Tikinama, kad esą gerbiamas bendruomenės istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius buvo priverstas pasitraukti, kai pastebėjęs nusirašinėjančius moksleivius į elektroninį dienyną surašė įspėjamuosius pažymius ir pastabas.
Administracijos jis neva buvo informuotas, kad gimnazijoje nusirašinėjimas nėra baudžiamas neigiamu įvertinimu ir paprašytas pasiaiškinti. Tuoj po to buvo sulaukta ir tėvų skundo dėl galbūt nederamų jo pasisakymų pamokų metu. Tuomet D. Boguševičiui iškviestas praktinės veiklos vertintojas.
Reaguodamas į tai mokytojas nusprendė pasitraukti iš užimamų pareigų. Aiškinama, kad vienas blogu pažymiu įvertintų vaikų – finansinio gimnazijos rėmėjo sūnus.
Pirmadienį išplatintas ir pranešimas KTU l.e.p. rektorei, kuriame prašoma įvertinti situaciją ir gimnazijos direktorių Tomą Kivarą, išsakytiems teiginiams pasitvirtinus, šalinti iš pareigų.
Iš darbo pasitraukė pats
„2017 m. spalio 25 d. KTU gimnazijoje vienai iš klasių rašant istorijos kontrolinį darbą mokytojas D. Boguševičius fiksavo kelių mokinių nusirašinėjimą. Mokytojas, reaguodamas į šią situaciją, mokiniams į elektroninį dienyną surašė įspėjamuosius pažymius – 1 (vienas) – ir pastabas už nusirašinėjimą. Administracijos informuotas, kad gimnazijoje nusirašinėjimas nėra baudžiamas neigiamu įvertinimu, mokytojas pakluso ir panaikino šiuos įvertinimus.
Lapkričio 10 d. prasižengusiųjų moksleivių tėvai pateikė skundą raštu dėl spalio 25 d. įvykių. Lapkričio 14 d. KTU gimnazijos direktorius T. Kivaras įteikė D. Boguševičiui įsakymą pasiaiškinti.
Dėl įsakyme nurodytos klaidingos įvykio datos lapkričio 21 d. pateiktas naujas įsakymas pasiaiškinti. Lapkričio 29 d. direktorius T. Kivaras pranešė, kad, remdamasis minimu skundu, iškvietė mokytojui D. Boguševičiui mokytojų praktinės veiklos vertintoją nešališkai įvertinti mokytojo darbo metodus.
Lapkričio 30 d. mokytojas D. Boguševičius pateikė prašymą atleisti jį iš istorijos mokytojo pareigų KTU gimnazijoje, laikydamas administracijos veiksmus mobingu ir atviru persekiojimu“, – dėstoma nepasirašytoje KTU gimnazijos bendruomenės peticijoje.
KTU gimnazijos direktorius T. Kivaras šiuo metu yra išvykęs, į telefono skambučius jis neatsiliepia. Gimnazijos atstovai nurodė kreiptis į KTU viešųjų ryšių skyrių, jie DELFI sakė situaciją besiaiškinantys.
Mano, kad kuriamas precendentas kovoti su nesąžiningumu
Peticijoje taip pat aiškinama, kad KTU gimnazijos administracijos veiksmai gimnazijos bendruomenės yra laikomi neteisėtais ir neetiškais.
Pirma, esą gimnazijos administracijos taikstymasis su akademinio sąžiningumo principų pažeidimais yra netoleruotinas.
„Tai, kad administracija pasidavė nusižengusių mokinių tėvų spaudimui ir protegavo nusirašinėjusius mokinius, atskleidžia dabartinės administracijos abejingumą gimnazijos pamatinėms vertybėms“, – nurodoma dokumente.
Čia taip pat teigiama, kad tokiais veiksmais esą kvestionuojama dėstymo laisvė, mokytojo teisė pasirinkti pedagoginius veikimo būdus ir formas.
