klasę sudarys mažiau nei aštuoni mokiniai – DELFI), vadinasi, savivaldybė turės finansuoti visu šimtu procentų. Ir Vyriausybė paskutinėmis dienomis tai atšaukė, nes buvo 170 tokių mokyklų, kuriose nėra viso komplekto devintoje arba dešimtoje klasėje“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Jei sudaromos ne visos klasės, jų išlaikymą turi finansuoti savivaldybės. R. Karbauskis aiškino, kad pagal galiojusį nutarimą savivaldybių išlaidos būtų padidėjusios daugiau nei tris kartus – nuo 30 iki 100 tūkst.
„Savivaldybės ruošėsi uždaryti tokias mokyklas, nes nėra tiek finansų“, – kalbėjo R. Karbauskis. Jis teigė, kad profsąjungos vadovas E. Milešinas netiksliai įvardijo, nes, R. Karbauskio teigimu, Šiaulių rajone tokių mokyklų buvo penkiolika, o ne vienintelė Naisių.
„Naisiai – ne tas kaimas, kur būtų problema galvojant apie ateitį. Yra didesnių problemų“, – tvirtino R. Karbauskis ir pridūrė, kad yra tokių mokyklų, į kurias tėvai nusprendžia vaikų nebeleisti.
LVŽS lyderis teigė, kad, pradėjus domėtis, ministerija esą nė neturėjo skaičių, kiek yra tokių mokyklų, kuriose nesusidaro visos devintos ir dešimtos klasės. „Sprendimas yra, o kiek tokių mokyklų, nežinoma, – teigė LVŽS lyderis. – Kai iškėlėme tą klausimą ir paaiškėjo, kad yra 170 mokyklų, tai sprendimas buvo priimtas ir Vyriausybėje pakeistas. Jie (ministerija – DELFI), matyt, nė neįsivaizdavo, kad tiek mokyklų paliečia.“
R. Karbauskis kritikavo visą sistemą, teigė, kad „Vyriausybė priėmė labai protingą sprendimą“.
Beje, jo teigimu, tai buvo ne dviejų Seimo narių, o frakcijos sprendimas. „Taip gali šnekėti tik tas, kuris nesupranta, kad mes galėjome fiziškai nužudyti pagrindines mokyklas kaimiškose vietovėse. Kai kuriose savivaldybėse – visiškai visas iki vienos“, – tvirtino R. Karbauskis.
Beje, nors Vyriausybės sprendimu buvo panaikintas nutarimas, kad ne viso komplekto 9-tas ir 10-tas klases turi šimtu procentų finansuoti savivaldybės, liko galioti ankstesnis nutarimas: jei klasėje yra nuo 5 iki 8 mokinių, savivaldybė ir valstybė finansuoja ugdymą santykiu 50 ir 50, jei klasėje mažiau nei 5 mokiniai, savivaldybė turi prisidėti 70 proc.
Jovaiša pateisina net ir itin mažas mokyklas
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, LVŽS frakcijos narys Eugenijus Jovaiša DELFI teigė, kad su mažomis mokyklomis turi tvarkytis pačios savivaldybės. Tiesa, jo teigimu, „valstiečiai“ turėjo ir turi prioritetą – pirmų–ketvirtų klasių mokiniams ugdymas turi būti prieinamas kuo arčiau namų, dėl šios sąlygos gali būti pateisinamos ir labai mažos mokyklos.
„Švietimas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Švietimo ministerija ir Švietimo ir mokslo komitetas stengiasi padaryti įstatymus ir poįstatyminius aktus, kad būtų bendrieji nuostatai. Tokios taisyklės, kaip tą tinklą bendrai tvarkyti, yra. Pasirašyta ministro. Jos yra žinomos“, – teigė E. Jovaiša ir pridūrė, kad taisyklėse nurodyta, kaip elgtis su mažomis mokyklomis.
„Yra padarytos tokios kosminės išlygos, kad galima jungti pirmą ir antrą klases, trečią ir ketvirtą. Kad susidarytų reikalaujama aštuonių mokinių klasė. Galų gale leidžiama sujungti visas keturias klases, kad būtų tie aštuoni mokiniai. Ar tai yra gerai? Tai didelis klausimas“, – svarstė Seimo narys.
„Jei, sakykime, nesusirenka aštuoni mokiniai, o savivaldybei reikia trūks plyš, kad mokykla būtų toje vietoje, kur ir yra, tai taikoma dar viena taisyklė. Jei daugiau nei penki, bet nesiekia aštuonių, tai finansavimas yra 50 ir 50. Vadinasi, 50 proc. moka savivaldybė, 50 – valstybė. Jei yra mažiau nei penki ir savivaldybei reikia išlaikyti, yra atitinkamai 30 valstybei, 70 – savivaldybei“, – mažų mokyklų finansavimo modelį aiškino E. Jovaiša.
