Asociacijos "Lituanistų sambūris" pirmininkė, mokytoja ekspertė Dainora Eigminienė lietuvių kalbos prestižo sumenkimo priežastį mato glūdinčią bendroje visuomenės kultūroje.
"Niekada neteko per visą laiką, kiek dirbu mokykloje, girdėti, kad mokiniai tiesiogiai niekintų lietuvių kalbą arba sakytų, kad mums jos kada nors nereikės, nes mes dirbsim kokį kitą darbą ar galbūt keliausim, ar gyvensim kitoj šaly. Tikrai ne. (...) Man atrodo, kad mūsų visuomenės bendras kultūros fonas yra nepalankus lietuvių kalbos, kaip gimtosios kalbos, lietuvių kultūros, kaip gimtosios kultūros, puoselėjimui. Ir tas bendras fonas veikia jaunus žmones, mokinius, kurie darosi tiesiog atsainūs, gal abejingesni, bet ne todėl, kad jie niekina, nesusidoroja, nepajėgia išmokti kelių kalbų. Jie mokosi, bet tarsi ne visai yra populiaru galvoti apie savivertę, apskritai nebemadinga galvoti apie savivertę, gal tokios mados įsivyravusios visuomenėje?..", - svarstė LRT laidoje "Aktualijų studija" D. Eigminienė.
Pasak mokytojos lituanistės, atsigręžiant į ankstesnį rišlios lietuvių kalbos nuoseklų mokymą, ne viskas sovietinėje mokykloje buvo vien tik bloga ir netinkama. "Tas klasikinis ir tradicinis mokymas, paremtas ir pasakojimu, ir rišlaus teksto kūrimu, ir apskritai paremtas kalbėjimu, manau, egzistavo ne tik sovietinėje mokykloje - jis egzistavo visoje klasikinėje Europos švietimo sistemoje. Ir jeigu mes šitą nuostatą išlaikytume arba ją puoselėtume, tai tikrai nebūtų taip blogai. Ypač kai kalbame apie pagrindinę, pradinę mokyklą, apie laiką, kai dedami pagrindai ir pamatai, tai tas rišlus nuoseklumas yra labai svarbus ir palaikytinas", - teigia D. Eigminienė.
Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Jolanta Zabarskaitė neabejoja, kad blogas gimtosios kalbos mokėjimas menkina žmogaus prestižą. "Lyg ir tą kalbos prestižą patys mėginame sumenkinti, bet, kita vertus, jis vis tiek yra. Ir kaip tuos dalykus mūsų jauniems žmonėms įkalti į galvą, kad graži, raiški, taisyklinga kalba yra žmogaus vizitinė kortelė, o klaidos ir nemokėjimas reikšti minčių vis dėlto jo socialiniame gyvenime jam nepadės. (...) Kalba yra ne tik įrankis, bet ir žmogaus asmenybės viena iš spalvų. Raiški kalba gali padėti visur", - pabrėžė J. Zabarskaitė.
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovė Nida Poderienė sako, kad ministerija parengė priemonių planą moksleivių raštingumui didinti. "Dalis priemonių nėra naujos - tai brandos egzamino pakeitimas, didžiausią dėmesį skiriant rišlaus, argumentuoto teksto sukūrimui, remiantis literatūros kūriniais. Taip pat jau yra parengti pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų projektai, kurie bus diskutuojami lituanistų bendruomenėje, ir kartu su tais projektais vertinimo normos ugdymo procesui, tiek raštingumo, tiek turinio vertinimui. Numatyta parengti užduočių bankus, kurios skatintų savarankišką, kūrybinį mąstymą, kurios būtų skirtos ir gabesniems vaikams. Mūsų tyrimai rodo, kad aukštesnių pasiekimų mokinių labai sparčiai mažėja. Taip pat yra numatytas pasiekimų patikrinimas po aštuntos klasės, t. y. funkcinio raštingumo, kad galėtume matyti mokinių kalbos kaitą", - vardijo ŠMM atstovė.
Jos teigimu, ateityje numatyti didesni atlyginimai mokytojams lituanistams už rašto darbų taisymą, nes numatyta daugiau rašyti atpasakojimų ir kūrybinių darbų.