Tačiau ar tokių pakeitimų užtenka, kad Lietuvos žemės ūkio universitetas (LŽŪU) bei Lietuvos veterinarijos akademija (LVA) surinktų norimą pirmakursių skaičių, o po kelerių metų žemės ūkis nepritrūktų jaunų aukštąjį mokslą baigusių specialistų?
Žemės ūkio specialybės pralaimi populiaresnėms
Pagal naująją tvarką 2009 m. vykęs studentų priėmimas į šalies aukštąsias mokyklas (AM) atskleidė nemažai valdžios sumanytos aukštojo mokslo reformos trūkumų. Paaiškėjo, kad ne visos agrarinės studijos dėl valstybės finansuojamų vietų pajėgios konkuruoti su kitomis, populiaresnėmis, tokiomis kaip medicina ar socialiniai mokslai. Biomedicinos studijų srityje pagal populiarumą žemės ūkio studijos užėmė paskutiniąsias vietas, nors darbo rinkos požiūriu žemdirbiškos specialybės labai paklausios. Tuo tarpu į teisės studijas buvo priimta net 3,5 karto daugiau studentų negu ankstesniais metais, nors visai neaišku, ką naujai „iškepti“ teisininkai veiks baigę mokslą, nes šios srities specialistų jau ir taip yra daugiau nei reikia.
„Valstybės finansuojamų vietų paskirstymo principai konkurso būdu, t.y.gabiausiems, nesusieti su darbo rinkos poreikiais. Priėmimo sąlygos nesuderintos su žemės ūkio studijų programų menku patrauklumu gabiausiems studentams, pablogėjo priėmimo sąlygos į agrarines specialybes iš kaimo kilusiam jaunimui“, - priežastis, lėmusias, jog į LVA 2009 m. įstojo per pusę mažiau pirmakursių negu 2008 m., nurodo akademijos studijų prorektorė doc. dr. Gražina Januškevičienė.
Panaši padėtis ir LŽŪU, kur į valstybės finansuojamas vietas dieninėse studijose taip pat surinkta tik pusė ankstesnių metų pirmakursių skaičiaus.
Keičiamas studijų klasifikatorius
2010 m. stojančiuosius į aukštąsias mokyklas (universitetus bei kolegijas) numatoma priimti pagal naująjį studijų klasifikatorių, kurį Vyriausybė patvirtino prieš pat didžiąsias metų šventes - gruodžio
23 d. Nuo vasaros Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) dirbo sudaryta darbo grupė, kuri rengė naują studijų klasifikatorių. Pagal jį numatoma 15 krypčių grupių, į kurias skaidomos anksčiau įstatymu nustatytos 6 mokslų sritys. Biomedicinos mokslų srityje medicinos ir sveikatos studijas ketinama išskirti į atskirą krypčių grupę. „Tai reiškia, kad žemės ūkis, agronomija, veterinarija dėl studijų krepšelių nebekonkuruos su medicina. Tačiau konkuruos su biologais ir kt. Pagal stojimo rezultatus, kitus kriterijus matome, kad toks studijų programų grupavimas į agrarines specialybes stojantiems abiturientams turėtų būti teisingesnis“, - mano švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
„Žinoma, palankiau, jei studijų klasifikatoriuje būtų išskirta atskira žemės ūkio studijų sritis. Tačiau to neįmanoma padaryti, nes 6 studijų sritys nurodytos pačiame Mokslo ir studijų įstatyme. Pastarąjį pakeisti ne taip paprasta. Todėl esant tokiai teisinei situacijai, numatoma studijų krypčių grupė LŽŪU tenkina. Atsiveria didesnės galimybės platesnėms maisto studijoms, kai kuriems žemės ūkio mokslams“, - teigia LŽŪU studijų prorektorius doc. dr. Jonas Čaplikas.
Pasak jo, agrarinėms studijoms palanku yra tai, kad universiteto absolventams kvalifikacinius laipsnius dabar bus galima suteikti ir pagal kryptis, ir pagal šakas. Pavyzdžiui, galės būti ne tik agronomijos, bet ir sodininkystės bakalauras ar magistras ir t.t. „Formuojasi lankstesnė sistema, darbo rinkai bus galima aiškiau nurodyti absolvento kvalifikacinį laipsnį“, - prognozuoja doc. dr. J. Čaplikas.
Valstybės finansuojamų vietų skaičius ribotas
Studijų klasifikatoriaus pakeitimai – dar ne viskas, norint, kad pagerėtų studentų priėmimo į agrarines specialybes sąlygos. Kiek studijų krepšelių, t.y. valstybės finansuojamų vietų, agrarinės studijų programos gaus 2010-aisiais, kol kas nėra galutinai aišku. Didelių vilčių, jog valstybė finansuos didesnį skaičių vietų, rodos, dėti nevertėtų.