Pateisina jungtines klases
Vis dėlto tokias mokyklas vertėtų uždaryti ar ir toliau išlaikyti, net jei jos vis tuštėja? „Mano ir „valstiečių“ švietimo politika yra tokia: jei tai – pradinukai, visai mažiukai vaikai, reikia žūtbūt siekti, kad jų mokykla būtų kuo arčiau namų. Dėl to yra tokios didelės išlygos padarytos. Bet kai pradedame kalbėti apie dalykinę sistemą (nuo penktos klasės – DELFI), tai savivaldybė iš tikrųjų turi pradėti žiūrėti taip, kad mokiniai būtų aprūpinti įvairiais kabinetais, technologijomis, ko nereikia pirmoje–ketvirtoje klasėje“, – tvirtino Seimo narys.
Jo teigimu, jei penktose ir vyresnėse klasėse vis dar laikomasi jungimo politikos, nukenčia ugdymas, tačiau pradinėse klasėse, Seimo nario nuomone, jungimas, nors ir komplikuoja mokymąsi, jo kokybei neturėtų trukdyti.
O ar nešvaistomi pinigai, jei kaimo mokykloje mokosi penki mokiniai? „Reikia pasižiūrėti, kokia konkreti vietovė. Koks nuotolis iki kur yra, kiek vaikams anksti reikėtų keltis. Tvarkingas gaspadorius turi paskaičiuoti ir pažiūrėti, ką geriausio gali padaryti, – teigė E. Jovaiša. – Tai yra savivaldybės problema. Jie yra steigėjai. Jie – šeimininkai.“
Juozapaitis: turime galvoti apie švietimo kokybę
Seimo švietimo ir mokslo komiteto narys, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos narys Vytautas Juozapaitis teigė, kad svarbiausia – švietimo kokybė, o ne aklas įsitikinimas, kad net ir mažiausias mokyklas būtinai išlaikyti.
„Jeigu kas nors žinotų, ką reikia padaryti, turbūt jau būtų padaryta. Kita vertus, tie, kurie nieko nedaro (o nedaro turbūt specialiai), sako, kad regionų nelies, nes mokykla turi teisę būti ten, kur yra bent vienas moksleivis, tai su tokia politika mes ateisim tiesiai į aklavietę“, – teigė V. Juozapaitis.
„Konservatoriaus teigimu, Švietimo komitetas yra daugialypis, tačiau komitetas neturi galios įteisinti kokį nors planą, jei tam nepritaria valdančioji dauguma.
„Kiek žinau, valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis yra griežtai nusiteikęs prieš tokių mokyklų uždarymą. Bet vėlgi, jos neturėtų būti uždaromos, turėtų būti prijungiamos prie didesnių. Visų pirma, mes turime galvoti apie švietimo kokybę, kuri gali būti įmanoma tik tose mokyklose, kur pakankamas ir mokinių, ir mokytojų skaičius. Vadinasi, bus motyvuoti ir mokytojai atlyginimo dydžiu, ir panašiai. Tokiose mokyklose, kuriose yra vienas, du ar iki dešimt–dvidešimt mokinių, kur daugiau mokytojų nei moksleivių, tiesiog yra neįmanoma laukti stebuklo, kad įvyktų koks nors proveržis ir kad jie tuos vaikus paruoštų taip, jog mes būtume nustebinti. Tai mano asmeninė nuomonė ir mūsų rinkiminės kampanijos dalis“, – kalbėjo „konservatorius“ V. Juozapaitis.
Seimo narys pridūrė, kad vis dėlto nereikia pulti uždarinėti mokyklų. „Negalima uždarinėti, bet jei jose nėra moksleivių, – kalbėjo V. Juozapaitis ir pridūrė, kad reikia apsvarstyti, ar verta išlaikyti mažas mokyklas. – Na, valstybė nėra tiek turtinga, kad viską išleistų per kaminą pastatams išlaikyti.“
Kritikuoja ir valdančiuosius, ir ministeriją
„Konservatorius“ kritikavo ir ministeriją, kurioje esą pastaruoju metu vyko pokyčių, trikdačių įprastą darbą. „Ten (ministerijoje – DELFI) taip pat tokia suirutė. Tarpuvaldis, keitėsi ministrai, laikinieji ministrai, viceministrų nebuvo ir panašiai“, – kalbėjo V. Juozapaitis.
