Kaip pasakoja Jeilio universiteto alumnų asociacijos vyresnioji direktorė tarptautiniams reikalams Kathy Edersheim, Jeilis suteikia galimybę nemokamai studijuoti jaunuoliams, kurių tėvai per metus gauna mažiau nei 65 tūkst. dolerių arba 171 tūkst. litų pajamų.
Tuo tarpu studentams, kurių šeima per metus gauna nuo 65 tūkst. iki 200 tūkst. dolerių (apie 528 tūkst. litų) pajamų, už studijas reikia mokėti 10 proc. nuo pajamų. Vadinasi, maksimali suma už Jeilio diplomą siekia apie 20 tūkst. dolerių arba 52 tūkst. litų.
„Jeilis ir kai kurie kiti universitetai turi gana dosnią finansinę paramos sistemą. Egzistuoja ir paskolų programos, tačiau apytiksliai prieš dvejus metus buvo nuspręsta, jog nėra gerai, kai paėmę paskolas ir pabaigę universitetą studentai „susidegina“, todėl įdiegėme programą, kad jeigu šeimos pajamos yra mažesnės nei 65 tūkst. dolerių per metus, studijos yra nemokamos. Jeigu šeimos pajamos yra tarp 65-200 tūkst. dolerių, reikia mokėti apie 10 proc. nuo pajamų. Todėl maksimumas yra apie 20 tūkst. dolerių, nors normali studijų kaina būtų daugiau nei 50 tūkst. dolerių“, - interviu DELFI pasakojo K. Edersheim.
K. Edersheim su kolega Marvinu Berenbumu viešėjo Vilniuje, Europos humanitarinio universiteto (EHU) kvietimu ir dalijosi patirtimi, kaip Jeilio universitetas išlaiko studijas baigusių alumnų ryšius, plečia savo įtaką bei užsitikrina papildomą finansavimą iš aukų.
Alumni reiškia mokymo įstaigos absolventų organizaciją, kuri veikia „tinklo“ pagrindu: alumnai padeda vieni kitiems, palaiko ryšius bei tampa tarsi savo universiteto ambasadoriais.
Kas finansuoja Jeilio universitetą?
K. Edersheim pasakoja, kad Jeilio universitetas nuo seno yra sukūręs alumnų bendravimo tradiciją. Jos teigimu, Jeilį baigę studentai savo universitetui gali skirti savo laiką, talentą ir turtą (time, talent, treasure). Paprastai universitetą baigę absolventai Amerikoje lieka susiję su savo universitetu ir tampa savotiškais ambasadoriais arba vietos bendruomenėje, arba pasaulyje.
„Iš studentų tikimasi, kad jie parems savo universitetą tiesiog bendraudami su žmonėmis. Tokiu atveju žmogus būna informuotas, kas yra tas Jeilis. Mes dirbame ir įvairiose bendruomenėse pasakodami apie universitetą. Be to, alumnai taip pat skiria lėšas universitetui ir jį paremia. Būtent iš jų suaukojamų pinigų atsiranda stipendijos esamiems studentams. Todėl tai labai naudingas procesas abiem pusėms. Tiesiog toks yra konceptas: jeigu jau baigei Jeilio universitetą, turi tarsi pareigą irgi padėti universitetui, nors nebūtinai finansiškai – padėti galima patarimais, konsultacijomis, reputacijos stiprinimu bendruomenėse arba gelbstint per studentų priėmimus“, - pasakojo pašnekovė.
Jos teigimu, finansinės alumnų aukos irgi yra labai svarbios. Pasak K. Edersheim, daugelis privačių institucijų JAV yra įkuriamos iš suaukotų pinigų, tad ir Jeilio universitetas daugiausia išsilaiko iš aukų, nes valstybė jo nefinansuoja.
„Didžioji dalis aukų ateina iš alumnų – tiesiogiai arba per įvairius fondus. Dalį lėšų paaukoja individualūs asmenys, kurie nėra universiteto absolventai, ir labai mažą dalį paaukoja įmonės. Jungtinėse Valstijose egzistuoja labai stipri labdaringumo tradicija, todėl paremti švietimo įstaigas yra populiaru“, - sakė Jeilio universiteto alumnų asociacijos vyresnioji direktorė tarptautiniams reikalams.
Populiariausia programa bakalaurui – laisvieji menai
Klausiama apie mokymo programas, K. Edersheim pasakojo, kad JAV bakalauro studijoms labai populiaru rinktis laisvuosius menus: šis švietimo modelis itin pabrėžia visapusišką žmogaus asmenybės lavinimą, įgyjamas platus išsilavinimas, kurį galima pritaikyti įvairiose veiklos srityse. Magistro studijos paprastai būna labiau specializuotos – šioje studijų pakopoje studentai jau renkasi gyvenimo kelią.
„Bakalauro lygmeniu dažnai pasirenkami laisvieji menai. Tokiu atveju tikimasi, kad žmogus įgis labai platų bendrąjį išsilavinimą, išmoks mokytis, pritaikys tai gyvenime ir mastys kūrybiškai. Tokį išsilavinimą galima pritaikyti daugelyje sričių. Pavyzdžiui, JAV yra vos keletas aukštųjų mokyklų, kurios siūlo žurnalistikos studijas – dauguma žurnalistų nebūna mokęsi tokio dalyko kaip žurnalistika. Bet, pavyzdžiui, Jeilio universitetas turi patį seniausią universiteto dienraštį JAV. Studentai savanoriškai jame rašo, todėl kai būna pradirbę ten dvejus-trejus metus, išeina lyg būtų tikri žurnalistai“, - sakė K. Edersheim.
Pašnekovė teigia mananti, kad nors toks švietimo modelis galbūt nėra priimtinas visiems žmonėms, tačiau tradiciškai jaunuoliai JAV iš pradžių mokosi laisvųjų menų, o paskui studijuoja teisę, vadybą, mediciną ar bet ką kita.
Tačiau kadangi M. Berenbumas yra dirbęs personalo atrankoje „Exxon and Cummins Engine Company“, jis pasakoja, jog tie inžinieriai, kurių biografijoje figūruoja Jeilio universitetas ar tiesiog laisvųjų menų studijos, paprastai mąsto kur kas plačiau ir yra tinkamesni vadovauti.
„Esu buvęs darbdavių pusėje, atlikau personalo atranką įmonėje. Vienas iš universitetų, iš kur ateidavo darbuotojai, buvo Jeilio universitetas. Galite suprasti, koks buvo skirtumas lyginant su MIT (Massachusetts Institute of Technology). MIT yra labai gera mokymo įstaiga klasikiniams inžinieriams, kurie koncentruojasi ties technine darbo dalimi kompanijoje, tačiau Jeilį baigę inžinieriai domėjosi ir platesniais vadybiniais aspektais, tiesiog jų požiūris būdavo platesnis“, - sakė M. Berenbumas.