Keturis vaikus auginanti vilnietė Jūratė sako, kad jos šeštokui sūnui iki pat penktos klasės nebuvo rašomi pažymiai. Tokia pat tvarka galioja ir jos trečiaklasiui.
„Gal tokia tvarka savo logiką ir turi, tačiau niekas jos negali išaiškinti. Per klasės susirinkimus dauguma tėvų pačių mokytojų prašydavo keisti sistemą. Ir mokytojai sistemą kritikavo: vaikai vis tiek vertinami, tik tas vertinimas būna labai išplaukęs: jiems pašo šypsenėles, bitutes, uogeles“, – pasakoja Jūratė.
Jos požiūriu, taip vaikai šiek tiek nuvertinami. Jūratė pati pradinėje mokykloje būdavo vertinama pažymiais, jai tai būdavo paskata siekti geresnio įvertinimo. Tuo metu iš gautų šypsenėlių nežinai, koks vaiko įvertinimas. „Žinai, kad yra gerai, bet kaip gerai: ar tai dešimtuko, ar aštuoneto lygis? To neįvertini, vertinimas abstraktus“, – piktinasi keturių vaikų mama. Ji realesnį supratimą apie tikrąsias vaiko žinias pamatė tik tada, kai vaikas bandė stoti vieną gimnazijų.
Jūratė apie vaiko žinias klausdavo mokytojos, tačiau, jos teigimu, to nepakanka. Tarkime, vaikas diktante padaro 3 klaidas. Mokytoja tą tėvams ir parašo. „Aš nežinau, ar tai yra gerai – galbūt tai yra mokslo metų pradžia, galbūt tai normalu pagal jų išeitą programą. Nežinau, ar man dėl to jau reikia susirūpinti, skirti papildomai dėmesio, ar čia pakankamai normalu, nes jie tik pradeda mokytis nosinių raidžių rašybos“, – sakė Jūratė.
Pašnekovė nemano, kad pradinėse klasėse gautas dvejetas ar trejetas gali traumuoti vaiką. Nejau, klausia ji, vaikai yra meškiukai, kuriems nieko negali pasakyti. „Kaip tik tegul žino – jei kažko nepadarys, gali gauti blogesnį įvertinimą. Normalu pratinti vaiką prie tokių dalykų, juk taip bus ir gyvenime. Mano požiūriu, tai vaikams būtų labai naudinga“, – sakė mama.
Mokytoja ekspertė: pažymių reikėtų jau ketvirtoje klasėje
Pasak jos, galimas ir kitas variantas – pažymių atsisakyti ne tik pradinėse klasėse, bet ir penktoje, šeštoje klasėse ar net iki aštuntos. „Dėl to labai svarbu vaikui ir tėvams paaiškinti. Jeigu parašomas tik žodelis gerai, jis nieko neapibrėžia, iš karto norisi truputėlį plačiau“, – kalbėjo R. Rugelienė. Jos teigimu, tėveliai gilinasi į klaidas, bet ne kiekvienas jas supranta.
R. Rugelienės teigimu, pradėjus pažymius rašyti jau ketvirtoje klasėje, vaikui nebūtų šoko atėjus į penktą klasę. Mokytojos ekspertės vertinimu, pažymys nieko nenusako: kai vaikas gauna dešimtuką, viskas aišku, bet kai gauni šešetą ar septynetą, reikia aiškintis, kas negerai. Šalia pažymio rašomas komentaras viską paaiškina.
Kėdainių „Ryto“ pagrindinėje mokykloje pradinukų vertinimai įrašomi į elektroninius dienynus. Juose mokytoja įrašo žodžius gerai, puiku, patenkinamai, šalia jų pakomentuoja, kas gerai ir blogai parašyta, paaiškina, kas taisytina. „Mokytojui tai, aišku, didžiulis darbas“, – sakė R. Rugelienė.