„Neigiami įvertinimai, parašyti daugeliui kitų gimnazijos mokinių, iki šiol nebuvo tapę pagrindu reikalauti mokytojų atsakomybės ir pasiteisinimo. Tokiu būdu gimnazijos administracija kuria precendentą, ateityje apribosiantį galimybę visiems mokytojams kovoti su akademiniu nesąžiningumu“, – įsitikinę bendruomenės nariai.
Ėmė abejoti darbo metodais: tikina turintys ir garso įrašų
Bet netrukus po to viešai pasirodė ir kreipimasis dėl aptariamo mokytojo pasisakymų pamokų metu, prašymas įvertinti jo naudojamas mokymo metodikas. Spėjama, kad jo autoriai gali būti nubaustų vaikų tėvai, jie pateikė ir garso įrašus.
„Mažutėliai. Apie tėvų dienas. Kodėl jūs meluojate tėvams? A? O aš paskui išsukinėju, atsiprašant, Jūsų šiknas. Nėra iš ko mokytis. Bet ištisai, per visas klases, antrus metus. Jūs ką lochais laikote – mane ar savo tėvus? Ateina tėvai – mūsų vaikai neturi iš ko mokytis. Mano atsakymas – Jums feisbuką atidaryti? Parodyti, pirštu pabaksnoti? Aš gi nepabaksnoju. Nuo to durnų klausimų... Ir paskui, ir svarbiausia, aš tada jau padorų vaidinu“, – rašte cituojami neva mokytojo teiginiai.
Savo ruožtu kitame garso įraše esą nurodoma, kad D. Boguševičius nežino, kas bus atsiskaitymo darbe. Pedagogas aiškina greičiausiai užduotis sugalvosiantis tą patį rytą, kai moksleiviams kontrolinis bus.
„Ką, Jūs naivūs? Tikitės, kad aš jau dabar planuoju, ko aš jūsų paklausiu, po vos ne dviejų savaičių? Ką jūs... Aš nesu toks organizuotas žmogus. Tai, kad aš atėjau šiandien į darbą, tai jau yra pasiekimas, ir jie tikisi, kad aš dar sugalvosiu, ko... Na, dar kažkas?“, – pateikiamos mokytojo citatos.
Rodė intymias nuotraukas, linkėjo nepasigauti sifilio?
Trečiame garso įraše mokytojas esą dėsto savo poziciją apie masturbaciją, Prancūzišką analų mokyklą.
„Nu suprantate apie ką aš kalbu, ar ne? Viskas apie masturbaciją, kitaip tariant. Ir dabar esmė yra tokia. Kalbėjau jiems 20 min. šia tema, kaip šitas reikalas buvo traktuojamas viduramžiais, naujaisiais laikais ir panašiai... Ir tolesnis mano klausimas. Žiūrėkit ... Aš čia nuotraukų turiu. Žiūrėsit? Priminsiu, mes apie masturbaciją kalbėjom 20 min. Tyla. Mirtina tyla. Ir, sakau, mano toliau reakcija, ne nu tai aš šiaip neklausiu, ar Jūs norite žiūrėti, aš vis tiek jas parodysiu. Nu bet tiesiog. Šita. Maža ką. Ir aš jiems parodžiau“, – cituojamas mokytojas.
Savo ruožtu ketvirtajame garso įraše jis esą dalijasi savo įspūdžiais iš paskaitos studentams, kuriems pasakoja apie sifilį.
