Marijampolės kolegijoje besimokanti mergina (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) tikina, kad visi prieš stojimą dalyti pažadai išsisklaidė vos pradėjus studijuoti – atsivėrė priešinga realybė.
Savo ruožtu kolegijos direktorius tikina, kad šis skundas jį ne tik nuliūdino, bet ir nustebino. Jis nepyksta dėl studentės pastabų, bet tikina nesuprantantis, kodėl studentė nesikreipė tiesiogiai į jį ar bet kurį administracijos atstovą, kad jie galėtų iš karto išspręsti nesklandumus.
„Visur ir visada pasitaiko nepatenkintų žmonių. Labai gaila, kad studentė nesidalino nuoskaudomis su kolegomis, nekėlė šių problemų savo bendruomenėje, neatėjo ir neaptarė jų su manimi. Juk bet kuriuo atveju problemos sprendžiamos ir išsprendžiamos tik vietoje ir mūsų pačių pastangomis“, – įsitikinęs Marijampolės kolegijos direktorius Vaidotas Viliūnas.
Įtraukė studentus į administracijos karą
„Įstojusi į Marijampolės kolegiją tikėjausi viso to, kas buvo žadama, o gavau visiškai realybės neatitinkančias sąlygas. Žinoma, pirmaisiais studijų metais dėstytojai atrodė labai malonūs, tačiau laikui bėgant išryškėjo jų noras studentus pritraukti į savąją pusę. Beveik prieš metus kolegija iš dviejų atskirų fakultetų susibūrė į vieną pastatą ir tuomet prasidėjo karas.
Viena barikadų pusė ragino jungtis, kita – vaikščiojo su peticijomis ir reikalavo jas pasirašyti. Nesutikę tai padaryti studentai buvo iškoliojami įvairiausiais žodžiais, buvo atvejų, kai buvo sakoma: „pas mane dar tik mokinsiesi”. Tai paveikė studentų pasitikėjimą dėstytojais ir pradėjo vyrauti baimė. Tačiau tai – tik lašas jūroje palyginus su tuo, kas vyksta kolegijoje dabar“, – pasakojo mergina.
Anot jos, iki pat šiandienos studentai yra skirstomi pagal fakultetus.
„Pavyzdžiui, bibliotekoje negali gauti reikiamos knygos, nes jų yra tik po vieną egzempliorių, o jeigu pasitaiko išimčių, knygos negali neštis namo, nes esi ne iš to fakulteto. Nors, blaiviai mąstant, mes visi esame iš tos pačios kolegijos, tai kuo skiriamės?“, – retoriškai klausė studentė.Kita vertus, gali tiesiog nelankyti paskaitų, nes niekas nesilaiko turimo studijų reglamento. Kolegijos apsuptyje yra studentų, kurie pusę metų nelanko paskaitų, atvyksta tik į egzaminų sesiją ir juos gali laikyti, nors reglamentas teigia, kad neturintis tarpinių atsiskaitymų vidurkio, studentas negali būti prileidžiamas prie egzaminų. Tačiau čia, Marijampolėje, viskas įmanoma“ – pasakojo mergina.
Gyvena tarp tarakonų, dirba be laisvadienių
Piktinosi ji ir tuo, kokiomis sąlygomis priversti gyventi ir dirbti studentai, išvykę į užsienį pagal mainų programas.
„Studentai, kurie išvažiuoja dirbti pagal Erasmus, gyvena viešbučių rūsiuose arba bendrabučio stiliaus kambariuose atskirai nuo darbo vietos, ten pilną tarakonų. Vadovaujantis darbo sutartimis, studentai turėtų dirbti pagal normalų darbo graiką, gauti išeiginių dienų, tačiau darbdaviai jų laisvų dienų neduoda, turi dirbti kasdien, o jei tam prieštarausi, tave tiesiog išsiųs namo prieš tai atėmę gaunamą stipendiją.
Todėl studentai tris ar daugiau mėnesių dirba be laisvų dienų, gauna labai mažus atlyginimus. Jie yra išnaudojami“, – įsitikinusi studentė.
Knygos viršelis vilioja, bet viduje – baisu
Anot jos, svarbu paminėti ir vadovybę, kuri bando manipuliuoti studentais, siekdami sau palankių tikslų. Ypatingai dažnai, pasak studentės, su tuo susiduria kolegijos studentų atstovybės nariai.
„Tad, būsimas studente, gerai pagalvok, ar tai yra ta įstaiga, kurioje tu nori studijuoti, nes mes, čia jau esantys studentai, gailimės investavę savo pinigus ar išnaudoja valstybės finansuojamas vietas. Nespręsk apie knygą iš viršelio, nes ši švietimo įstaiga yra sukūrusi labai viliojantį knygos viršelį, bet jos turinys, tai tikras siaubo filmo scenarijus“, – sakė ji.
Skundas ne tik nuliūdino, bet ir nustebino
Savo ruožtu Marijampolės kolegijos direktorius V. Viliūnas DELFI sakė, kad studentės skundo turinys jį ne tik nuliūdino, bet ir nustebino.
„Nustebino tai, kad studentė dėl šių problemų nesikreipė nei į mane, nei į bet kurį kolegijos vadovybės atstovą. Visi kolegijoje žino apie ypač puoselėjamas demokratines vertybes, studentų atstovybės nariai dalyvauja direktorato, Akademinės tarybos ir kolegijos Tarybos posėdžiuose, jie įtraukiami į visų rūpimų klausimų bei rengiamų dokumentų svarstymus, o atstovybės veikla yra ypač skatinama, siekiant ugdyti jaunų žmonių savarankiškumą, demokratines vertybes, aktyvią pilietinę poziciją. Aš ne kartą esu viešai pabrėžęs, jog visuomet gyniau ir ginsiu studentų interesus.
Skaudu ir keista, kad jaunas žmogus jaučia tam tikrą diskomfortą ar lūkesčių neišsipildymą ir neatėjo pasitarti, nepranešė apie problemas. Net jei tai yra vieno žmogaus asmeninių problemų sukeltos emocijos, kolegijos vadovybė turi žinoti visas nuomones, ypač neigiamas“, – įsitikinęs jis.
Stengiasi kurti atmosferą, kurioje būtų gera būti
V. Viliūnas priminė, kad neseniai kolegijos tinklalapyje pasirodė interaktyvus vaizdo įrašas, kuriame studentai išsakė savo nuomonę apie studijas, praktikos galimybes ir karjeros perspektyvas. Jame filmavosi tikri studentai, kolegijos darbuotojai, socialiniai partneriai.
„Filmuko atmosfera, manau, gerai atspindi mikroklimatą ir demokratinę, atviros bendruomenės aplinką, kurią kiekvieną dieną kuriame kolegijoje“, – įsitikinęs jis.
Direktorius minėjo ir tai, kad kolegija kartu su tarptautiniais partneriais vykdo projektą „Psichologinis klimatas organizacijoje“, kurios metu socialinio darbo dėstytojai vykdė apklausą apie tai, kaip darbuotojai ir studentai vertina kolegiją, kokius privalumus ar trūkumus mato kolegijos gyvenime.
„Kiekvieną savaitę kolegijos feisbuko paskyroje būdavo talpinamas klausimas, susijęs su organizacijos psichologine gerove. Šis projektas mums visiems primena, kad jaunas žmogus pastarajame dešimtmetyje išgyvena visai kitokio pobūdžio psichologines problemas ir jos iššauktos visai kitokių priežasčių, nei vyresniosios kartos (t.y. mūsų) laikmečio (pavyzdžiui, priklausomybės, greitų kreditų paskolos, socialinių tinklų poveikis asmeniniam gyvenimui, pažintys juose, seksualumo raiška ir homofobija bei kt.). Dar daugiau – projekto veiklos ir jo aktualumas įkvėpė socialinio darbo programos dėstytojus pradėti bendrus tyrimus apie šiuolaikiniam jaunimui aktualias psichologines problemas. Taigi, stengiamės suprasti savo studentus ir parengti priemones bei metodikas, kaip kiekvienas dėstytojas, ne tik psichologijos ar socialinio darbo specialistas, gali padėti jaunam žmogui susidoroti su vidinėmis bėdomis ir išoriniais trikdžiais“, – pasakojo jis.
Sunkumų dėl literatūros trūkumo neturėtų kilti
Direktorius taip pat tikino, kad kolegijos studentams sudarytos visos sąlygos naudotis ne tik kolegijos bibliotekos fondais, bet ir elektronine mokslinių leidinių duomenų baze.
Yra sudaryta ir sutartis, pagal kurią kiekvienas kolegijos studentas ar darbuotojas, užsiregistravęs JAV ambasados bibliotekoje, gali naudotis JAV Vyriausybės biblioteka ir per ją pasiekti beveik viso pasaulio mokslo duomenų bazes.
„Be to, siekdama užtikrinti studijoms reikalingų leidinių prieinamumą visiems studentams, jau antrus metus mūsų biblioteka prenumeruoja prieigą prie jų internetu“, – pasakojo V. Viliūnas.
Išvyksta ne dirbti, o atostogauti
Atsakydamas į studentės skundus apie sunkumus, kuriuos patiria jos kolegos studentų mainų programos metu, direktorius patikino, kad jų nepavyksta išvengti visų aukštųjų mokyklų studentams.
„Nesu sutikęs Erasmus programos koordinatoriaus, kuris nesusidurtų su studentų lūkesčių problema, prie kurių prisideda natūralios, visų šalių jauniems žmonėms būdingos (namų ilgesys, rūpestis dėl palikto draugo/draugės ir kt.) problemos. Be to, prisideda ir tai, jog studentai dažnai užsienio praktikas sieja su atostogomis ar dideliu papildomu uždarbiu, ypač jei praktikos vieta – kuri nors iš Viduržemio jūros regiono šalių. Tačiau Erasmus programa finansuoja papildomos tarptautinės patirties, profesinių įgūdžių bei bendrųjų kompetencijų ugdymą, o ne papildomą uždarbį ar atostogas“, – patikslino jis.