Jaunas mokslininkas disertacijoje mini, kad 1990-ųjų vaikai gimė normalaus svorio ir ūgio, tačiau, palyginti su ankstesnėmis kartomis, po 2-3 mėnesių jų augimas sulėtėjo. Įdomu, jog būtent tuo metu Lietuvoje stebėtas didžiausias Bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimas ir infliacijos kilimas.
„Makroekonominiai rodikliai – BVP, infliacija, nedarbo lygis – tiesioginės įtakos vaiko ūgiui ir svoriui neturi. Tai mažai tikėtina, nes žmonės tuomet turėjo ką valgyti, nebadavo. Manytume, jog ekonominių faktorių įtaka – daugiau psichologinė. Vaikų augimas sulėtėjo greičiausiai dėl nesaugumo jausmo, kuris gali labai įdomiai atsiliepti organizmui, taip pat augimui: svorio ir ūgio kitimo procesui“, – DELFI sakė A.Suchomlinovas.
Lygindamas augimo kreives, daktaras konstatavo, kad 1990-ųjų gimimo vaikai augo normaliai, nebuvo jokios patologijos, tačiau palyginti su kartomis, kurios augo stabiliomis sąlygomis, pastebėtas neryškus, bet statistiškai reikšmingas augimo atsilikimas.
Pasivijo ankstesnes kartas
Pirminė hipotezė, kad greičiausiai vaikų augimas pirmus trejus-ketverius metus bus atsilikęs, pasitvirtino. Po to buvo žiūrima, ar vėliau jų augimas išsilygino.
„Ir tikrai galiu pasakyti, kad tas neigiamas poveikis, kurį turėjo makroekonominiai rodikliai ir socialinės ekonominės sąlygos, buvo laikinas ir grįžtamas. Pasibaigus neigiamoms sąlygoms, vaikų augimas pasivijo prieš tai buvusias kartas, tie vaikai augo gražiai ir harmoningai“, – komentavo DELFI pašnekovas.
Pasidomėjus, kokios jo, kaip mokslininko, prognozės šiai kartai, A.Suchomlinovas pabrėžė, jog pagal antsvorio ir nutukimo paplitimą brendimo pabaigoje – 18 metų amžiuje, Nepriklausomybės karta nėra labiau nutukusi negu prieš tai buvusios kartos.
Tai reiškia, kad jų sveikatos būklė, greičiausiai, taip pat nebus prastesnė, nei prieš tai buvusių kartų.
Mokslininkas dar minėjo terminą „tuklumo grąža“ – laiką, kai 5-6 metų amžiaus vaikams smukęs Kūno masės indeksas (KMI) ikimokykliniame amžiuje vėl pradeda didėti.
„Jei ta tuklumo grąža ateina anksčiau – trečiais, ketvirtais ar penktais gyvenimo metais, galime prognozuoti, kad vėliau gyvenime tas vaikas gali turėti antsvorį ar nutukimą. Tyrimo duomenimis, 1990 metais gimusių vaikų tuklumo grąža įvyko laiku – berniukų septintais, mergaičių – šeštais gyvenimo metais. Todėl mes galime teigti, kad jų šansai turėti antsvorį ar nutukimą ateityje yra pakankamai maži“, – sakė mokslininkas.
Liesiausia karta gimė sovietmečiu
O kaip Nepriklausomybės kartą veikė liesumo kultas, populiarėjanti nesveika mityba ir nejudrumas, kuris kelia daug nerimo tunkančiai Vakarų Europai ir Amerikai?
VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros duomenimis, liesiausia karta Lietuvoje buvo gimusi truputį anksčiau, Sovietmečio pabaigoje.
Pavyzdžiui, 2000 metais aštuoniolikmečių merginų vidutinis KMI buvo pasiekęs minimumą, kritęs iki 20,37 kg/m2.
Pasak daktaro, tai siejama su žiniasklaidos įtaka. Greičiausiai, tie vaikai ankstyvąją paauglystę išgyveno tuomet, kai rinkoje pasirodė žurnalai, aktyviai propaguojantys lieso kūno kultą.
„Nei tėvai, nei vaikai nebuvo tam pasiruošę, nes dabar, kai kalbama apie manekenes, iš karto pateikiamas ir kritinis požiūris. Yra daugybė straipsnių apie anoreksiją, bulimiją, kitus valgymo sutrikimus. Anksčiau to buvo mažiau: vyravo grožio idealas, o kritikos nepakako“, – atkreipė dėmesį A. Suchomlinovas.
