Nepaisant to, kad mokosi geriau už tuos, kurių studijas apmoka valstybė, valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje besimokantis vaikinas ir toliau už studijas turės mokėti pats.
Dėl to kalta šiuo metu galiojanti Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinta rotacijos tvarka. Vadovaujantis ja, valstybės finansavimą gavęs studentas jį gali prarasti tik tuo atveju, jei po metų jo vidurkis yra daugiau kaip dviem balais mažesnis negu to paties kurso studentų vidurkis.
Galimybių tiesiog nėra
„Mokykloje nesimokiau labai gerai, per stojamuosius taip pat padariau klaidų, todėl man buvo pasiūlyta valstybės nefinansuojama studijų vieta. Tikėjausi, kad jei gerai mokysiuosi, po dviejų metų, įvykus rotacijai, pateksiu į valstybės finansuojamą studijų vietą. Kad rotacija vyksta, man patvirtino ir universiteto atstovai. Po pirmo kurso mano vidurkis buvo 8,5, po antro – 9,13. Mūsų kurse yra maždaug 80 žmonių, maždaug 40 jų už studijas, aš esu 20 vietoje, tačiau už studijas vis tiek turėsiu mokėti pats. Paaiškėjo, kad neturiu galimybių pereiti į valstybės finansuojamą studijų vietą“, – sielojosi studentas.
Anot vaikino, rotacijos sistema šiuo metu Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), kur jis mokosi, visiškai neveikia.
„Turi visiškai apleisti studijas, kad iškristum iš valstybės finansuojamos studijų vietos. Paprastai grupės vidurkis yra apie 7. Tad asmuo, kuris mokosi valstybės finansuojamoje studijų vietoje, turi turėti 5 vidurkį. Tai neįmanoma sąlyga prarasti finansuojamą vietą, o gauti ją irgi nėra galimybių, nebent kažkas tiesiog meta studijas“, – aiškino L. Akelis.
Situaciją vadina absurdiška
Jis pripažino, kad mokytis kuo geriau labai stengėsi, tačiau sužinojus apie galiojančią tvarką rankos ėmė svirti žemyn.
„Supratau, kad tiesiog beviltiška. Studijas, žinoma, vis tiek baigsiu, tačiau būtų daug paprasčiau tai padaryti, jei nereikėtų už jas mokėti. Paprastai pasakius, jaučiuosi neįvertintas. Situacija yra tiesiog absurdiška“, – pripažino L. Akelis.
Už studijų semestrą dabar jis moka daugiau nei 1000 eurų. Per 4 metus metus iš viso jam reikės sumokėti daugiau kaip 8,8 tūkst. eurų.
„Šeima man skyrė pinigų studijoms, jei būtų tekę imti paskolą, turbūt net nebūčiau studijavęs, nes turi iš karto lipti į pakankamai didelę finansinę duobę. Lietuvoje imti paskolą yra pakankamai nesaugu“, – įsitikinęs vaikinas.
Dešimtukininkai mokosi po 14 valandų per dieną
Jis pamena, kad iš mokamos į nemokamą studijų vietą iš jų kurso vis dėlto perėjo du žmonės. Tiesa, tik dėl to, kad valstybės finansuojamoje studijų vietoje besimokantys asmenys iš studijų pasitraukė savo noru.
„Perėjusi mergina turėjo 9,9 vidurkį, vaikinas – 9,7, tačiau jie nemoka už studijas tik todėl, kad kiti iškrito. Rotacijos procesas vis tiek nebūtų suveikęs“, – pasakojo jis.
L. Akelis patikino girdėjęs, kad pažangiems studentams universitetas moka stipendijas, tačiau jų dydis – vos daugiau nei 100 eurų per mėnesį.
„Stipendijas pas mus gauna 2 žmonės, kurie mokosi dešimtukais. Kiek kalbėjau su vyresniais, dėl stipendijos neverta stengtis. Tam, kad mokytumeisi dešimtukais, turi sistemingai dirbti visą semestrą, daugiau nei po 14 valandų per dieną. Ne kartą girdėjau, kad žmonės taip ir sveikatą susigadina“, – sakė studentas.