Numatoma, kad 2010 m. šalyje į AM valstybės finansuojamas vietas bus galima priimti ne daugiau kaip 150 proc. studentų, lyginant su 2008 m. (šie metai imami atskaitos tašku). Vadinasi, koks nors universitetas į populiarią studijų programą galės surinkti 1,5 karto daugiau studentų negu 2008 m. Agrarininkai teigia, jog tai labai palanku sostinės universitetams, turintiems populiarias studijų programas. „Kita vertus, tai, kad kai kurios studijų programos labai populiarios, dar nereiškia, kad jos reikalingos darbo rinkai. Kadangi studijų krepšelių bendras skaičius šalies aukštosioms mokykloms ribotas, vienoms aukštosioms mokykloms surinkus 1,5 karto daugiau krepšelių, kitoms jų liks labai mažai“, - skaičiuoja galimus variantus doc. dr. J. Čaplikas.
Reikėtų nepamiršti ir to, jog 2009 m., palyginti su 2008 m., aukštosiose mokyklose priėmimas į valstybės finansuojamas vietas buvo sumažintas 30 proc. O 2010 m. numatoma mažinti dar 10 proc. Tai reiškia, kad valstybės finansuojamų vietų bendram skaičiui sumažėjus, kai kuriose studijų programose priėmimas gali padidėti net 1,5 karto. „Manyčiau, kad disbalansas tarp aukštųjų mokyklų, jų turimų studijų programų ir toliau didės“, - sako doc. dr. J. Čaplikas.
Pasak švietimo ir mokslo viceministrės N. Putinaitės, medikams numatoma skirti 600 valstybės finansuojamų vietų, o biologams, žemės ūkiui – 480. „Tai yra daugiau negu įstojo 2009 m.“, - skaičiuoja N. Putinaitė. Valstybės finansuojamų vietų skaičiai pagal studijų klasifikatorių, numatoma, bus patvirtinti 2010-ųjų pradžioje.
Agrarinės aukštosios mokyklos dar nežino, kiek vis dėl to turės valstybės finansuojamų vietų. „Nėra aišku, kaip bus skirstomas finansavimas, ar studijų sričiai, ar studijų krypčių grupei? Svarbiausia, kiek valstybės finansuojamų vietų iš viso bus, ir kokį balų skaičių turės surinkti abiturientai, norėdami gauti studijų krepšelį“, - teigia doc. dr. G. Januškevičienė.
„Agrarinės studijos, tokios kaip agronomija, gyvulininkytės technologijos ir pan., naujajame studijų programų klasifikatoriuje atskiriamos nuo medicinos ir sveikatos studijų, tačiau jos įeina į kitus, vadinamuosius gyvybės mokslus. Tad stojantieji į žemės ūkio studijas dėl valstybės finansuojamų vietų konkuruotų kartu su stojančiaisiais į biologiją, ekologiją, biofiziką, biochemiją. Viena vertus, atskyrus nuo medicinos, sąlygos gauti studijų krepšelį mūsų studentams pagerėja. Tačiau būtų dar geriau, jei agrarinės studijos būtų atskirtos nuo biologijos, ekologijos ar panašių studijų programų. Juk biologijos studijos taip pat yra populiarios ir agrarinėms studijų programoms sudarytų ne visai lygiavertę konkurenciją, kiltų kai kurių priėmimo į agronomiją, gyvulininkystės technologiją ar veterinariją problemų“, - mano doc. dr. J. Čaplikas.
Tikslinio finansavimo nenumatoma
Agrarinės aukštosios mokyklos pageidautų, kad kai kurioms specialybėms būtų skirtas vadinamasis tikslinis tam tikro vietų skaičiaus finansavimas. „Verta numatyti tikslinį finansavimą nepopuliarioms, bet reikalingoms žemės ūkio ir maisto sektoriaus plėtrai užtikrinti studijų programoms, ypač kai tos studijos labai brangios. Naujajame studijų klasifikatoriuje derėjo atskirti vieną ar dvi studijų krypčių grupes, aprėpiančias žemės ūkio ir veterinarijos studijas. Šioms grupėms reikėtų skirti tam tikrą valstybinių „krepšelių“ skaičių, kuris būtų nustatomas pagal ilgalaikes studentų priėmimo prognozes, neatsižvelgiant į priėmimo į mokamas vietas rezultatus“, - įsitikinusi LVA doc. dr. G. Januškevičienė.
