Šeimoms atstovaujanti asociacija sako: būna taip, kad mokytojų pagalbininkai, užuot padėję vaikams, budi per pertraukas, pavaduoja kitus mokytojus, dirba kitus darbus. Ministerija sako – skundų nėra sulaukusi. Apie tai pasakojo LNK „Žinios“.
Rūta augina vienuolikos metų sūnų, turintį autizmo spektro sutrikimą. Ketverius metus vaikas mokėsi įprastoje klasėje, mokykloje Vilniuje.
„(Girdėjome skundus), kad jis neklauso, kad jis netinkamai elgiasi, kad jis mušasi. Niekada nebuvo požiūris toks, kad mokykla turėtų jam kažkaip padėti nusiraminti ir kad to nevyktų“, – pasakojo vaiko mama Rūta Ryliškienė.
Vaikui reikėjo pagalbos ir per pertraukas. Anot mamos, buvo deklaruojama, kad visi specialistai yra ir pagalba bus.
„Lyg tai mano vaikas blogas, jis blogai elgiasi. O paklausus, ką padarėte jūs, kad jam padėtumėte nusiraminti, tai tos pagalbos jis nesulaukdavo“, – pasakojo R. Ryliškienė.
Galiausiai pervedė į specialiąją mokyklą
Padėjėjas buvo ne iš karto, tik po pusmečio, bet vėliau keitėsi bent keli. Situacija negerėjo. Be to, pašnekovės teigimu, su sūnumi dirbę žmonės neturėjo nei žinių, nei kompetencijų darbui su tokiais vaikais.
„Nežinojo, kaip jam padėti. Būdavo ir siena mokykloje išgriauta, tarkime, išspardyta buvo, ir kažkokio vaiko akiniai sulaužyti“, – sakė R. Ryliškienė.
Galiausiai šeima susirado privačią padėjėją, terapeutę. Viskas stojo į vėžes, bet jai kas mėnesį mokėjo po 300 eurų. Galiausiai vaiką nuspręsta leisti į specialiąją mokyklą.
„Yra vaikai vežimėlyje, yra nekalbantys vaikai. O jis yra kalbantis, pavyzdžiui, jam anglų kalba labai puikiai sekėsi, jis buvo vos ne klasės geriausias mokinys. O šitoje mokykloje anglų kalbos jis net neturi“, – pasakojo R. Ryliškienė.
Signalų apie problemas yra ir daugiau
Tai – ne vienintelė situacija, kai šeimos sako, kad padėjėjai nepadeda.
„Mes gauname signalų, kad padėjėjai yra, jie priskirti konkrečiam vaikui, bet vietoj to, kad padėtų vaikui, jie, direktorių sprendimu, pavaduoja mokytojus arba, pavyzdžiui, pertraukos metu padėjėjai išeina budėti į koridorius“, – pasakojo autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil.
Švietimo mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė sakė, kad skundų, kurie pasiektų ministeriją, kad mokykla arba savivaldybė, kaip mokyklos steigėja, nevykdytų pedagoginių psichologinių tarnybų rekomendacijų, jie nėra sulaukę.
Asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė teigė, kad šiuo metu Lietuvoje 15 tūkst. vaikų bendros paskirties mokyklose turi didelius arba labai didelius specialiuosius poreikius. Tuo metu mūsų šalyje šiuo metu yra tik keturi tūkstančiai etatų mokytojų padėjėjams.
„Mokytojų padėjėjai atlieka tą pačią pedagogo, tik šiek tiek kitą funkciją. O dabar žinote, kaip yra? Pasinaudosiu metafora: ieškome piloto lėktuvui ir priimame į piloto pareigas labai gerai dirbantį stiuardą“, – kalbėjo Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.
Nelengva rasti norinčių dirbti
Tenka būti „pilotu“, bet už nebrangiai.
„Taip jie gauna minimumą. Tai irgi yra iššūkis rasti žmogų“, – sakė K. Košel-Patil.
Mokama nedaug, nes, kaip atsako ministerija, aukšti reikalavimai specialistams nekeliami.
„Taikomas reikalavimas turėti vidurinį išsilavinimą, bet mokytojų padėjėjų ir funkcijos yra iš esmės nereikalaujančios aukštos kvalifikacijos“, – sakė J. Navickaitė.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas teigė, kad mokyklos, kaip įmanoma, ieško išeičių, biudžeto eilučių, kur tuos žmones padėti.
„Jos negalvoja apie tą jauną žmogų, apie vaiką su specialiaisiais poreikiais. Jos galvoja, kaip išpildyti formalumus, nurodytus ministerijose sugalvotuose įsakymuose“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Anot laidos pašnekovo, specialistų trūksta visoje Lietuvoje.
„Tai yra dar viena reforma, kuriai yra nepasirengta. Nėra žmonių, o administracijos yra įpareigotos mokyklose suktis ir išspręsti problemas. Jos sprendžia kaip išmano“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika kalbėjo, kad reikalavimai mokytojų padėjėjams galėtų būti ir aukštesni, bet viskas atsiremia į pinigus.
„Aš manau, kad valstybė, planuodama biudžetą, tą žiūri“, – sakė R. Remeika.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas teigė, kad, jeigu būtų nustatytas reikalavimas, jog negalima priimti tokios žemos kvalifikacinės kategorijos žmonių, tada būtų tikra bėda.
„Jeigu jų dar netektume, tada būtų tikra juodoji skylė“, – kalbėjo D. Žvirdauskas.
Reikėtų kalbėti ir apie specialias patalpas
R. Remeika vadovauja mokyklai, kurią lankė ir laidos herojės sūnus. Vadovas sako, kad mokykla priima visus vaikus ir kalba apie geruosius pavyzdžius. Dabar mokykloje apie šimtas vaikų, turinčių specialiųjų poreikių. Dirba penkiolika padėjėjų.
„Pradžioje galvojau, kad bus labai sunku, bet visai nieko. Tiesiog reikia kontaktą su vaiku rasti“, – sakė mokytojo padėjėja Regina Slaboševičienė.
„Jeigu žmogus nori, tai dirba. Visų pirma, jeigu jam patinka dirbti su vaikais, bus paprasčiau negu tam, kuris atėjo, nes reikia užsidirbti pinigų“, – teigė kita mokytojo padėjėja Kristina Grucė.
Anot Kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktoriaus, reikėtų kalbėti ir apie specialias patalpas, kur vaikai galėtų nusiraminti bei pailsėti.
„Tokios sovietinės mokyklos nepritaikytos. Švietimo ministerija nepadarė kompleksinio darbo, ką reikėjo padaryti“, – teigė R. Remeika.