Neseniai mokytoja stažavosi Suomijoje. Ten iki šeštos klasės pažymiai nerašomi, tačiau elektroniniuose dienynuose įrašomi ministerijos parengti žodeliai, komentarai. Lietuvoje viską tenka rašyti trankia, tai užima daug laiko.
„Pirmiausia tėveliams patarčiau pradėti nuo vaiko sąsiuvinio pavartymo, tada kreiptis į mokytoją – ji tikrai turėtų tėvelius rugsėjo pradžioje supažindinti su vertinimo sistema klasėje ir paaiškinti, kas yra gerai, blogai, ko mokiniams reikėtų siekti“, – patarė 2012 m. Metų mokytoja R. Rugelienė.
Pasak R. Rugelienės, kai kurių mokytojų rašomos saulutės, mėnuliai ar raidės – pažymių pakaitalas.
ŠMM: pažymys neatskleidžia vaiko daromos pažangos
„Perėjimas argumentuotas tuo, kad kiekvienas vaikas labai skirtingais tempais mokosi ir darydamas pažangą savo gebėjimus gali plėtoti labai individualiai. Todėl pagrindinis principas pradinėse klasėse – idiografinis vertinimas – vertinama ne lyginant su kitais vaikais, o vertinama siekiant paskatinti vaiką augti pagal savo galias“, – sakė G. Šeibokienė. Pagal šį modelį, vaikas lyginamas su tuo, ką mokėjo vakar ir ką moka šiandien. Tai formuojamasis vertinimas, skatinantis, motyvuojantis vaiką.
Individualios užduotys turi būti orientuotos į tai, kad visi klasės vaikai mokslo metų pabaigoje pasiektų panašių rezultatų.
„Pažymio parašymas neatskleidžia vaiko daromos pažangos, todėl naudojamas aprašomasis vertinimas – ne saulutės, mėnuliai, kurie yra pažangos pakaitalas, bet aprašomasis vertinimas. Yra sutarti kriterijai, juos nusako bendrosios programos, pagal tai mokytojas kiekvieną vaiką individualiai vertina“, – galiojančią tvarką paaiškino ŠMM atstovė. Jos teigimu, tokie simboliai kaip saulutės ar mėnuliai tėra pažymių pakaitalas, jie neatskleidžia nei silpnųjų, nei stipriųjų vaiko pusių, tik lengvina mokytojo gyvenimą.
Pasak G. Šeibokienės, pradinukai turi pasiekimų knygeles, į kurias mokytojai rašo komentarus. Juose atsiskleidžia individualūs kiekvieno vaiko pasiekimai. G. Šeibokienės teigimu, tėveliams aiškiai turi būti pasakyta, kokioje srityje kokių pasiekimų vaikas pasiekia.
„Bet mokytojai turbūt lengvina sau gyvenimą, darbą ir naudoja pakaitalus, kas išties neatskleidžia visos informacijos. Tėveliai dėl to piktinasi. Juk parašytas mėnulis ar saulutė tikrai nepasako, ar vaikui nesiseka perskaityti kažkokio žodžio, ar jis nemoka kažko parašyti. Bet jei tėveliams vaiko sąsiuvinyje ar knygelėje būtų parašytas komentaras, kad vaikas, tarkime, negali perskaityti ilgesnio nei dviejų skiemenų žodžio, tai tėveliai į tai gali atkreipti dėmesį ir pabandyti su juo papildomai padirbėti“, – sakė G. Šeibokienė. Jos teigimu, tai tėveliams būtų aiškiau nei parašytas ketvertas, penketas ar dešimtukas.
Pašnekovės teigimu, tėveliai aktyviau turėtų prašyti mokytojų komentarų apie vaiko pasiekimus. „Viskas kyla iš to, kad tėveliai negauna tinkamos informacijos. Jie turbūt nepakankamai informuoti, kokia formuojamojo vertinimo nauda. Tai kaip tik augina, brandina vaiką ir daro jį atsakingesnį už savo mokymąsi“, – tikino G. Šeibokienė.