"Nuomonė dėl ugdymo laiko ilginimo yra dviprasmiška. Pirmiausiai, reikia sutarti, apie kokią mokyklą mes kalbame, ar apie tą mokyklą, kuri yra šiandieną, ar apie tą mokyklą, kuri gali būti rytoj, įgyvendinus daugelį pakeitimų pačioje švietimo sistemoje. Jeigu kalbame apie šiandieną, tai Lietuvos tėvų forumas yra kategoriškai prieš mokslo metų ilginimą, nes šitoje vietoje mes kalbame apie neskanaus, netgi kenksmingo sveikatai, maisto porcijos išdėliojimą į atskiras porcijytes mažesniais kiekiais per ilgesnį laikotarpį. Organizmas apsinuodys gal šiek tiek mažiau, bet vis tiek jis apsinuodys", - teigė A. Murauskas, kuris ketvirtadienį planuojamas reformas aptarė su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene.
Tačiau, pasak jo, iš principo pakeitus sistemą - pasiekus, kad individualus į vaiką orientuotas ugdymas realiai veiktų, suteikus mokykloms daugiau savarankiškumo priimti sprendimus, sumažinus žinių kiekį ir sustiprinus gebėjimus žinias panaudoti realiame gyvenime, atsiradus daugiau praktinės, projektinės veiklos, įsisavinus grupinius darbo metodus, pagerinus emocinį mokyklos mikroklimatą - mokslo metai galėtų būti ir ilgesni nei šiuo metu.
"Vaikas pats norės būti tokioje įstaigoje ir jis tiesiog nenorės grįžti namo, jam bus labai skaudu, kad mokslo metai pasibaigė", - sakė A. Murauskas.
Savo ruožtu ministrė pabrėžė, kad pagrindinis tikslas švietime - geresni mokinių pasiekimai ir palanki emocinė aplinka mokyklose. Mokslo dienų skaičiaus didinimas - tik vienas iš daugelio numatytų žingsnių gerinant švietimo kokybę.
Lygiagrečiai peržiūrimos ugdymo programos artinant jas prie gyvenimo, mokant mokinius praktiškai taikyti įgytas žinias, didesnį dėmesį skiriant palankios emocinės aplinkos užtikrinimui ir neformaliajam vaikų užimtumui. Taip pat bus stiprinamas mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, skatinamas naujų mokymosi metodų diegimas, teigiama pranešime spaudai.
Sutarta, kad reikėtų ieškoti naujų ugdymo formų, gerinti emocinį klimatą mokyklose, stiprinti mokytojų kvalifikaciją, kad ugdymas vyktų palankioje aplinkoje ir kad mokiniai galėtų pasiekti geriausių rezultatų.
„Norime, kad mažėtų mokymosi krūvis, namų darbų kiekis ir didžiulis dabar esantis tempas, kad mokiniai mokytųsi emociškai palankioje aplinkoje", - teigė ministrė.
Mokslo metus numatoma ilginti 10-15 dienų. Šiuo metu vyksta konsultacijos su švietimo bendruomene, kokios pagalbos mokykloms reikėtų, kad pridėjus mokymosi dienų ugdymas vyktų efektyviai.
Lietuvos tėvų forumo pirmininkas teigė, kad su jo atstovaujama organizacija buvo konsultuotasi ir dėl kitų siūlomų pakeitimų. Apie siūlymus ankstinti bendrąjį ugdymą nuo šešerių metų kalbėta su Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku Eugenijumi Jovaiša.
"Po to, kai mes išsakėme savo nuomonę, atsirado išlyga, kad tėvai, kurie nenorės vesti savo vaiko į mokyklą nuo šešerių, galės to nedaryti", - sakė A. Murauskas.
Pats Tėvų forumo pirmininkas pasikartojo, kad, jo nuomone, švietimo sistema dar nėra pasiruošusi tokiems pokyčiams, ir kad reikėtų vertinti kiekvienu individualiu atveju, ar vaikas pasirengęs tokiame amžiuje pradėti lankyti mokyklą.
"Ir šiandien yra galimybės leisti vaiką metais anksčiau pedagoginei tarnybai įvertinus asmeninę brandą", - sakė A. Murauskas.
Su dideliu optimizmu Lietuvos tėvų forumas pasitinka ketinamus reformuoti sistemą, kad brandos egzaminų rezultatas nebūtų" vienintelis bilietas į aukštąją mokyklą".
"Tai nuteikia optimistiškai, kad bus orientuojamasi į brandos darbus, kurie bus atliekami ne vienerius metus, kas gali labiau atspindėti visapusišką brandą, ne tik žinių atkartojimą", - sakė A. Murauskas.
Pasak jo, svarbu sumažinti baigiamųjų klasių moksleivių patiriamą emocinę įtampą.
"Jeigu mes nuimsime įtampas brandos egzaminuose, tai pagerės ugdymo rezultatai vaikų ir psichologinė atmosfera bus ženkliai geresnė, sumažės priežasčių vaikams vartoti raminamuosius vaistus ir tikiu, kad išbrisime iš pirmaujančių eilučių vaikų savižudybių skaičiuje", - sakė A. Murauskas.