„Vidurinėje mokiausi tikrai gerai – devintukais ir dešimtukais, bet man tiesiog nepasisekė puikiai išlaikyti egzaminų, tad studijuoti savo svajonių specialybę man pasiūlė tik valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje. Kadangi tėvai tam turėjo lėšų, tikėdami, kad pereisiu į valstybės finansuojamą vietą, leido į mokslus.
Kai pradėjau studijuot, man sekėsi mokytis, vis siekiau aukšto balo. Tačiau pereiti iš valstybės finansuojamos į nefinansuojamą studijų vietą buvo galima tik kažkam, nemokėjusiam už studijas, metus mokslus. Taip buvo du kartus. Abu kartus mane nuo patekusių į jų vietas skyrė studijų vidurkio tūkstantosios“, – apgailestavo mergina (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Vilčių gauti nemokamą studijų vietą vis mažėja
Tačiau rankų ji nenuleido ir toliau. Mokėsi taip gerai, kad galiausiai gavo vardinę stipendiją, siekiančią apie 400 eurų. Mergina neslepia – labai apsidžiaugė, nes galėjo padengti bent dalį studijų kainos.
Kita džiugi žinia ją pasiekė dar šią vasarą – liepos mėnesį jį sulaukė skambučio iš dekanato, kad gali atvykti ir pasirašyti dokumentus dėl nemokamos studijų vietos.
„Buvau labai laiminga, bet nepraėjus nė mėnesiui vėl sulaukiau skambučio, kad ši viena man atšaukiama. Vėl nusivylimas ir ašaros... Skambinau daug kam, bet niekas nieko negalėjo man paaiškinti, kodėl taip nutiko. Vieni nurodė vienas priežastis, kiti – kitas“, – prisiminė studentė.
Mokosi gerai, bet nemokamai studijuoti negali
Šiuo metu ji mokosi trečiame kurse, o jos pažymių vidurkis – 9,58, tačiau pereiti į nemokamą studijų vietą jai praktiškai nėra galimybių.
„Visiškas absurdas. Galiu pasidžiaugti tik tuo, kad mano fakultetas iš dalies stengiasi dėl studentų. Pavyzdžiui, rašiau prašymą sumažinti mano studijų įmoką. Dekanatas patvirtino, kad sumažins ją 33 proc. už pažangumą. Šiek tiek jau sutaupiau. Be to, mane pasiekė gandai, kad vėl turėčiau gauti vardinę stipendiją. Tad šį semestrą dar „praslysiu“ su mažesne įmoka“, – džiaugėsi mergina.
DELFI primena, kad tokia situacija aukštosiose mokyklose susidarė dėl rotacijos tvarkos, kurią šios įstaigos vykdo pagal Švietimo ir mokslo įstatymo tvarką.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad Mokslo ir studijų įstatymo dalis, kurioje nustatytas rotacijos vykdymo metodas prieštarauja Konstitucijos nuostatai „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“.
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė šių metų liepos 31 d. oficialiai pripažino šią švietimo ir mokslo įstatymo dalį netekusia galios. Kadangi rotaciją aukštosios mokyklos gali vykdyti tik įstatymo nustatyta tvarka, kol Seimas nepriims atitinkamo įstatymo pakeitimo, bet kokia rotacija yra neteisėta ir negali būti vykdoma. Kas yra „gerai besimokantis“ studentas, šiuo metu bandoma apibrėžti Seime.
Atsidūrė teisiniame vakuume
Savo ruožtu Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas pripažino, kad pažangūs, bet už mokslus mokantys studentai atsidūrė teisiniame vakuume.
„Tokia situacija susiklostė ne dėl numatytos rotacijos tvarkos, o dėl jos nebuvimo. Konstitucinis Teismas dar 2014 m. lapkritį pripažino tuometinį (ir iki šiol Mokslo ir studijų įstatyme likusį) straipsnį dėl studentų rotacijos prieštaraujančiu Konstitucijai. Taip susikūrė teisinis vakuumas t.y. nebeliko jokios teisiškai galiojančios normos, kuri reglamentuotų rotaciją aukštosiose mokyklose.
Švietimo ir mokslo ministerija ir Seimo nariai šią problemą ėmėsi spręsti per vėlai ir tik šiai Seimo sesijai pateikė galimą studentų rotacijos mechanizmą, tačiau pasiūlymo svarstymas buvo nukeltas, taip pat svarbu pabrėžti, kad Seimo sesija vyko po studentų egzaminų sesijos, tad jei sprendimas ir būtų buvęs priimtas jis negaliotų atgaline tvarka. Šiuo metu aktualios rotacijos tvarkos nėra, tad neaišku kaip aukštosios mokyklos rotuos ir ar apskritai rotuos studentus“, – teigė jis.
Pasak P. Baltoko, ką šiuo metu reikėtų daryti studentams, kurie praėjusiais metais demonstravo gerus studijų rezultatus, turėtų būti rotuojami ir galėtų gauti valstybės finansuojamą studijų vietą nėra aišku nei jiems, nei aukštosios mokykloms, nei galų gale valstybei.
„Studentai dėl valdžios neveiksnumo galimai neteks galimybės pereiti į valstybės finansuojamą vietą. Savo ruoštu rengiamės kreiptis į Vyriausybę, dėl žalos tokiems studentams kompensavimo“, – sako P. Baltokas.