Mokslininko tirtų 1990 metų gimimo vaikų paauglystė prasidėjo šiek tiek vėliau. Tikėtina, jog tada tas kritiškas požiūris jau buvo labiau susiformavęs.
KMI svyravimus buvo bandoma sieti ir su maistu, tačiau pagal Statistikos departamento kreives, tuomet nebuvo bado ar nesveiko maisto vyravimo laikotarpio.
Akceleraciją sekė nutukimas
Pasidomėjome, ar mus aplenks kitose šalyse vis aktualesnė nutukimo problema.
Daktaro teigimu, kol kas ji mūsų nepalietė. „Tačiau ateinančiais metais planuojame iš naujo atlikti ikimokyklinio amžiaus vaikų tyrimą, kuris paskutinį kartą vyko prieš dešimt metų, ir pasižiūrėti, kas su jais vyksta. Nes jeigu mes stebime ikimokykliniame amžiuje atsirandantį antsvorį ir nutukimą, labai dideli šansai, kad jis liks“, – sakė A. Suchomlinovas.
Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje, antsvorio ir nutukimo plitimas labai smarkiai pradėjo augti prieš porą dešimtmečių. Daktaro prognozėmis, mūsų greičiausiai laukia toks pat likimas, nes daugėja tokių pat nutukimą skatinančių veiksnių.
„Be to, Vakaruose antsvorio ir nutukimo plitimas prasidėjo tuomet, kai stabilizavosi gyventojų ūgio didėjimas. Prieš tai buvusios kartos darėsi aukštesnės, aukštesnės ir aukštesnės, vėliau ūgio didėjimas dešimtmečiui stabtelėjo ir po to labai smarkiai pradėjo augti žmonių Kūno masės indeksas. Pas mus ūgio stabilizavimasis įvyko maždaug prieš dešimt metų. Tai dabar galim laukti antsvorio“, – prognozavo daktaras.
Vaiko augimas – raktas į visą jo gyvenimą
Lietuvos mokslo akademijoje pristatydamas tyrimą, A. Suchomlinovas pradėjo nuo teiginio, kad vaiko augimas – raktas į likusį žmogaus gyvenimą. Kodėl?
Pasak mokslininko, pažiūrėję į vaiko ūgio ir svorio kitimus mes galime daryti labai daug išvadų, prognozuoti didesnį ar mažesnį polinkį sirgti įvairiomis ligomis, nes antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, kai kurios kitos ligos, iš dalies nulemtos augimo dėsningumų.
„Pavyzdžiui, jeigu vaikas gimsta neišnešiotas, gana mažo svorio, kyla klausimas – ar jį reikėtų maitinti normaliai, kad gražiai augtų būdamas mažesnis nei jo bendraamžiai, ar reikia jį permaitinti ir stengtis kompensuoti tai, ko neteko per trumpai būdamas gimdoje? Daugelis tėvų nežino atsakymo į šį klausimą. Iki galo nežinome ir mes, bet vis dėlto manome, kad permaitinimas – blogiausia, kas gali nutikti“, – sakė mokslininkas, pabrėždamas, jog pirmaisiais gyvenimo mėnesiais ir metais labai smarkiai didėjantis vaiko svoris – didžiulė rizika, kad jis ateityje turės antsvorio arba bus nutukęs.
Paklaustas, kodėl disertacijai pasirinko būtent Nepriklausomybės kartos augimo ypatumus bei socialinių, ekonominių veiksnių įtaką augimo rodikliams, A.Suchomlinovas sakė, jog tam yra du paaiškinimai.
„Kadangi aš kaip jaunas mokslininkas atėjau dirbti į mūsų katedrą, temos pirminį variantą man pasiūlė darbo vadovė, katedros vedėja profesorė Janina Tutkuvienė, kuri kelis dešimtmečius tyrinėja vaikų augimą. Vėliau man ši tema pasidarė labai įdomi, nes iki šiol neturėjome tyrimų apie kartą, kurios augimas prasidėtų permainų laikotarpiu“, – sakė Vilniaus universiteto lektorius, dr. A.Suchomlinovas.