„Dar prieš darbą ministerijoje dirbau šitame universitete, mačiau, kaip jis dūsta nuo problemų ir nuo aukščiausios administracijos nenoro nieko daryti. Deja, atrodo, kad ir dabar niekas nepasikeis. Rektoriaus turima alkoholio problema yra vieša paslaptis, kuri bet kam trukdytų dirbti, o čia dar ir amžius garbingas, ir patirtis sovietinė...“ – asmeninėje „Facebook“ paskyroje paskelbė N. Putinaitė.
Buvusi viceministrė, dabar Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja taip pat svarsto, kad A. Gaižutis rektoriumi galėjo būti išrinktas neteisėtai, nes rektorių rinkusi universiteto taryba esą sudaryta pažeidžiant įstatymą.
„Jokių prošvaisčių universitetui, o gaila, nes edukologijos mokykla tikrai gera buvo susiformavusi“, – „Facebook“ rašo N. Putinaitė.
Bijo, kad viskas liks kaip buvę
N. Putinaitė išdėstė ir kitas LEU bėdas. „Dėl universitetų optimizavimo dirbusi ekspertų darbo grupė aiškiai įvardijo, kad universitetas turi keistis, kad jis per keletą metų nieko viduje nekeitė, tik modifikavo ar plėtė tam tikras studijų programas. Esmė ta, kad universitetas, kuris labiau orientuojasi į pedagogų ar pedagogų su plačia specializacija rengimą, negali veikti nesudarydamas sutarčių ar su kitais universitetais, ar su mokslinių tyrimų institutais, kur studentai galėtų praktikuotis“, – sako ji.
N. Putinaitės tvirtinimu, LEU neturi jokios reikalingos infrastruktūros, dėl to jo nesirenka gabūs specialistai. Ekspertai universitetui ne kartą siūlė permąstyti vykdomą politiką.
„Didžiausia problema universitete, ypač dabar, kai nepasikeitė administracija, yra ta, kad žmonės praranda viltį – tie, kurie kūrybingi, kurie nori veikti. Žinome, kokia tradiciškai stipri edukologijos mokykla, žinome, kokia stipri buvo Filologijos katedra – jie praranda viltį. Tai matau kaip pagrindinę problemą, nes tai reiškia, kad viskas liks kaip buvę“, – dėsto buvusi viceministrė.
Jos manymu, per pastaruosius penkerius metus rektorius realių pokyčių nesiėmė, gaunama informacija, ekspertų siūlymai būdavo neigiami, energija švaistyta fasadiniams dalykams, pasipriešinimui ir realios situacijos nepripažinimui.
N. Putinaitė primena, kad iš Vilniaus pedagoginio universiteto pervadinus į LEU, universitetas teisiškai traktuojamas kaip naujas. A. Gaižutis šiam universitetui vadovauja jau dvi kadencijas – 10 metų. Įstatymas leidžia rektoriumi būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės, tačiau tai A. Gaižučio atveju negalioja – formaliai naujoji jo kadencija skaičiuojama nuo pradžių.
LEU atstovas: tai N. Putinaitei garbės nedaro
Rektorius A. Gaižutis iki vasaros pabaigos atostogauja. Atsiliepęs mobiliuoju telefonu jis sakė N. Putinaitės pareiškimo neskaitęs ir pažadėjo į klausimus atsakyti vėliau. Vėliau jis mobiliuoju telefonu nebeatsiliepė.
„Ir ministerija pasakė – galite rinkti, nes viską padarėte – du kartus buvo teikta, prašyta Aukštojo mokslo tarybos, tačiau ji tiesiog nesugebėjo įvertinti“, – sako E. Jovaiša. Jis stebisi, kad Aukštojo mokslo taryba pateikė „akibrokštą“, nes per du kartus nesugebėjo įvertinti siūlomų tarybos narių.
„Kitaip tariant, Aukštojo mokslo taryba nevykdo savo funkcijų, nes per daugiau nei du mėnesius nesugebėjo įvertinti žmonių, nepasakė net savo nuomonės, kodėl negali įvertinti. (...) Viskas tvarkoje, viskas teisėta, juo labiau, pagal įstatymą reikalingas tik Aukštojo mokslo tarybos vertinimas – mes į jį galime atsižvelgti, galime ir neatsižvelgti. Tai palikta aukštosios mokyklos nuožiūrai“, – dėsto Istorijos fakulteto dekanas E. Jovaiša.
Jį erzina ir užuominos apie A. Gaižučio alkoholio problemą. „Tokie pareiškimai socialiniame tinkle visiškai nedaro garbės N. Putinaitei. Žmogus kiekvieną dieną yra darbe, darbuojasi nuo anksčiausio ryto. Įsivaizduokite – jūs pats vakare esate laisvas daryti, ką norite. O dabar žmogus yra darbo vietoje, puikiausiai dirba, atstovauja universitetui“, – teigė LEU atstovas.
Pašnekovas stebisi, kad N. Putinaitei ir buvusiam švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui LEU jau daugelį metų yra lyg krislas.
LEU atvejis – beprecedentis
„ŠMM inicijavo antrąjį, pakartotinį, Aukštojo mokslo tarybos posėdį dėl kandidatų į LEU tarybą vertinimo, tačiau ministerija ir ministras neturi juridinių galių daryti įtakos aukštųjų mokyklų tarybų formavimui. Ši situacija, kai Aukštojo mokslo taryba nepateikia nuomonės dėl aukštosios mokyklos siūlomų kandidatų, yra darbo grupės, kuri rengia Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektą, akiratyje. Į tai bus atsižvelgta koreguojant įstatymo nuostatas dėl aukštųjų mokyklų valdymo“, – teigiama ŠMM pateiktame atsakyme.
Aukštojo mokslo tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys sako, kad taryba abu kartus pritarė ne visiems pasiūlytiems nariams, tačiau pagal įstatymą jos sprendimas tėra rekomendacinio pobūdžio.
G. Rainio tvirtinimu, pirmą kartą LEU taryba nelaukė rekomendacijos ir išsirinko rektorių. Tačiau, gavusi ŠMM pastabą, dėl siūlomų tarybos narių į Aukštojo mokslo tarybą kreipėsi antrą kartą.
G. Rainio manymu, reikia keisti Aukštojo mokslo tarybos darbo ir kandidatų vertinimo kriterijus. Nes dabar tą patį žmogų vertina ir universiteto senatas, ir Aukštojo mokslo taryba.