„Nu, žodžiu, aš apkalbėjau gerą pusvalandį apie sifilį, šita, ta prasme realiai ten sifilio atsiradimo motyvai, istorinis kontekstas, vertinimai Europoje, atsiradimo atvejis istorijoje ir sifilis, šita, paskutinis dalykas, na sifilio gydymo būdai, medicinos istorija, švietimas apie lytiškai plintančias ligas ... Devintos klasės vadovėliuose... Ir lytinio švietimo programa, kurią patvirtino ministerija ir jos taikymo galimybės integruojant dalį lytinio švietimo klausimų į istorijos kursą. Ir finale mano paskutinė replika. Jau ir paskaita baigėsi. Na, ką aš, ko aš jums galiu palinkėti, nesusigaukit sifilio mokykloje. Baigėsi paskaita, jie išeidinėjo, vaizdas toks: „Viso gero“. Ir prie durų, tokiom nuleistom akim, na, tai, kad dar niekas nelinkėjo būsimiesiems pedagogams nesusigauti sifilio mokykloje. Buvo pirmas kartas... Aš savimi didžiuojuosi“, – neva nurodė mokytojas.
Paskutiniame garso įraše pedagogas esą ima plūstis ir necenzūriniais žodžiais: „Ką jūs p*darai čia p*sat protą apie savo žertvas. Susirenkat jas ir „p**dinat n**hui“.
Prašė įvertinti mokymosi metodus
„Mūsų nuomone, tokie garso įrašuose užfiksuoti mokytojo D. Boguševičiaus pasisakymai, pamokų metu vartojami necenzūriniai žodžiai žeidžia ne tik mokinius, bet ir jų tėvus, akivaizdžiai peržengia mokytojo bendravimo su mokiniais etikos, kultūringos kalbėsenos ribas. Pažymėtina, kad KTU gimnazijos darbo tvarkos taisyklių 11.4 punktas aiškiai nustato, kad „Gimnazijos darbuotojai turi mandagiai, pagarbiai ir taktiškai bendrauti su visais Gimnazijos bendruomenės nariais“, – aiškina rašto autoriai.
Jie paprašė atlikti tyrimą dėl mokytojo veiksmų ir jo naudojamų mokymo metodikų atitikimo taisyklėms, etikos normoms, įvertinti ir garso įrašuose užfiksuotus pasisakymus.
„Užfiksavus D. Boguševičiaus darbo pareigų pažeidimus, taikyti atitinkamas drausminio poveikio priemones“, – taip pat reikalaujama rašte.
Kaltina rengiant išpuolius: paaiškino garso įrašų kilmę
Pats D. Boguševičius su DELFI kalbėti atsisakė dėl dabartinės savo sveikatos būklės, tačiau sutiko viešai pasidalinti atsakymu dėl paplitusių garso įrašų.
Aptarto rašto jis tikino sulaukęs ne iš mokyklos administracijos, o iš viešąją erdvę sekančių asmenų. Anot mokytojo, viešoje erdvėje masiškai pasipylė išpuoliai prieš jį, kurie neva pratęsia jau daugiau kaip mėnesį trunkančią persekiojimo kampaniją.
„Pirmojo garso įrašo informacija komentaro nereikalauja. Manau, kad mokiniams dera net ir aštriu pasisakymu priminti, kad išsisukinėjimas prieš tėvus, bandant pasakyti, kad neturėjo mokymosi medžiagos, kuri jiems iš tiesų pateikiama, yra nusikaltimas prieš save pačius“, – nurodė mokytojas.
Pasak pedagogo, jokio nusikalstamo turinio savyje neslepia ir antrasis garso įrašas.
„Dažnas mokytojas susiduria su mokinių klausimais, iš ko konkrečiai (tarsi prašant įvardyti detalius klausimus) bus sudarytas kontrolinis darbas. Ilgainiui toks klausinėjimas, atskleidžiantis ydingą praktiką, kad mokiniai mokosi ne tam, kad suprastų temą, o konkretiems klausimams arba išimtinai pažymiui, yra išgyvendintinas“, – aiškino D. Boguševičius.
Paaiškino įtarimus dėl nuotraukos
Mokytojo teigimu, trečiasis garso įrašas cituoja pasakojimą apie prieš maždaug trejus metus Jonavos rajono mokytojams vestą seminarą, kur kalbėta mirties ir lytiškumo Vakarų kultūroje tema.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad „analai“, minimi citatoje, tai – įtakingiausia XX a. prancūzų istoriografijos mokykla, susitelkusi apie žurnalą „Ekonominės ir socialinės istorijos analai“.
