Penktadienį pas Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį apsilankę Vilniaus (VU), Kauno technologijos (KTU), Vilniaus Gedimino technikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriai Artūras Žukauskas, Petras Baršauskas, Alfonsas Daniūnas bei Remigijus Žaliūnas ragino Seimą nepriimti šią savaitę pateiktų Mokslo ir studijų įstatymo pataisų, kurios grąžintų senąją universitetų valdymo tvarką, sprendžiamąją galią ir rektoriaus rinkimus iš tarybos perduodant senatui.
„Mūsų galva, tai, kas yra siūloma, neatitinka šiuolaikinės vadybos principų ir niekur nėra taikoma, ir sukelia net daugiau įtarimų, kad tai neveiks. Tokio strateginio valdymo negali būti, jis arba yra pilna apimtimi, arba jo nėra. Bet kai yra organas, kuris tik dalį strateginio valdymo realizuoja, jokių garantijų, kad universitetai galės pasiekti savo strateginius tikslus nėra. Prašome atsižvelgti į mokslinius vadybos principus ir nepriimti tokių pataisų, kurios nedera su gerai žinomais vadybiniais kanonais“, – po susitikimo žurnalistams sakė VU rektorius A.Žukauskas.
Anot jo, turėtų likti dabartinis modelis, kai taryba renka rektorių.
„Dabartinis modelis yra sukurtas būtent realizuojant Danijos patirtį universitetų strateginio valdymo srityje. (...) Galima grįžti prie to, kas buvo. Tik nesinorėtų, kai nėra strateginio valdymo, kai viską atlieka Senatas, permišęs su visais akademiniais dalykais. Tą mes jau turėjome ir matėme, kad visi universitetai stagnavo. Šiandien bent jau Vilniaus universitetas daug naudos gavo iš naujos valdysenos. Nors dar vyksta trintys ir visokios vaikiškos ligos, bet mes jau matome rezultatus“, – tvirtino A.Žukauskas.
Tuo metu Seimo pirmininkas V.Pranckietis teigė palaikantis Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos bei komiteto nario Arūno Gumuliausko pataisas, kad universitetų valdymas iš tarybos būtų perduotas aukštosios mokyklos akademinę bendruomenę atstovaujančiam senatui. Pagal siūlymą, senatas rinktų ir atleistų rektorių, tvirtintų jo ataskaitą, finansų paskirstymą.
„Kalbant apie universitetų tarybas ir galvojant, kad universitetų tarybos išrenka labai teisingai dėl to, kad tai yra užsienio praktika, pasakysiu, jog koks nors Kalifornijos universitetas rektorių renka iš maždaug šimto kandidatų ir išrenka vieną, o mūsų tarybos, jeigu renka iš vieno vieną. Turbūt šioje eilutėje sistema neveikia. Turi būti daug kandidatų. Tarybos, matyt, dabar iš anksto nutaria, kas turi būti rektoriumi, ir jokių rinkimų neįvyksta“, – penktadienį žurnalistams sakė parlamento vadovas.
Anot jo, grąžinta senoji tvarka esą leistų užtikrinti didesnį kandidatų dalyvavimą rektoriaus rinkimuose.
„Manau, kad yra teisingas sprendimas pateiktas, kad galėtų būti išplėstas renkančiųjų ratas, tada galėtų atsirasti daugiau kandidatų. (...) tai prisidėtų rie universitetų kokybės tikrai ne blogėjimo, o gerėjimo“, – sakė V.Pranckietis.
Keturi rektoriai penktadienį taip pat Seimo pirmininkui akcentavo, kad svarstant universitetų tinklo optimizavimą būtina įvertinti, kaip ji prisidės prie aukštojo mokslo kokybės kėlimo.
„Mums yra esminis dalykas kokybinis pokytis, kokybiniai principai, kokybinis judėjimas į priekį. Mums visai nesvarbu, kas su kuo jungiasi“, – teigė KTU rektorius P.Baršauskas.
Anot jo, Vyriausybės siūlomas planas yra įdomus, bet jame nėra kriterijų, kurie garantuotų kokybinį šuolį. Rektoriaus teigimu, į minėta planą būtina įtraukti kokybinius principus.
„Jeigu to nebus, yra didelis pavojus, kad atsiras pseudo junginių, kurie sakys: žiūrėkite, mes jau tai padarėme ir mes būsime geriausi Europoje, duokite mums pinigų“, – sakė P.Baršauskas.
„Kalbant apie KTU, mums geriausia su niekuo nesijungti. Mes tvirtai stovime ant kojų, mūsų studentų skaičius subalansuotas, mūsų biudžetas subalansuotas, bet valstybės požiūriu, mes einame į kontaktą. Jeigu bus aiškūs principai ir aiškūs kokybiniai kriterijai, mes jungsimės. Bet sudėkime šituos dalykus. Čia pagrindas. Kalbėkime – ne kas su kuo, bet kokiais principais tą darome, ko siekiame. Už ką duosime pinigus? Už pseudojunginį ar už naują kokybinį rezultatą? Štai yra esminiai dalykai“, – kalbėjo KTU rektorius.
VU rektorius A.Žukauskas taip pat teigė, kad mechaninis universitetų susijungimas, jokios vertės nesukuria. Jo tvirtinimu, visi pertvarkos projektai turėtų remtis kertiniu principu – tai yra universitetinio išsilavinimo vertės didinimu ir studijų kokybės bei mokslinių tyrimų kokybės didinimu.
„Kol kas ką mes matome, ir aš pats užvakar su Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) bendruomene buvau susitikęs ir iš pirmų lūpų paaiškėjo, kas yra siūloma, labiau yra orientuojamasi į tai, kaip jie sakė: mums siūlo, kad viskas bus kaip buvo. Vilniaus universitetas tokių siūlymų negali daryti, absoliučiai mums nepriimtina, kad viskas liktų taip, kad buvo. Mes žiūrime, kaip būtų galima sukurti visiškai naują mokytojų rengimo principus, LEU bendruomenėje yra daug žmonių, kurie pasiryžę šitą iššūkį priimti“, – teigė A.Žukauskas.
VU yra sudaryta derybinė grupė, kuri bendrauja su LEU, Mykolo Romerio, Šiaulių universitetais dėl galimo jungimosi. Pasak rektoriaus, Šiaulių universitetą labai sudomino galimybė gauti VU diplomus.
„Mes manome, kad yra galimybė, gal ne tokia apimtimi kaip dabar, bet yra galimybė, kad regione galėtų gauti ir VU diplomus. Tas yra labai patrauklu šiauliečiams. Matome Šiauliuose kai kurių labai stiprių fragmentų, pavyzdžiui, specialiosios pedagogikos. Šiauliuose mokytojų rengimą būtų galima dislokuoti didesne apimtimi“, – sakė VU rektorius.
Seimas antradienį po pateikimo pritarė Vyriausybės teikiamam nutarimo projektui, kuriuo pradedama universitetų tinklo pertvarka.
Pagal Vyriausybės planą, sostinėje veiktų klasikinis Vilniaus universitetas ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o Kaune – Kauno universitetas, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus, prie jo turėtų būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas. Taip pat Kaune liktų vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų.