Bent jau taip atrodo pasižiūrėjus į vis mažėjančius stojančiųjų į magistrantūrą skaičius. Šią tendenciją pastebėję švietimo politikos formuotojai imasi pokyčių: siūlys dvejų rūšių magistrantūrą.
Lietuvoje dvejas bakalauro studijas baigusi, o Jungtinėje Karalystėje magistro laipsnį įgijusi vilnietė Deimantė vienoje ambasadų bandė įsidarbinti komunikacijos skyriaus asistente. „Kai atlikau užduotis ir sudalyvavau pokalbyje, komisijoje buvusi moteris man tiesiai šviesiai pasakė: „Tu turi ir darbo patirties, ir gerą išsilavinimą, ar nemanai, kad šiam darbui esi per daug kvalifikuota“. Man leido suprasti, kad nori žmogaus su žemesniu išsilavinimu“, – pasakoja vilnietė.
Iš tiesų Deimantė tuo metu labiausiai norėjo keisti darbo sferą ir karjerą pradėti naujoje srityje. Ji ambasadoje būtų sutikusi pradėti dirbti nuo žemiausio laiptelio: nebūtų bijojusi užsiimti dokumentų kopijavimu ar spausdinimu.
Vilniaus universitete (VU) bakalauro studijas baigęs Tauras buvo įstojęs į magistrantūrą VU. „Mečiau po trijų mėnesių ir dėl to dabar nesigailiu. Man susidarė įspūdis, kad į magistrantūrą daugiausia stojo tie, kurie dar studijų metais nerado gero darbo ir magistrantūroje tiesiog norėjo pratempti laiką. Nemačiau magistro diplomo prasmės – manau, daugiau įgūdžių įgauni dirbdamas, be to, žinojau, kad dėl magistro laipsnio mano atlyginimas nepadidės“, – dėstė Tauras. Jo nuomone, magistro laipsnis reikalingas planuojant mokslinę karjerą ir ruošiantis doktorantūrai ar dirbant specifinį darbą – pavyzdžiui, chemijos, kai kuriose IT bendrovėse.
R. Vaitkus: tendencija vis labiau ryškėja
Šįmet valstybė pasiūlė 4625 valstybės finansuojamas studijų vietas magistrantūroje. Dar nežinoma, kiek konkrečiai vietų liko tuščios.
R. Vaitkaus nuomone, Lietuvoje magistro laipsnis turi būti dvejopas. Vienas – siekiantiems mokslo – tokios studijos būtų tyrėjo karjeros pradžia. Antras laipsnis būtų įgyjamas ne toje pat srityje, kur asmuo studijavo bakalaurą. Pavyzdžiui, pasimokęs technologinių mokslų, studentas eitų studijuoti kažkokios gretutinės arba netgi nutolusios studijų programos, tarkime, verslo vadybos.
„Tai magistrantūra, kuri neveda į doktorantūrą, tačiau suteikia antrą kvalifikaciją – tai duotų galimybę žmogui būti universalesniam. Apkritai dabar sparčiai besikeičiančioje visuomenėje interdiscipliniškumas – vienas kertinių aukštojo mokslo sėkmės laidų. Nuo tradicinio aukštojo mokslo, lindimo į gylį, turėtume pagalvoti, kad dalis žmonių turėtų turėti platesnę erudiciją ir kompleksiškiau pasirengti būsimai darbo karjerai“, – aiškino viceministras.
Dvejų rūšių magistrantūros studijos numatytos rengiamose Mokslo ir studijų įstatymo pataisose.
Dažnai atsineštas popierius nekokybiškas
Kodėl jaunimas nebestoja į magistrantūrą, kalbėta trečiadienį Vilniuje tinklo „Globalios Lietuvos lyderiai“ surengtoje diskusijoje apie Lietuvos aukštojo mokslo sistemą.
Jo teigimu, darbdaviui diplomas nėra svarbus, nes dažnai neidentifikuoja kokybės. Be to, primena S. Besagirskas, gyvename tokioje visuomenėje, kad jeigu turime pakankamai laiko ir esame motyvuoti, turime daug laiko išmokti savarankiškai: yra atvirieji universitetai, internetiniai portalai, kuriuose Jeilio, Stanfordo universitetai publikuoja savo šviežiausias paskaitas.
„Dėl magistrantūros viskas nėra tik juoda ir balta. Iš vienos pusės, reikia prisipažinti, kad universitetai neduoda pridėtinės vertės magistrantūroje ir jaunimas nemato, neina. Kitas variantas – ekonominės sąlygos Lietuvoje labai dažną verčia po bakalauro – aš daug su jaunimu šnekuosi – jie magistrą nusprendžia atidėti vėlesniam laikui, nes šiandien reikia eiti dirbti“, – kalbėjo P. Baršauskas.
Didesnio atlyginimo negarantuoja
Šįmet Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko bakalauro studentų apklausą. 47 proc. apklaustųjų ketina tęsti studijas, 70 proc. jų planuoja studijuoti magistrantūroje, o 18 proc. – siekti antro bakalauro laipsnio. Dažniausiai studentai siekia aukštesnio laipsnio, nes mano, kad tai padidins tikimybę gauti darbą (52 proc.), nemaža dalis nori toliau gilintis į pasirinktą sritį, nes ji jiems tiesiog įdomi (45 proc.). Didžioji dalis bakalauro studentų, planuojančių tęsti studijas, ketina rinktis tos pačios ar panašios pakraipos studijas (85 proc.), tačiau nemažai apklausos dalyvių nurodė, kad ketina keisti aukštąją mokyklą (40 proc.).
Remiantis apklausa, didesni atlyginimai priklausomai nuo išsilavinimo dažniau mokami viešajame sektoriuje: taip mano 46 proc. viešojo sektoriaus ir 13 proc. privataus sektoriaus atstovų. Taip pat ši tendencija yra ryškesnė paslaugų sferoje: gamyboje tam pritaria 18 proc., paslaugų – 29 proc., prekyboje – 6 proc. Atlyginimą pagal išsilavinimo lygį dažniau linkę skirti patys įmonių savininkai nei personalo skyrius, taip pat tai priklauso ir nuo miesto. Mažesnių miestų darbdaviams tai svarbiau nei didmiesčio, ypač Vilniaus, darbdaviams.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, priimamų į magistrantūros studijas studentų skaičius buvo pasiekęs piką 2008 m. Po metų, 2009 m., šis skaičius nukrito beveik trečdaliu ir nuo tada nežymiai mažėja.
Ar magistrą turi startuoliai
Kokį išsilavinimą turintys žmonės pradeda vystyti aukštųjų technologijų verslą? Tai aiškinosi verslumą ir eksportą skatinanti viešoji įstaiga „Versli Lietuva“, apžvelgusi 42 Lietuvos inovatyvias įmones – IT ir gyvybės mokslų startuolius. Apžvalgos rezultatai sugriovė kai kuriuos mitus. Vienas iš jų buvo vyraujanti nuomonė, jog startuolius kuria mokyklos dar nebaigę jaunuoliai ar studentai.
Apžvalgos rezultatai parodė, jog vidutinis startuolių steigėjų amžius – 29 metai. Startuolių steigėjai ne tik turi gyvenimiškos patirties, bet ir yra išsilavinę. Didžioji dalis – 50 proc. startuolių steigėjų – turi aukštąjį išsilavinimą, maždaug penktadalis – ne tik bakalauro, bet ir magistro laipsnį. Tik 3 apklaustų startuolių įkūrėjai kol kas neturi jokio išsilavinimo.