Reaguodamas į Alytaus rajono atvejį, kai į mokyklą nuo rudens neatėjo nė vienas mokinys, nors mokytojai vis dar laukė darbo pradžios, jis teigė: „Vaikai ir mokytojai, kurie pateko į tokią situaciją, be abejonės, tapo įkaitais. Lieka apgailestauti ir mokėti žmonėms už tai, kad jie nedirba, nėra sąžininga tų žmonių, kurie dirba ir mažai uždirba, atžvilgiu.“
O kas turėtų prisiimti atsakomybę ir imtis iniciatyvos? „Visų pirma, tai steigėjo klausimas. Steigėjas turi spręsti, koks tinklas viename ar kitame kaime, miestelyje ar taip toliau. Žinoma, iniciatyva turėtų būti ministerijos. Ministerija turi pasirūpinti resursais ir finansais“, – tvirtino Seimo narys.
V. Juozapaitis teigė, kad komitete svarstomi švietimo klausimai, tačiau komiteto galios yra menkos. „Mes sutariame, viduje nėra politinių nesusipratimų. Idėjiniu lygmeniu komitete dėl švietimo mes visi sutariame. Bet komitetas yra tik keliolika žmonių, o Seime – 141. Norint priimti kokį nors įstatymą, nori nenori turi būti daugiau nei 71 balsas. Čia ir yra visa problema, kad, optimizuojant švietimo sistemos tinklą, nepakanka politinės valios daugumai, ir jie to nedaro, nors švietimo komiteto pirmininkas ir valdančiųjų atstovai turi kitą nuomonę“, – valdančiuosius kritikavo V. Juozapaitis
Ministerija: jungtinių klasių mažėja
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas DELFI teigė, kad dar liepą, siekiant veiksmingiau panaudoti mokymo lėšas, buvo įteisintos jungtinės mokyklos.
Beje, jis įvardijo, kad jungtinių klasių mažėja: 2018 m. jų buvo 1103, 2019 m. – 1054.
„Jungtinės mokyklos įteisinimas sudarė prielaidas ne tik mažas mokyklas prijungti prie didesnių mokyklų skyriaus ar filialo teisėmis, bet ir sujungti kelias mokyklas į vieną“, – teigė A. Aldakauskas.
Jo teigimu, kai kurios taisyklės buvo ir sugriežtintos: „Sugriežtintas 5–8 klasių jungimas. Galima sujungti tik gretimas, pvz., 5 ir 6 klases. Anksčiau buvo galima jungti ir ne gretimas klases, pvz., 5 ir 8.“
Ministerijos atstovas taip pat tvirtino, kad sprendimus dėl mokyklų priima savivaldybės. Jei reikia, turi padėti ir finansiškai. „Prie mažų mokyklų išlaikymo turi prisidėti ir savivaldybė, jeigu ji suinteresuota jas išlaikyti. Vyriausybė rugpjūčio pabaigoje yra pritarusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui atidėti planuotą sugriežtinti mažų klasių ugdymo finansavimo tvarką, atsižvelgdama į tai, kad dauguma savivaldybių nėra pasirengusios jos įgyvendinti.
Valstybė ir šiemet finansuoja mažas klases, nors anksčiau buvo planuota griežčiau įpareigoti savivaldybes prisidėti prie nedidelių mokyklų išlaikymo. Kaip ir praėjusiais mokslo metais, toliau numatoma iš valstybės biudžeto skirti iki 50 proc. finansavimą mažoms 1–10 (I–II gimnazijos) klasėms, kuriose mokosi iki aštuonių mokinių. Likusią dalį turi skirti savivaldybės“, – teigė A. Aldakauskas.
Beje, jo teigimu, griežtesnė tvarka dėl gimnazijų liko galioti. „Griežtesnė III ir IV gimnazijos klasių, kuriose mokosi iki 12 gimnazistų, finansavimo iš valstybės biudžeto tvarka nebuvo atidėta. Baigiamajai klasei valstybės finansavimas skiriamas tik tais atvejais, jei mokykloje nesudaroma III gimnazijos klasė.“
A. Aldakausko teigimu, iki 2019 m. rugsėjo 1 d. savivaldybės buvo suplanavusios ir reorganizavo 28 bendrojo ugdymo mokyklas.
Preliminariais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, mažiausios mokyklos Lietuvoje yra šios: Vilniaus r. Veriškių pradinė mokykla, turinti 11 mokinių, Varėnos r. Vydenių pagrindinė mokykla – 13, Vilniaus r. Dūkštų pagrindinė mokykla – 18, Mažeikių r. Žemalės pradinė mokykla – 20, Tauragės r. Lomių pagrindinė mokykla – 20.