Kodėl yra daug bedarbių absolventų, o inžinierių nerasi su žiburiu?

Statistika rodo, kad pernai daugiau nei pusė abiturientų stojo į socialinių mokslų programas ir renkantis studijų kryptį neatsižvelgė į darbo rinkoje vyraujančias tendencijas. Kodėl Lietuvoje jaučiamas tiksliuosius mokslus baigusių studentų stygius, tačiau abiturientai vis tiek renkasi specialybes, kurių atstovai mina darbo biržos slenksčius?

Lietuvoje jaunimo nedarbas yra vienas didžiausių Europoje. Pasak ekspertų, studentų orientavimas į tiksliuosius mokslus galėtų būti vienas iš šios situacijos sprendimų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos nuomone, gausinant inžinierių ir tiksliųjų mokslų atstovų skaičių Lietuvoje būtų galima pritraukti privatų kapitalą, sustiprinti ekonominį konkurencingumą.

Neatsižvelgia į karjeros galimybes

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos komunikacijos departamento direktoriaus Mindaugo Puidoko, prieš stojant į universitetą moksleiviai turėtų atsižvelgti į karjeros galimybes.

„Jaunimas rinkdamasis specialybę neapgalvoja, kad inžinieriams ir tiksliųjų mokslų atstovams geriau moka nei vadybininkams ar kitiems socialinius mokslus baigusiems studentams. Jie greičiau susiranda darbą, jų karjeros perspektyvos yra daug aiškesnės“, – pasakojo M. Puidokas.

Lietuvos pramonininkų konfederacija pastebi, jog šiuo metu kvalifikuotos darbo jėgos trūksta maisto, tekstilės, chemijos, metalų, mašinų ir įrengimų pramonėse, medienos bei elektronikos sektoriuose. Tačiau, pasak darbo biržos atstovų, į ją dažniausiai kreipiasi administratoriai, vadybininkai, buhalteriai, socialiniai darbuotojai, teisininkai, ekonomistai.

Darbdaviai skundžiasi ne tik darbo jėgos trūkumu, bet ir kompetencijos bei reikalavimų neatitinkančiais darbuotojų įgūdžiais. Pramonininkų konfederacijos pateikiamais duomenimis, naujai priimtus darbuotojus dažnai reikia apmokyti iš naujo. Šis procesas užtrunka pusmetį. Siekiant ją išspręsti įmonės turi skirti papildomas lėšas.

Kad tiksliųjų mokslų specialistų trūksta, pritaria ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studijų prorektorius Romualdas Kliukas. „Pažiūrėkim į skelbimų lentas mechanikos ar statybos fakultete. Ten rasime apie keturiasdešimt skelbimų, kad ieškoma žmonių su techniškuoju išsilavinimu. Tas pats fiziniuose moksluose“, – pasakojo prorektorius.

Profesorius teigia, kad inžinierių, baigusių verslo informacinę sistemą, informatiką ar informacinių paslaugų technologinį valdymą trūkumas kasmet padidėja beveik 30 procentų.

Prorektorius: kenkia ankstyvas profiliavimas mokyklose

R. Kliukas įvardija net kelias tiksliųjų mokslų nepopuliarumo priežastis. Jo nuomone, viena iš jų – ankstyvas profiliavimas. „Dešimtoje klasėje dauguma tėvų nesidomi vaikų mokslais. O kokių dalykų reikia norint įstoti į techniškąsias specialybes, ten kur bedarbių neruošia, jie pamato tik dvyliktoje klasėje ir susiima už galvos“, – kalbėjo prorektorius.

R. Kliukas pasipiktino ir socialiniams mokslams skiriamų krepšelių skaičiumi. Anot profesoriaus, valstybė turėtų parūpinti daugiau nemokamų vietų technologinių ir fizinių mokslų studentams. Kritikos VGTU studijų prorektorius pažėrė ir žiniasklaidai. „Spaudoje neretai rašoma, kad mokslas Lietuvoje brangus ir nekokybiškas. Tačiau fizinių ir technologinių mokslų atstovus mūsų šalyje ruošia puikiai. Mes turime pasaulinio lygio statybinių konstrukcijų laboratoriją. Visi mūsų specialistai paruošti pagal europinio lygio normas“, – apie mokymo ypatumus kalbėjo profesorius.

Prorektorius pasakojo, kad dauguma piktinasi, jog universitetuose dirba per seni dėstytojai, tačiau R. Kliukas teigė, kad geram inžinieriui paruošti reikia mažiausiai dvidešimties metų, o socialinius mokslus baigęs studentas, geru specialistu gali tapti ir po penkerių metų.

Vadovaujasi klaidinga tėvelių ir močiučių nuomone

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis taip pat išreiškia susirūpinimą netikslingu studentų mokslų pasirinkimu. Jo nuomone, negaudamas pakankamai informacijos, jaunas žmogus priima skubotą sprendimą ir neapdairiai pasirenka studijų kryptį. Dėl studento, pabaigusio aukštąją mokyklą ir nedirbančio pasirinktoje srityje, valstybė praranda mokesčių mokėtojų pinigus. 

Pasak D. Dikšaičio, studentą netinkama linkme pakreipia tėvai. „2009 metais didžioji dalis stojančiųjų paklausti, kodėl renkasi būtent vieną ar kitą studijų programą atsakė, kad sprendimą nulėmė tėvai. Reikia, kad stojantieji atsižvelgtų į įsidarbinimo galimybes, atlyginimų rodiklius, tačiau Lietuvoje jaunimas vadovaujasi tėvelių ir močiučių nuomone“, – kalbėjo LSS prezidentas.

Anot D. Dikšaičio, netinkamą studijų kryptį pasirinkę abiturientai tampa bedarbiais. Dėl to kalta priėmimo į aukštąsias mokyklas sistema. „Lietuvoje priėmimas į aukštąsias mokyklas vyksta kompiuterio pagalba. Reikia, kad žmogaus likimą spręstų ne tik stojimo balai, bet ir motyvaciniai laiškai, kūrybiniai konkursai, pokalbiai“, – idėjomis dalinosi LSS prezidentas.

Kodėl jaunimas bijo stoti į technologinius mokslus, D. Dikšaitis iškėlė keletą versijų.  „Galbūt jaunimui trūksta informacijos, galbūt mokykloje žmonės netinkamai orientuojami, o gal aukštosios mokyklos tiesiog per daug atitrūkusios nuo viduriniųjų“, – samprotavo LSS prezidentas.

D. Dikšaitis drąsiai teigė, kad technologiniai mokslai nėra sunkūs. Tiesiog apie juos sukurta daug mitų. Pasak pašnekovo, su tinkama motyvacija galima įveikti visas kliūtis.