„Mūsų noras dėl tam tikro tikslinio finansavimo pamatuotas ir argumentuotas. Darbo rinkos požiūriu agrarinės studijos reikalingos. Kadangi į žemės ūkio aukštąsias mokyklas stoja ne patys geriausi abiturientai, o studijų krepšeliai dalijami pagal geriausiųjų rezultatus, tam tikrų problemų dėl studentų priėmimo neišvengsime. Nesame labai dideli optimistai, kad 2010 m. sąlygos mums itin pagerės. Dėl to, kad agronomija atskirta nuo medicinos, žinoma, gerai, bet yra ir kitų aspektų“, - sako doc. dr. J. Čaplikas.
Paklausta, ar agrarinėms studijoms galimas tikslinis tam tikro skaičiaus vietų finansavimas, švietimo ir mokslo viceministrė teigia, kad tai būtų kraštutinė priemonė, skiriama ne apskritai tam tikroms specialybėms, o nebent labai specifinėms programoms. „Agrariniai mokslai ar veterinarija yra daug platesnis dalykas, todėl negalėtų būti tikslinio finansavimo objektas. Žiūrėsime, kaip 2010 m. vyks stojimas. Tikimės, kad ir aukštosios mokyklos bus geriau pasirengusios surinkti reikiamą skaičių pirmakursių, populiarindamos savo studijų programas. To, ko nebuvo įmanoma padaryti 2009 m., nes po įstatymų priėmimo labai nedaug laiko buvo iki stojimo, manome, kad mokyklos sugebės pataisyti 2010-aisiais“, - sako N. Putinaitė.
Ūkininkų vaikai tokie pat, kaip kiti
Seniau stojantiems į aukštąsias mokyklas ūkininkų vaikams būdavo šiokios tokios lengvatos. Šiemet jos panaikintos ir nėra vilčių, kad vėl būtų grąžintos.
Kalbant apie tai, ar ūkininkų vaikams nenumatoma suteikti kokių nors lengvatų, stojant į AM agrarines specialybes, viceministrė užduoda klausimą, ar tikrai reikia, kad visos agrarinės krypties studijų programos ir specialybės turėtų būti universitetinės, gal kai kuriais atvejais užtektų kolegijų.
„Šis klausimas nuolat keliamas. Juk nemaža dalis agrarinių studijų susijusios su tiesiogine praktika, norima, kad tokias studijas baigęs žmogus galėtų savo žinias taikyti būtent praktikoje. O tai labiau kolegijų misija. Neabejojame, kad yra agrarinių studijų programų, kurios turėtų būti universitetuose, pavyzdžiui, veterinarinė medicina. Tačiau dėl kai kurių studijų programų kyla klausimas, ar jos turėtų būti universitete, ar kolegijoje, kur daugiau įgyjama praktinių žinių. Šioje srityje neišvengiami pokyčiai, nes ateityje ketiname peržiūrėti studijų programų reglamentus. Tuomet tektų atsakyti į klausimą, kokie reikalavimai būtų agrarinėms universitetinėms studijoms, o kokie agrarinėms studijoms kolegijose“, - dėsto savo nuomonę N. Putinaitė.
Būtini trys egzaminai
Minėti pakeitimai – dar ne visi, kuriuos reikia žinoti, ketinantiems studijuoti šalies aukštosiose mokyklose.
Nors brandos atestatui gauti 2010 m. abiturientams užtektų dviejų išlaikytų egzaminų, tačiau stojantiesiems į aukštąsias mokyklas (universitetus bei kolegijas) ir norintiesiems gauti studijų krepšelį to nepakaks. Duris į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose abiturientams atvers išlaikyti ne mažiau kaip trys brandos egzaminai (išimtis padaryta tik meno studijoms, kurioms reikia dviejų egzaminų). Pasak švietimo ir mokslo viceministrės, nuo 2010 m. stojantiesiems bus taikomi aukštesni kokybiniai reikalavimai. „Anksčiau užteko gauti atestatą ir buvo galima stoti į aukštąją mokyklą bei pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą. Dabar norintis patekti į valstybės finansuojamą vietą abiturientas turi būti išlaikęs tris brandos egzaminus.
Nebūtina, kad visi egzaminai būtų valstybiniai, ten, kur įmanoma, galima rinktis ir mokyklinį. Tačiau valstybinis egzaminas stojant yra svaresnis, nes už jį pridedama daugiau balų“, - sako N. Putinaitė. Švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl trijų brandos egzaminų jau patvirtintas.
Maždaug iki sausio vidurio aukštosios mokyklos jau turi „sudėlioti“ pagrindines studentų priėmimo taisykles, nes mėnesiui baigiantis ir vasarį vyks studijų mugės, paroda, kuriose abiturientams būtina pateikti informaciją, į kokias studijų programas ir kokiomis salygomis vyks priėmimas 2010 mokslo metams.
LR Vyriausybė, ŠMM artimiausiu laiku turi patvirtinti nemažai dokumentų (be jau esamų), kurie įteisins visus numatomus pokyčius.