LEU pranešime rašoma, kad vyrai bandė rasti atsakymus į klausimus, kaip skatinti jaunuolius rinktis pedagogo kelią ir kaip pasiekti, kad mokyklose daugėtų dirbančių pedagogų vyrų. Vaikai auga aplinkoje, kur dauguma mokytojų yra moterys, todėl atsiranda stereotipų, kad šis darbas – nevyriškas, ir jaunuoliai, svarstydami galimas studijų programas, dažnai atmeta pedagogo profesiją, nes yra įsitikinę, kad ji skirta moterims, tačiau ar tikrai tik joms? Ugdymo įstaigose pedagogų vyrų pasigendama dėl šio stereotipinio visuomenės požiūrio. Vaikų ugdymas Lietuvoje tebėra suvokiamas kaip išskirtinė moterų pareiga, tačiau diskusiją vedęs Vilniaus Radvilų gimnazijos istorijos ir politologijos mokytojas ir LEU Istorijos fakulteto dėstytojas Mindaugas Nefas priminė, kad pedagogo profesija kadaise buvo vyrų rankose. O šiandien mokytojas vyras – egzotika.
Vyrams pedagogo darbas per sunkus?
Vos tik pasklidus informacijai apie vyksiančią diskusiją, viešojoje erdvėje imta garsiai diskutuoti, kodėl vyrai nesiryžta fiziškai nesunkiam, bet be galo atsakingam mokytojo darbui.
„Visai neseniai pasirodė informacija, kad šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 34 tūkst. mokytojų, o iš jų tik apie 6 tūkst. yra vyrai, t. y. 20 proc. visų mokytojų. Procentas gana mažas“, – pabrėžė pedagogas M. Nefas, kuris sugalvojo atlikti eksperimentą, todėl pakalbino 47 savo mokinius iš pirmų ir paskutinių gimnazijos klasių.
„Aš jų paklausiau, kurios profesijos priskiriamos vyrams, o kurios – labiau moterims“, – sakė M. Nefas.
Rezultatai atskleidė, kad beveik be konkurencijos pirmoje vietoje tarp moteriškų profesijų buvo mokytojos profesija. O vyrams teko atsakomybė būti kariškiais, ugniagesiais, kunigais, vienuoliais ir policininkais. M. Nefas į diskusiją susirinkusių pedagogų vyrų klausė, ar apskritai galima profesijas skirstyti į vyriškas ir moteriškas.
„Aš pažįstu bent 35 vyrus, kurie dirba mokytojais“, – sakė Ž. Miliauskas, kuris mano, jog pirmiausia reikėtų užduoti klausimą, kodėl vyrai nesirenka pedagoginių studijų? Pasak pedagogo, taip yra dėl įprasto požiūrio, kad čia yra mažai uždirbančių asmenų rinka, kad mokytojais galima būti tik iš pašaukimo. „Aš manau, kad tai yra iš esmės neteisinga“, – teigė jis.
Vilniaus licėjaus biologijos mokytojas Simas Ignatavičius pabrėžė, jog svarbiausia pedagogo darbe yra gebėjimai. „Jei žmogus tuos gebėjimus turi, jis gali ateiti dirbti į mokyklą“, – sakė dar tik pirmus metus pedagogu dirbantis vyras. „Mačiau, kad ŠMM buvo padariusi apklausą ir išryškino priežastis, kurios skatina pasirinkti pedagogo profesiją. Viena iš įdomiausių, kuri ir man asmeniškai atrodo teisinga, yra noras daryti poveikį kitiems. Būtent noras daryti įtaką kitiems yra malonus dalykas. Kai pas tave ateina 30 jaunų perspektyvių žmonių, o tu gali prisidėti prie jų ugdymosi, žinai, kad po kelių metų jie bus Lietuvos ateitis, tai skatina vyrus pasirinkti šią profesiją“, – sakė S. Ignatavičius.
Jis tvirtina, kad mokyklai yra naudinga, kai joje dirba pedagogų vyrų. Kai pradėjo dėstyti biotechnologijas, pedagogas ilgai nerado bendros kalbos su klase, kurioje buvo itin daug vaikinų, tačiau vėliau suprato, kaip užmegzti ryšį su mokiniais ir kaip pradėti kiekvieną pamoką.
„Pasirodo, tai yra praeitos dienos futbolo varžybų aptarimas, čempionų lygos naujienų apžvalgos ar kiti jiems įdomūs dalykai. Kai apie tai 5 minutes pakalbame, tada dvi pamokas darbas vyksta puikiai“, – apie bendravimo su mokiniais metodus pasakojo S. Ignatavičius.
Reikia iššūkio
M. Nefas iškėlė klausimą, kodėl gi vyrai mokykloje yra egzotika? Gal jie bijo pernelyg sunkaus darbo? O moterys šiuo atveju yra ištvermingesnės?
Į šį klausimą bandęs atsakyti D. Kriukas prisipažino, kad tam, jog ateitum dirbti į mokyklą, turi kelti sau iššūkių. „Pavyzdžiui, man vien vesti pamokas jau yra nebe taip įdomu, todėl aš ieškau kažkokių kitokių veiklų, kuriose mes galime kažką išpildyti: dalyvaujame akcijoje ar įgyvendiname projektą. Ir taip ateiname prie viso ugdymo turinio“, – sakė D. Kriukas.
„Ar jūs nemanote, kad mūsų visuomenėje yra ypač svarbūs stereotipai, o esminis stereotipas yra aplinka: augdami vaikai nuo pat pirmos iki dvyliktos klasės aplink save mokykloje mato didžiąją dalį moterų, todėl jie ir mano, kad mokytojo darbas yra ne iššūkis, o moterų užsiėmimas. Ir kaip tu gali užsiimti tuo, kuo užsiima moterys?“ – klausė M. Nefas.
D. Kriukas sakė, kad dabar mokiniai gali matyti mokytojo portretą ne tik moterišką. Yra ir sėkmingų vyriškų pavyzdžių. Ž. Miliauskas sakė, kad jį būti mokytoju skatina galimybė nestovėti vietoje. „Man svarbu, kad aš turiu, kur atsiskleisti ne tik kaip mokytojas, bet ir kaip žmogus, bendraudamas ne tik su mokiniais, bet ir su kolegomis. Bendradarbiavimas su mokyklomis užsienyje mane tikrai labai skatina ir žavi“, – tvirtino Ž. Miliauskas.
M. Nefas, apibendrindamas diskusiją, atsakė į pagrindinį diskusijos klausimą, ar pedagogo profesija yra vyriška: „Atsakymas sėdi čia, priešais jus“.