Po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, kuriuo dalis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų pripažintos prieštaraujančioms pagrindiniam šalies įstatymui, parengtose pataisose numatyta, kad "valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose nevalstybinėse aukštosiose mokyklose ir užsienio aukštųjų mokyklų filialuose, įsteigtuose Lietuvos Respublikoje, apmokėti gali būti skiriamos, jeigu tam tikri specialistai negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose".
Pasak LLRI specialiosios ekspertės Rūtos Vainienės, jei tokioms nuostatoms būtų pritarta, valstybė neįvykdytų savo pareigos užtikrinti pasirinkimo laisvę.
Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje ji taip pat pažymėjo, kad siūlomu reguliavimu būtų naikinama konkurencija tarp aukštųjų mokyklų, didėtų socialinė atskirtis, nes mokslas privačiuose universitetuose ir kolegijose būtų prieinamas tik pasiturintiesiems.
"Pagal Konstitucinio Teismo nutarimą ir dabar jau pagal parengtas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas krepšelis bus skiriamas tik valstybinėms aukštosioms mokykloms (...). Įstatyme yra numatyta galima stipendija asmenims, besimokantiems aukštojoje mokykloje, bet tai yra su išlygomis "gali", "esant galimybėms" ir panašiai - žodžiu, tai nėra tvirta garantija, kad gerai besimokantis moksleivis, kurio tėvai mokėjo visus mokesčius, gaus jam priklausantį studijų finansavimą", - dėstė R.Vainienė.
Ji aiškino, kad valstybės požiūris į mokslo finansavimą yra nenuoseklus.
"Valstybė teikia socialines stipendijas visiems studentams nepriklausomai nuo to, kokioje aukštojoje mokykloje jie mokosi - ar privačioje, ar valstybinėje, teikia paskolų garantijas tiems, kurie turi mokėti už mokslą nepriklausomai nuo to, ar studijuojama valstybinėje, ar privačioje mokyklose, sugrąžina mokėtą gyventojų pajamų mokestį, jeigu asmuo moka už mokslą nepriklausomai valstybinėje ar privačioje mokymo įstaigoje. Ir štai vienintelis atvejis - krepšelis, kuomet atsiranda kažkokia didelė praraja tarp valstybinio ir privataus, nors abu vėlgi yra licencijuojami to paties Studijų kokybės vertinimo centro", - dėstė R.Vainienė.
LLRI ekspertas Emilis Ruželė savo ruožtu aiškino, kad pasirinkimo laivės nori ir moksleiviai. Tą esą atspindi Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atlikta reprezentatyvi vyresnių klasių moksleivių apklausa. Daugiau nei 1 tūkst. vienoliktokų ir dvyliktokų pasiteiravus, ar jie sutinka, kad "valstybė turi remti stojančiojo į aukštąją pasirinkimą, skirdama finansavimą jo studijoms tiek valstybinėje, tiek privačioje mokykloje", 89 proc. atsakė teigiamai.
"Šiandien Švietimo ir mokslo ministerija pristatė apklausą, kurioje akivaizdžiai matosi, jog moksleiviai palaiko krepšelių sistemą ir galimybę neštis krepšelį ir į privačią aukštąją mokyklą, ir į valstybinę", - spaudos konferencijoje sakė E.Ruželė.
Jis taip pat informavo, kad LLRI yra paprašęs Konkurencijos tarybos išaiškinimo, ar siūlomos pataisos neprieštarauja sąžiningos konkurencijos principui.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs advokatų profesinės bendrijos "lietuva">Baltic Legal Solutions Lietuva" partneris Gintautas Bartkus dėstė, kad siūlomos pataisos gali prieštarauti Konstitucijai.
"Bandydami spręsti vieną problemą, panašu, kad sukuriame kitas problemas ir galimus konstitucinius ginčus", - sakė jis ir aiškino, kad nauji siūlymai kelia abejonių dėl konkurencijos laisvės ir aukštojo mokslo prieinamumo.
"Vadovaujantis panašia logika mes turėtume kalbėti ir apie kitus paslaugų teikėjus - valstybinės kirpyklos, nevalstybinės kirpyklos - jeigu kas atsimenate, mes apie tai kalbėjome turbūt Gorbačiovo laikais. Šiandien, ačiū Dievui, mes turime pakankamai modernų Civilinį kodeksą, kuris tokį dualizmą panaikina", - kalbėjo G.Bartkus.
Jo teigimu, pasiūlytą įstatymo nuostatą reikėtų papildyti nuoroda į "objektyvias aplinkybes", dėl kurių tam tikri specialistai negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose.
"Mūsų siūlymu, ta objektyvi aplinkybė ir galėtų būti pats mokinio pasirinkimas", - sakė teisininkas.
KT gruodžio mėnesį paskelbtame nutarime pabrėžė, kad valstybė visų pirma privalo garantuoti pagal visuomenės poreikį valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokančių studentų finansavimą, ir tik tais atvejais, kai tam tikrų sričių specialistai dėl objektyvių aplinkybių negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose, toks valstybės užsakymas gali būti pateiktas ir nevalstybinėms aukštosioms mokykloms.
Šiuo metu vadinamąjį studento krepšelį, priklausomai nuo rezultatų, gali gauti ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose studijuojantys studentai.