Vardydami problemas, su kuriomis susiduria mokykloje, mokytojai, visų pirma, minėjo didelę biurokratiją ir popierizmą. Pasak mokytojų, jie mokykloje pirmiausia susiduria su psichologiniu, bet ir fiziniu, ekonominiu bei seksualiniu smurtu.
Apklausos duomenimis, didžiausia smurto grėsmė mokytojams kyla iš mokinių, kiek mažesnė - iš kolegų ir administracijos pusės.
Trečiadienį spaudos konferencijoje Seime Lietuvos moksleivių jaunimo politikos koordinatorė Greta Zaburaitė, visų pirma, pristatė tyrimo dalį, skirtą moksleivių savijautai mokykloje.
Pasak G. Zaburaitės, didžioji dalis moksleivių - 75 proc. - mokykloje jaučiasi gerai. Santykius su mokytojais jie apibūdino kaip pagarbius, dalykiškus.
Klausiami, ar susiduria su smurtu, 25 proc. moksleivių atsakė teigiamai, pridurdami, kad dažniausiai smurtą patiria iš kitų mokinių.
Patiriamo smurto rūšys priklauso ir nuo amžiaus. Pradinukai dažniau susiduria su fiziniu smurtu, vyresni - su patyčiomis. Ir jei maži vaikai, mokykloje patyrę smurtą, sako jaučiantys liūdesį, vyresniems - susvyruoja pasitikėjimas savimi.
„Ketvirtas dažniausias atsakymas apie savijautą po mokykloje patirto smurto - kad kyla minčių apie savižudybę“, - atkreipė dėmesį G. Zaburaitė.
Tyrimo duomenimis, kuo vyresni moksleiviai, tuo mažiau apie patirtą smurtą kalbasi su tėvais, vyresnieji dažniau pasisako ir guodžiasi draugams.
„12 proc. moksleivių sakė, kad jų mokykloje nėra psichologų. Ten, kur yra, daugelis pasitiki psichologais, jų darbą vertina labai gerai ir gerai“, - pristatydama tyrimo rezultatus, sakė moksleivių atstovė.
5-8 klasių mokiniai kreiptųsi pagalbos į psichologą, patyrę patyčias, smurtą, taip pat iškilus sunkumams moksle. Vis dėlto didelė dalis teigė, kad į psichologą nesikreiptų visai.
„Kalbant apie kreipimąsi pagalbos į auklėtoją ir mokytoją, galioja ta pati tendencija. Kuo vyresni moksleiviai, tuo rečiau kreipiasi pagalbos į mokytojus. Paklausti, kodėl vis dėlto kreiptųsi, mokiniai mini, kad pasitiki auklėtoja ir tiki, kad padėtų sunkumuose, kad mokytojai padeda, paguodžia, duoda patarimų gyvenimiškose situacijose. Nematantys reikalo kreiptis pagalbos bijo, kad apie problemą sužinos kiti“, - mokinių atsakymus citavo G. Zaburaitė.
Pradinukai į mokytojus drąsūs kreiptis dėl visko, 5-8 klasių mokiniai kreiptųsi patyrę ar pastebėję patyčias, kitų sunkumų atveju, vyriausi mokiniai - norėdami pasikonsultuoti dėl profesijos pasirinkimo, mokymosi problemų.
„Net 53 proc. mokinių visiškai nežino, kas yra pedagoginė psichologinė tarnyba, 38 proc. žino tik teoriškai, bet nežino, ką šita institucija veikia, kaip ir dėl ko į ją kreiptis“, - atkreipė dėmesį mokinių atstovė.
Tyrimo duomenimis, mokykloje jaučiasi gerai 67 proc. mokytojų. Kaip atkreipė dėmesį G. Zaburaitė, gerai mokykloje besijaučiančių mokytojų dalis - mažesnė nei mokinių.
Mokytojų teigimu, jiems svarbu mokykloje jaustis saugiai, svarbūs santykiai su administracija, direktoriumi, svarbus saugumas dėl atlyginimo. Mokytojai akcentuoja, kad šiuolaikinėje mokykloje daug biurokratijos ir popierizmo.
28 proc. apklausoje dalyvavusių mokytojų sakė, kad jų mokyklose psichologo nėra. Ten, kur psichologai yra, jų darbą mokytojai paprastai vertina labai gerai ar gerai.
Mokytojai kreiptųsi į psichologus konsultacijų, kaip padėti mokymosi sunkumų turintiems mokiniams, kaip spręsti vaikams iškylančias problemas konkrečiose situacijose.
„Tyrimo duomenimis, 31 proc. mokytojų tik girdėjo arba nežino, kas per institucija yra pedagoginė psichologinė tarnyba ir kaip į ją kreiptis“, - atkreipė dėmesį G. Zaburaitė.
Problemos, kurias vardijo mokytojai, - kad mokykloje trūksta kolegialumo, veiksmingo vaiko gerovės komisijų darbo, „popierius lieka popieriumi, realų darbą dirba konkretūs mokytojai“, nemažai mokinių ateina į mokyklą su smurto patirtimi iš namų, tėvai nenori bendradarbiauti su pedagogais, nebendrauja sprendžiant vaikų sunkumus su mokykla.
Kaip sakė švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas, pristatytas Moksleivių sąjungos tyrimas - vienas pirmųjų tokio pobūdžio tyrimų ir galėtų turėti tęstinumą.
Pasak patarėjo, nepaisant to, kad 75 proc. mokinių mokykloje jaučiasi gerai, kas ketvirtas mokinys mokykloje gerai nesijaučia ir tai - signalas stengtis, kad ši problema kaip įmanoma greičiau būtų sprendžiama.
Mokytojų, kurie nesijaučia mokykloje saugūs, dalis dar didesnė.