Kovo 11-ąją Lietuva minėjo 25-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. Ta proga Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga pristato projektą „Nepriklausomybės karta“, pasakojantį apie jaunos ir nepriklausomos kartos atstovus, garsinančius Lietuvą įvairiose srityse. D. Jaugelis - vienas jų.
DOSJĖ:
Gimė: 1992 m. Plungėje.
Išsilavinimas: Po mokyklos baigimo išvykau studijuoti inžinerijos į Daniją, ten įgijau bakalauro diplomą.
Šeimos padėtis: Nevedęs.
Veikla: Gyvenu Kopenhagoje, esu Lietuvių Jaunimo Sąjungos Danijoje pirmininkas, turiu savo organizaciją, kurioje dirbame su jaunimo įgalinimo projektais.
Perspektyvos: Planuoju siekti magistro Kopenhagoje.
Hobis: Labai mėgstu sportuoti, žaisti krepšinį ir dalyvauti miesto visuomeniniame gyvenime.
– Esate Nepriklausomybės vaikas. Koks Jūsų santykis su Lietuva?
– Mano santykis su Lietuva yra labai artimas – namo stengiuosi grįžti bent porą kartų per metus, be to, stengiuosi būti įsitraukęs į savo gimtojo miestelio – Plungės visuomeninį gyvenimą. Nepaisant to, kad jau penkti metai gyvenu Danijoje, Lietuvą laikau savo namais, į kuriuos kažkada tikrai grįšiu.
– Kuo svajojote tapti, būdamas vaiku? Ar svajonės pildosi?
– Gerai pamenu, kad kurį laiką norėjau dirbti statybų inžinieriumi, kol pabandžiau dirbti statybose (Juokiasi). Baigęs mokyklą rinkausi tarp ekonomikos ir inžinerijos mokslų. Inžinerija paėmė viršų, ir Aarhus universitete įgijau inžinerijos bakalaurą.
Tiesa, paskutinius 6 metus aktyviai dirbu visuomeninį darbą, ir darbas Lietuvių Jaunimo Sąjungoje man labai patinka, tad įsivaizduoju save užsiimantį panašia veikla ir ateityje.
– Kaip matote savo išsilavinimo ir karjeros galimybes Lietuvoje?
– 2013 metus praleidau atlikdamas praktiką ir dirbdamas Lietuvoje, tad turėjau progą susipažinti su karjeros galimybėmis gimtinėje. Aš manau, kad Lietuvoje yra įmanoma siekti karjeros, jeigu žmogus yra iniciatyvus, veiklus ir turi idėjų. Man labai patiko dirbti Lietuvoje. Tiesa, pabaigęs universitetą nusprendžiau grįžti į Daniją ir toliau kaupti tarptautinę patirtį.
– Ar svarstėte ilgalaikės emigracijos klausimą? O galbūt išvažiavimą gyventi, dirbti užsienyje vertinate kaip šiandieninio pasaulio normą?
– Atvirai pasakius, aš nelaikau savęs emigrantu. Man atrodo, kad išvažiuoti ir dirbti užsienyje, semtis patirties – visiškai normalus dalykas. Lygiai tas pats, kas Plungėje pabaigus mokyklą išvažiuoti į sostinę studijuoti universitete. Buvimas tarptautinėje aplinkoje labai praplečia asmens komforto zoną, daro mus tolerantiškesniais ir aktyvesniais piliečiais.
– Esate kosmopolitas? Mėgstate keliones, kalbate užsienio kalbomis, lengvai pritaptumėte bet kuriame kontinente?
– Taip, manau, kad esu kosmopolitas. Mėgstu keliauti, pažinti kitas kultūras. Be lietuvių kalbos galiu save išreikšti anglų, danų ir rusų kalbomis. Turiu daugybę pažįstamų iš viso pasaulio, su kuriais leidžiu daug laiko Kopenhagoje, tad sugebu perprasti skirtingas kultūras ir prisitaikyti bendraujant.
– Kokios jūsų asmeninės savybės leido pasiekti tai, ką turite šiandien? Tai – įgimta, ar išlavinta? Ar galite paminėti „lietuviškas“ savybes, kurių turite?
– Visa tai, ką dabar pasiekiau, atėjo natūraliai – niekada nesiplėšiau, kad pasiekčiau savo tikslų. Nuoseklus darbas, nuoširdus bendravimas su žmonėmis, žemaitiškas humoro jausmas, užsispyrimas ir energija suformavo mane tokį, koks aš esu (Šypsosi).
– Koks lietuviškas simbolis jums yra brangiausias?
– Lietuvos herbas – Vytis.
– Ar švenčiate valstybines šventes?
– Visada stengiuosi jas paminėti – prisidedu organizuojant minėjimo renginius ir pats juose dalyvauju.
– Kas Jus įkvepia kasdieniams darbams?
– Maloniausias jausmas dirbant NVO sektoriuje yra žinojimas, kad tavo darbai sukuria vertę visuomenei. Dirbdamas privačiame sektoriuje nemačiau aukštesnio tikslo, kuris mane stumtų į priekį.
– Ar jaučiatės garsinantis Lietuvą savo darbais? Didžiuojatės savo gimtąja šalimi?
– Visada į mūsų bendruomenės organizuojamus renginius kviečiu draugus užsieniečius, sutiktiems draugams visada bandau patraukliai pristatyti savo šalį ir mūsų tradicijas. Manau, kad Lietuvoje dabar gyvename geriau nei bet kada, tačiau ne visi suprantame, kad turime kuo didžiuotis.
– Ačiū už pokalbį.
Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS) yra nepriklausoma, nepolitinė, savanoriškumo pagrindu veikianti jaunimo organizacija, kurios pagrindinis tikslas – atstovavimas pasaulio lietuvių jaunimo interesams. 1972 m. Kento universitete, JAV oficialiai susikūrusi organizacija šiandien vienija 43 aktyvias jaunimo sąjungas ir bendruomenes visame pasaulyje bei yra įsteigusi atstovybę Lietuvoje.
Minint Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų, inicijuotas projektas „Nepriklausomybės karta“, kuriuo bus pristatyti 25 herojai, gimę po 1990 m. kovo 11 d. PLJS projektą vykdo drauge su Užsienio reikalų ministerija ir naujienų portalu Delfi.lt.