Vos uždarę mokyklos duris, Lenkijoje pradinukai gali atsipūsti, nes namų darbų jiems užduoti negalima.
„Pirmųjų trijų pradinių klasių mokiniams negalima duoti rašytinių namų darbų, išskyrus kai kuriuos pratimus, padedančius lavinti dailyraštį“, – sakė Lenkijos švietimo ministro pavaduotoja Katarzyna Lubnauer.
Palengvinimus Lenkijos švietimo ministerija žada net ir vyresnių progimnazijos klasių moksleiviams.
„Ketvirtai-aštuntai klasėms namų darbus raštu atlikti leidžiama, tačiau mokiniai už juos negauna pažymių. Žinoma, mokinių, kaip visada, bus prašoma mintinai išmokti eilėraščius, pasiruošti kontroliniams darbams ir pan.“, – kalbėjo K. Lubnauer.
Nauja tvarka įsigaliojo iškart po mokinių Velykų atostogų, ir kaip mat suglumino mokytojus.
„Kodėl balandžio mėnesį? Kodėl toks didžiulis pokytis įvedamas viduryje mokslo metų? Mes, mokytojai, savo darbus planuojame visiems mokslo metams, o naujosios taisyklės įsigalioja pačiame antrojo pusmečio viduryje. Tai sugriauna mūsų planus “, – sakė Varšuvos pradinės mokyklos mokytoja Danuta Kozakiewicz.
Lenkijos mokytojai nusiteikę pesimistiškai. Esą nauja tvarka sukels tik chaosą.
„Yra šeimų, kuriose didelis dėmesys skiriamas vaikų išsilavinimui, ir kuriose neprivalomi namų darbai, bet vis tiek bus atlikti. Kitose šeimose namų darbai dabar bus visiškai ignoruojami“, – svarstė D. Kozakiewicz.
Lietuvių vaikai namų darbų gauna, bet labai nesiskundžia
Vis dėlto moksleivių Lietuvoje, nors ir su namų darbais kuprinėje, kasdienybė neatrodo niūri.
„Aš paklausiau mūsų ketvirtokų, sakau: „vaikai, ateis manęs klausti, ką aš turiu pasakyti, ar reikia namų darbų? Ir jie sako: „ir reikia, ir nereikia. Jeigu nereikia, tai mes nieko neišmoksime. Reikia namų darbų. Tik mes nenorėtume, kad penktadieniais užduotų“, – pasakojo Vilniaus P. Mašioto pradinės mokyklos direktorė Jūratė Mikulskienė.
Šioje sostinės mokykloje net ir jauniausieji namo grįžta su užduotimis. Tiesa, jos daug paprastesnės nei vyresnių moksleivių.
„Susidėti savo daiktus, ir atsinešti į mokyklą. Tai yra pagrindinis dalykas, ko mes mokome. Vaikas pats, o ne tėvai, turėtų nešti kuprinę. Tai atrodo taip elementaru, bet tai yra vaiko pirmieji namų darbai mokykloje“, – sakė J. Mikulskienė.
Švietimo ministerija tikina, kad mokykloms dėl namų darbų palikta daug laisvės, tad ir drastiškų sprendimų čia nereikia.
„Priimti kažkokius centralizuotus sprendimus dėl reglamentavimo, ar būtų galima, ar negalima, skirti namų darbų, šiandien dienai neturime nei tokių siūlymų, nei tokios iškeltos idėjos svarstymui“, – kalbėjo ministerijos ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.
Žinoma, jei būtų skundų dėl per didelio krūvio, tenkančio vaikams po pamokų, ministerija žada, kad sprendimų ieškotų. Vis dėlto švietimo specialistai pabrėžia, kad visiškas namų darbų išsižadėjimas Lietuvoje neįmanomas. Tam kliudytų atnaujinta bendrojo ugdymo programa.
„Šituo momentu jos ir apimtis yra tam tikrais atvejais padidėjusi. Tad, ar galvojimui, kad galėtume atsisakyti namų darbų, yra pagrindas? Ar mes taip galime elgtis, jeigu mūsų turinys yra padidėjęs, bet kontaktinių pamokų neturime daugiau?“, – sakė švietimo specialistė Rasa Saldukė.
Kol kas įprasta, kad namų darbų mokytojai neužduoda pirmokams, tačiau jau nuo antros klasės krūvis mokiniui kyla, ir tenka padirbėti ir po pamokų.