„Susitikome ne tam, kad pagirtume vieni kitus už nuveiktus darbus, paspaustume rankas ir išsiskirstytume. Svarbiau yra tai, kad visi – organizavę savanoriškas veiklas ir patys savanoriavę – susirinkome prie bendro stalo ir įsivertinome tai, ką padarėme bei sukūrėme. Džiugu, kad net nekilo klausimų ar abejonių dėl tolimesnio savanoriškos veiklos plėtojimo Lietuvoje – šiam tikslui turime konkrečių siūlymų, idėjų ir minčių“, - teigia diskusijos organizatorių – Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) – prezidentė Loreta Senkutė.
Reikalingi tyrimai ir verslo indėlis
Savanoriškos veiklos metams ir tolimesnio tarpsektorinio bendradarbiavimo galimybėms šioje srityje aptarti prie vieno stalo susirinko Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų ministerijų atstovai, tyrėjai, savanoriai, verslo srityje dirbantys ir nevyriausybinėms organizacijoms atstovaujantys asmenys.
Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis pastebėjo, kad pagal savanoriška veikla užsiimančių asmenų skaičių, Lietuva vis dar, nors nežymiai, atsilieka nuo Europos Sąjungos šalių standarto. „Taip yra tik dėl pakankamai mažos patirties skatinant ir plėtojant šią veiklą mūsų šalyje“, - sakė jis.
Pasak profesoriaus, priimtas įstatymas – labai svarbus ir sveikintinas žingsnis, tačiau tai – tik pradžia. Anot jo, svarbu sistemizuoti savanoriškos veiklos finansavimą nacionaliniu ir savivaldybių lygmeniu, kokybiškiau ir paprasčiau vykdyti audito ir kitas būtinas procedūras, didinti savanorystės patrauklumą bendrojo lavinimo mokyklų pagalba, skatinti savanoriauti netekusius darbo ir ypač senjorus.
„Norint įvertinti nuveiktus darbus ir tikslingai planuoti būsimus, turėtume pasitelkti tyrimus: stebėti Savanoriškos veiklos įstatymo įgyvendinimą, vertinti savanorystės įtaką ir vertę atskiram asmeniui bei visuomenei, vykdyti valstybinių institucijų apklausas apie savanorystės plėtrą vietiniame lygmenyje“, - vardino B. Gruževskis.
Diskusijoje pažymėtas ir verslo sektoriaus indėlis Lietuvoje plėtojant savanorišką veiklą. AB „TEO LT“ korporatyvinės komunikacijos skyriaus direktorius Valdas Kaminskas ir AB „Swedbank“ tvarios veiklos vadovė Lina Danienė dalinosi savo įmonių patirtimi skatinant savanorystės plėtrą Lietuvoje. „TEO LT“ atstovas teigė per 2007 – 2011 metus tyrimams ir informavimui apie savanorišką veiklą bei darbuotojų įtraukimui į šias veiklas skyrę daugiau kaip pusę milijono litų. Tuo tarpu L. Danienė įvardijo, kad net 85% „Swedbank“ įmonės nesavanoriavusių darbuotojų norėtų užsiimti šia veikla.
Abiejų įmonių atstovai pabrėžė būtinybę Lietuvos verslo įmonėms aktyviau užsiimti savanoriškos veiklos skatinimu tiek tarp darbuotojų, tiek didinant šios veiklos žinomumą vietos ir nacionaliniu lygmenimis.
Mokosi vieni iš kitų
Kultūros savanorių veikloje aktyviai dalyvaujanti Justina Klybaitė teigė, kad savanoriai – labai aktyvi ir iniciatyvi visuomenės dalis, tačiau iki šiol neturinti reikalingų sąlygų ir žmogiškųjų resursų vykdomoms veikloms plėsti.
L.Senkutė išskyrė kelias esmines savanoriškos veiklos plėtojimo problemas: „Teisinės bazės pagrindas jau yra, tačiau būtina tobulinti poįstatyminius teisės aktus, taip pat – reglamentuoti finansavimo skirstymą savanorišką veiklą organizuojantiems vienetams bei didinti savanoriškos veiklos žinomumą, tam suvienijant visų sektorių patirtį ir žinias“.
Pasak LiJOT prezidentės, nevyriausybinis sektorius dar iki Europos savanoriškos veiklos metų minėjimo šios visuomenei naudingos veiklos skatinimui skyrė išskirtinai daug dėmesio: „Jaunimo nevyriausybinių organizacijų veiklos pagrindas yra būtent savanorystė, o turint šią veiklą reglamentuojančius dokumentus būtina pradėti kurti ir savanoriškos veiklos plėtrai reikalingą finansavimo mechanizmą“.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Dalius Bitaitis džiaugėsi Savanoriškos veiklos metus tapus dideliu postūmiu valstybinio ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimui. Anot jo, NVO patirtis savanorystės srityje ir konstruktyvus bendradarbiavimas abiems pusėms suteikė daug naudingų ir naujų žinių bei patirčių.
Šiemet, visoje Europoje minint vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metus, diskusijoje kalbėta ir apie senjorų įtraukimą į savanoriškas veiklas, taip siekiant skatinti aktyvesnį įvairaus amžiaus visuomenės atstovų dalyvavimą šioje srityje bei griauti įsisenėjusius stereotipus.
Diskusiją „Savanorystė Lietuvoje: dabartis bei perspektyvos“ inicijavo Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) – 1992 m. įkurta ir šiemet 20-ies veiklos metų jubiliejų švenčianti didžiausia nevyriausybinė jaunimo organizacija Lietuvoje. Tai skėtinė organizacija, šiuo metu vienijanti 63 nacionalines jaunimo organizacijas ir regionines jaunimo organizacijų sąjungas, o tai yra daugiau nei 200 000 jaunų žmonių.