Pats jis pripažino, kad siekdamas gerų rezultatų prieš egzaminus sistemingai privalėjo dirbti bent mėnesį.
„Dirbdavau beveik visą parą. Geriausiu atveju miegodavau 4-6 valandas, paskutines dvi savaites – vos 2-3. Darbo yra labai daug, panašus tempas yra visą semestrą, iš pradžių gal kiek lengviau, bet likus 1,5 mėn. iki semestro pabaigos visi pradeda bijoti, kad nieko nebespės“, – kokia tvarka tvyro universitete, pasakojo jis.
Atsidūrė teisiniame vakuume – svarsto kreiptis į Vyriausybę
Savo ruožtu Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas pripažino, kad pažangūs, bet už mokslus mokantys studentai atsidūrė teisiniame vakuume.
„Tokia situacija susiklostė ne dėl numatytos rotacijos tvarkos, o dėl jos nebuvimo. Konstitucinis Teismas dar 2014 m. lapkritį pripažino tuometinį (ir iki šiol Mokslo ir studijų įstatyme likusį) straipsnį dėl studentų rotacijos prieštaraujančiu Konstitucijai. Taip susikūrė teisinis vakuumas t.y. nebeliko jokios teisiškai galiojančios normos, kuri reglamentuotų rotaciją aukštosiose mokyklose. Švietimo ir mokslo ministerija ir Seimo nariai šią problemą ėmėsi spręsti per vėlai ir tik šiai Seimo sesijai pateikė galimą studentų rotacijos mechanizmą, tačiau pasiūlymo svarstymas buvo nukeltas, taip pat svarbu pabrėžti, kad Seimo sesija vyko po studentų egzaminų sesijos, tad jei sprendimas ir būtų buvęs priimtas jis negaliotų atgaline tvarka. Šiuo metu aktualios rotacijos tvarkos nėra, tad neaišku kaip aukštosios mokyklos rotuos ir ar apskritai rotuos studentus“, – teigė jis.
Pasak P. Baltoko, ką šiuo metu reikėtų daryti studentams, kurie praėjusiais metais demonstravo gerus studijų rezultatus, turėtų būti rotuojami ir galėtų gauti valstybės finansuojamą studijų vietą nėra aišku nei jiems, nei aukštosios mokykloms, nei galų gale valstybei.
„Studentai dėl valdžios neveiksnumo galimai neteks galimybės pereiti į valstybės finansuojamą vietą. Savo ruoštu rengiamės kreiptis į Vyriausybę, dėl žalos tokiems studentams kompensavimo“, – sako P. Baltokas.
Laukia ministerijos sprendimo
Paklaustas, kodėl tokia situacija susidarė VGTU, šio universiteto studijų prorektorius Romualdas Kliukas DELFI taip pat aiškino, kad dėl to kalta šiuo metu galiojanti rotacijos tvarka.
„Tokia situacija susidarė dėl rotacijos tvarkos, kurią aukštosios mokyklos vykdo pagal LR švietimo ir mokslo įstatymo tvarką. Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucinis teismas pripažino, kad LR mokslo ir studijų įstatymo dalis, kurioje nustatytas rotacijos vykdymo metodas prieštarauja LR Konstitucijos nuostatai „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė šių metų liepos 31 d. oficialiai pripažino šią švietimo ir mokslo įstatymo dalį netekusia galios. Kadangi rotaciją aukštosios mokyklos gali vykdyti tik įstatymo nustatyta tvarka, kol LR Seimas nepriims atitinkamo įstatymo pakeitimo, bet kokia rotacija yra neteisėta ir negali būti vykdoma.
Taigi, tiek Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), tiek kitos aukštosios mokyklos neturi teisės vykdyti rotacijos, kol nebus įstatymiškai įtvirtinta nauja rotacijos vykdymo tvarka. VGTU viliasi, kad naujas įstatymo pakeitimas pasirodys kuo greičiau ir gerai besimokantiems studentams bus sudarytos visos sąlygos gauti studijų finansavimą“, – lūkesčiais dalijosi jis.