Seminaro kontekste susidarė situacija, kai teko kalbėti apie medicininio požiūrio į lytinę brandą ir onanizmą (masturbaciją) kaitą. Iliustracijos iš XIX a. 3 deš. veikalo apie masturbacijos žalą, kurias minėjau mokytojams, yra pridedamos“, – nurodė jis.
Jos atrodo taip:
Dėstė istorinį kontekstą
Ketvirtąjį įrašą D. Boguševičius aiškina kaip istorinį kontekstą.
„Dar mokydamas XXI gimnazistų laidą pastebėjau, kad 9 klasės biologijos vadovėlyje yra tema apie lytiškai plintančias ligas ir sifilio sukeliamą efektą žmogaus organizmui. Iš istoriko pozicijų pabrėžiu, kad sifilis ilgą laiką laikytas iš Lotynų Amerikos atgabenta liga. Kaip pasirodo iš naujausių archeologinių duomenų, sifilis Europoje egzistavo dar iki didžiųjų geografinių atradimų, t. y. randamas XIII a. žmonių, konkrečiai – vaiko, palaikuose. Be to, paprastai pabrėžiu, kad sifilio pavadinimas – literatūrinės kilmės, kilęs iš humanizmo laikų teksto, kuriame Sifilio vardu pavadintas kiauliaganys.
Aliuzija į studentus ir sifilį kyla iš dviejų prielaidų. Kiek žinau iš periodikos, anksčiausias žinomas gonorėjos atvejis Lietuvoje nustatytas 9 metų mergaitei (pataisykite, jei klystu). O studentams kalbėjimas apie lytiškumą, net ir iš istorinės perspektyvos, yra labai sudėtingas ir juos šokiruojantis. Lytiškumo temų perteikimo problemą parodė sudėtingas Lytiškumo ugdymo programos priėmimo procesas“, – aiškino mokytojas.
Citavo naujausią rašytojų sąjungos nario romaną
Savo ruožtu penktasis įrašas, jo teigimu, ištrauktas iš konteksto.
„Jame girdima citata norėjau parodyti, kad necenzūrinė leksika – šiandienos literatūros, o ir rašomos profesionalių literatų, kasdienybė.
Kreipimesi paminėta citata tiksliai skamba taip: „Ką jūs, p*derai, čia p*sat pruota apie sava žertvas – susirenkat jas i p**dinat n**hui, – šaukiau aš bele ką, svarbu, ka skambietų kai kara šūkis, o aš atruodyč’ persiutęs i pablūdęs kriens. Be jokia perspiejima tuo pačiu kaliau da vienam moliui į galvą iš kojas, kol neatsičiuchina i neįsikirta, kas čia vykst. Liaudis subujoja, visi buva davolni, i atruode, ka visiems taip smagu, ka puls tuoj visi machalintis. Bet tada pasigirda lenciūgų žvangiejims, i mes kai po starta šūvia diejom į kojas su Minde. Už nugarų, be lenciūgų, da girdiejos priesaikas, kaip jie mumis pasigaus, kaip atdubasins, ka jie mumis pažįst i ka mes nežinom, an ko užsiruovėm. Kaip i visada, čia irgi tebuva paguodas sau žodžiai be jokia turinia“.
Cituotas fragmentas yra iš Lietuvos rašytojų sąjungos nario, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus darbuotojo Rimanto Kmitos naujausio romano „Pietinia kronikas“ (Vilnius, 2016. P. 65).
Remdamasis aukščiau išdėstytais faktais ir pastebėdamas, kad niekas iš tėvų asmeniškai nesikreipė į mane su priekaištais dėl paminėto pamokų turinio, laikau kreipimąsi mokytojo persekiojimu“, – sakė D. Boguševičius