VGTU Inžinerijos licėjuje, kaip ir kitose mokyklose, vyksta pasiruošimas egzaminų sesijai, liko mažiau nei mėnuo.
„Pirmasis egzaminas laukia lietuvių, tada matematikos ir taip toliau. Mokiniai, žinoma, yra nusiteikę, susikaupę, rimtai dirba“, – LNK žinioms sakė VGTU Inžinerijos licėjaus direktorė Lina Bagždiūnaitė–Litvinaitienė.
Kasmet bent keli mokiniai iš egzamino surenka šimtukus. Įprastai šimtukininkai skirtingose savivaldybėse sulaukia ir skirtingo dėmesio.
Kai kur pirmūnai pagerbiami ne tik padėkos raštais, bet ir solidžiomis piniginėmis premijomis.
„Buvo 6 abiturientai apdovanoti piniginėmis išmokomis po 200 eurų. Tai buvo 5 abiturientai šimtukus gavę iš rusų užsienio kalbos egzamino ir vienas mokinys iš lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, bei užsienio anglų kalbos egzamino“, – pasakojo Visagino savivaldybės skyriaus vedėja Monika Gutė.
Ir tai nėra riba, kai kurios savivaldybės yra dar dosnesnės.
„Bendras egzaminų vidurkis yra daugiau kaip 95 procentai, baigia mokslus su pagyrimu, arba gauna atitinkamai 100 procentų iš kurio nors laikyto valstybinio brandos egzamino, jie yra motyvuojami tūkstantinėmis premijomis – už kiekvieną šimtuką po tūkstantį eurų, už baigimą su pagyrimu irgi tūkstantis eurų“, – kalbėjo Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.
„Didesnės man neteko girdėti, tikrai džiaugiuosi, kad Lazdijų kolegos yra tokie dosnūs. Kitose savivaldybėse tos sumos sukasi apie 400 eurų“, – tikino Savivaldybių asociacijos laikinai pareigas einantis prezidentas Audrius Klišonis.
Lazdijų rajono merė A. Miškinienė pasakojo, jog rekordas – vienam moksleiviui sumokėta 4 tūkst. eurų premija.
Vilniaus miestas savo pirmūnams piniginių premijų, bent jau iki šiol, neskyrė. Įteikiami būdavo ženkliukai ir padėkos raštai, o apdovanojami tik du šimtukus, ar daugiau gavę mokiniai.
„Tai yra daugybė mokinių, kurie gauna vieną šimtuką, o kiti gauna 98–99 balus. Ar jie yra prastesni? Pagal savivaldybės vertinimą jie tarsi yra prastesni, bet taip toli gražu nėra“, – kalbėjo žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė tikino, jog šiais metais mokiniams bus įteikiami ne tik padėkos raštai, bet ir su kitokiomis dovanėlėmis.
„Bet norėčiau, kad tai liktų paslaptis“, – LNK žinioms sakė politikė D. Meiželytė.
Žurnalo „Reitingai“ žurnalistė J. Kučinskaitė svarstė, jog ir Vilniaus miestas, jeigu paieškotų, lėšų tam rastų.
„Skatinti pinigais nėra gerai, nes tada kyla klausimas, o ką dar galima skatinti pinigais, ar visada tie pinigai bus“, – savo poziciją dėstė VGTU inžinerijos licėjaus vadovė.
Pašnekovė sako, kad vaikai gerų rezultatų siekia dėl vidinės motyvacijos, o piniginių premijų dalybos, ar ne, mokinius gali kiršinti.
O Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad į šį klausimą nesikiša.
„Mes tai laikome savivaldybių apsisprendimo klausimu, nematome, kad vienkartinė piniginė parama ar išmoka yra kažkas tokio, kas pakeistų vaiko motyvaciją“, – tikino švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas.
Kai kurios savivaldybės mokinius apdovanoja surinkus ne tik šimtukus iš egzamino, ar laimėjus olimpiadoje, bet vertinamas ir metinis vidurkis. Tad premijas gali gauti net ir penktokai.
„Visus mokinius, kurie dešimtuko vidurkiu baigė mokslo metus taip pat atitinkamai premijomis, tokiomis stipendijomis apdovanojame, jos siekia 300 eurų“, – sakė Lazdijų merė A. Miškinienė.
Teigiantiems, kad pinigais vaikų skatinti nereikia, yra ir oponuojančių. Kartais vaikams tenka mokytis, ar ne būtent dėl finansų.
„Dirba apie trečdalį 10–12 klasių mokinių, jie neina į pamokas, jie praleidžia pamokas tam, kad užsidirbtų. Nes ne visus tėvai gali išlaikyti“, – kalbėjo žurnalo „Reitingai“ žurnalistė J. Kučinskaitė.
Bent po 3 šimtukus surinkę pirmūnai kasmet pagerbiami ir ministerijos organizuojamoje šventėje, kurioje mokiniams dėmesį parodo ir ministras pirmininkas.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia: