Šią piktžaizdę atskleidė incidentas Papilės miestelio Simono Daukanto gimnazijoje. Praėjusią savaitę gimnazijoje kilusio incidento tarp mokytojo ir nepilnamečio mokinio aplinkybes aiškinasi Akmenės policija. Tiriama, ar iš tikro pedagogas smurtavo prieš šeštoką, kuris per dailės pamoką tapė lyties organą, vaizdavo esąs nacis, mokytoją išplūdo necenzūriniais žodžiais.
Nors smurtas netoleruotinas, nemažai žmonių labiausiai gailėjo jauno dailės mokytojo. Po šio įvykio prabilta, ką turi patirti problemų turinčius vaikus mokantys pedagogai.
Žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė stoja mokytojo pusėn. Jos nuomone, jei pedagogas bus nubaustas, smurtautojai tik suaktyvės.
„Kaip gali pasipriešinti bendraamžių smurtui vaikai ir paaugliai, jei neapsigina net mokytojai?
Įdomu, o ką padarė dėl kitų mokinių bei mokytojų saugumo Akmenės rajono Papilės S. Daukanto gimnazijos direktorius? Kiek šios gimnazijos direktorius inicijavo patyčių prevencijos programų, kiek su smurtaujančiais prieš mokinius ir mokytojus paaugliais bei jų tėvais susitinka ir dirba pats direktorius (juk jis yra administracijos vadovas, kuris ir privalo užtikrinti visokeriopą tvarką mokykloje)? Ar jam tik mokinio krepšelis rūpi?
Atleisti jauną mokytoją yra lengviausias kelias: nėra žmogaus, nėra problemos. Bet klasės, kurioje paauglys išprovokavo patyčias prieš jauną mokytoją, auklėtoja labai aiškiai pasakė, jog šioje klasėje panašiai elgiasi, tai yra tyčiojasi dar 4-5 vaikai.
Tad akivaizdu: jei geriausiai situaciją žinanti pati Papilės gimnazijos bendruomenė (kiti pedagogai, mokiniai bei jų tėvai) neapgins jauno mokytojo, tai „užaugins sparnus“ likusiems keturiems „ereliams“. Ir tada „eilė“ ateis ir kitiems mokytojams bei mokiniams, nes „ereliams“ bus parodyta, kad smurtautojų laisvės yra didesnės nei kitų bendraamžių bei mokytojų teisės mokyti(s) oriai, saugiai, teisėtai.
Ir gal čia atsakomybę pirmiausia turėtų prisiimti ponas direktorius? Tai jis turi pripažinti, kad nėra toks lyderis, į kurį gali kreiptis bet kuris nevaldomų mokinių žodinį ar fizinį smurtą ir patyčias patiriantis mokytojas (beje, jauno mokytojo automobilis, pasirodo, buvo ne kartą apgadintas smurtaujančių vaikų) bei mokinys? Ir gal atsistatydinti ar būti atstatydintas turėtų visai ne mokytojas?
O ir įdomu, o ką veikia švietimo profsąjungos, kurių yra begalės? Kodėl jos negina mokinių ir mokytojų prieš smurtautojus?, – savo feisbuko paskyroje parašė J. Kučinskaitė.
J. Kučinskaitė DELFI pridūrė, kad yra mokyklų, kur, pavyzdžiui, penktą klasę pradeda šimtas mokinių, o aštuntą baigia tik 70. „Gali būti, kad keli išvažiuoja į kitą mikrorajoną, bet negali būti, kad vaikai dingsta dešimtimis. Ką tai rodo? Tai rodo patyčių mastą – tiesiog tėvai neapsikenčia, o mokyklų direktoriai nieko nedaro“, – įsitikinusi žurnalistė.
Kaip gerą pavyzdį ji pateikia žydų gimnaziją ir jos direktorių Mišą Jakobą – čia, sako pašnekovė, patyčių nėra. „Čia kategoriškai kiekvieną dieną eina pas direktorių tėvai, eina vaikas, nešamos gėlės ir atsiprašoma. Tėvus taip nuvarinėja, kad jie neišsidirbinėja“, – kalbėjo J. Kučinskaitė.
Jos žiniomis, labai daug patyčių elitinėse bei katalikiškose mokyklose. Pašnekovei gaila jauno mokytojo, kurį šioje situacijoje norima padaryti kalčiausiu.
Direktorius: jei tai išgelbėtų, galiu atsistatydinti
„Jeigu direktoriaus atsistatydinimas išgelbėtų, aš drąsiai užleidžiu vietą. Tikrai nėra taip, kad administracija nieko nedaro, vykdome programas prieš patyčias, tyrimus atliekame. Bet pripažinkime – norisi ir šeimos pagalbos, reikia žiūrėti į terpę, kurioje jis auga, vaiko per 8 valandas mokykloje nepakeisi“, – į išgirstą kritiką reagavo Papilės Simono Daukanto gimnazijos direktorius Ramūnas Perminas.
Jo teigimu, šiuo metu vyksta incidento tyrimas, policija apklausė ir nukentėjusį, ir kaltinamą mokytoją. Mokytojui ir vaikams suteikta psichologinė pagalba.
R. Perminas sako, kad gimnazijai svarbus kiekvienas vaikas, bet, aiškina jis, nesiekiama įsikibus į mokinio krepšelį išlaikyti kiekvieną. Štai neseniai buvo pašalintas chuliganiškai elgęsis 16-metis. „Tai nebuvo piktybinis, pats blogiausias vaikas“, – pripažįsta gimnazijos direktorius.
Jo aiškinimu, darbo tvarkos taisyklėse numatyta, ką daryti stresiniais atvejais: stabdyti pamoką, kviesti administraciją, informuoti tėvus. „Iki šiol to laikomės, mokytojas jaunas, nepatyręs, nesusivaldė“, – apgailestauja R. Perminas.
Direktoriaus teigimu, jam šioje situacijoje gaila abiejų pusių. Dėl jauno specialisto, kuris mokykloje jau buvo įleidęs šaknis, likimo spręs ir gimnazijos taryba, ir savivaldybės administracija. Bus laukiama pareigūnų tyrimo rezultatų.
Paaiškino, kas leidžiama mokytojui
Švietimo ir mokslo viceministrė Natalija Istomina sako, kad numatyti įrankiai, kaip reaguoti į panašius atvejus. Dar 2012 m. švietimo ir mokslo ministras patvirtino rekomendacijas, kokias poveikio priemones galima taikyti netinkamai besielgiantiems mokiniams. Ten kalbama ir apie pagrįstus fizinius veiksmus. Be to, mokyklos sutartyje su mokiniu turi numatyti mokinių elgesio taisykles, galima patvirtinti elgesio mokykloje kodeksą.
„Bet kokiu atveju, prieš vaiką smurtavusio mokytojo elgesys negali būti pateisinamas. Gal jis nežinojo, kaip tinkamai reikėtų vaiką sudrausminti. Tam numatyti galimi fiziniai veiksmai: kada potencialiai kyla atviras konfliktas, galima stovėti tarp mokinių, stovėti šalia, stovėti prieš, įvairiais būdais užkirsti kelią sudėtingam elgesiui. Pavyzdžiui, jei gali grasinti, bėgti, kažką paimti, tada galima paimti vaiką už rankos, fiziškai apriboti jo veiksmus, galima apkabinti vaiką ir laikyti, kad jis kažko nepasidarytų ar kitam nepadarytų“, – leistinus būdus sudrausminti įtūžusį mokinį vardija N. Istomina.
Tačiau, akcentuoja ji, jokiu būdu negalima vaiko mušti, taigi ir trenkti per veidą.
„Yra tendencija, atsiranda daugiau vaikų su elgesio ir emocijų sutrikimais. Anksčiau turėjome kategoriją vaikų, kur problemos buvo daugiau sąlygotos genetiškai, tai daugiau buvo vaikai iš globos įstaigų, kaip, pavyzdžiui, Švėkšnoje. Tačiau dabartinė tendencija, kad didėja skaičius vaikų, kurie taip pat turi emocijų, elgesio sutrikimų, tačiau net tėvai jų nesuvaldo“, – atskleidė viceministrė.
„Reikia suvokti, kad vaikai dažniausiai negali suvaldyti savo elgesio, jie elgiasi agresyviai dėl tam tikrų priežasčių. Be abejo, mokytojui sunku, tad kiekviena mokykla turėtų sulaukti tinkamos pagalbos iš švietimo priežiūros specialistų, pakonsultuoti gali ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistas“, – aiškino švietimo ir mokslo viceministrė.
Jos teigimu, taip būna, kada vaikai negauna tinkamo dėmesio arba juos užklumpa paauglystės problemos. „Lytinių organų piešimas – akivaizdus dėmesio pritraukimas“, – apie incidentą Papilėje kalbėjo viceministrė.
Ji mitu vadina tai, kad mokyklos, norėdamos išlaikyti mokinio krepšelį, siekia visais būdais išlaikyti agresyviai besielgiančius vaikus. „Tikrai susidūrėme su mokyklomis, kurios sutinka kitai įstaigai dvigubai atiduoti krepšelį, kad tik vaiko elgesys būtų pakeistas. Kada atsiranda agresyvus vaikas, tai didelis smūgis mokyklai, nes kiti tėvai pradeda sakyti vaikus atsiimsiantys iš šios klasės, mokyklos. Mokykla tuo nėra suinteresuota“, – kalbėjo N. Istomina. Tokiems vaikams, sako ji, turi būti pasiūlyta psichologų, psichoterapeutų pagalba.
A. Navickas: bus kaip Danijoje ir Islandijoje
„Aišku, negerai, kad mokytojas nesusilaikė, bet visumoje matome, kad daugėja sunkių šeimų, iš jų vaikai ateina į mokyklą. Lietuvoje daugėja socialinių problemų, didelė socialinė atskirtis, tėvai priversti dirbti užsienyje, kiti dirba iki vėlumos, vaikai negauna tinkamos priežiūros, tad į mokyklas ateina procentiškai didelė dalis sudėtingų vaikų“, – situaciją piešia Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Jo aiškinimu, būna, kad pusė iš 30 klasėje besimokančių vaikų – iš sudėtingų šeimų. Kai kuriuose rajonuose nemokamą maitinimą gauna 50-60 proc. vaikų. Tai, sako A. Navickas, rodo, kad didelis kiekis vaikų patenka į rizikos grupę.
„Juos suvaldyti mokytojui tampa ne taip paprasta, natūralu, kad tokie atvejai atsitinka ir mokytojai pratrūksta. Gal priemonių yra, bet jos nepakankamos, mokyklose turi būti daugiau socialinių pedagogų, psichologų, sudarytos komandos, kada mokytojas vos ne mygtuką galėtų paspausti ir komanda būtų šalia“, – kaip dirbti su problemų turinčiais vaikais, aiškina A. Navickas.
Islandijos ir Danijos mokyklose jis regėjo, kad šalia klasės dirba socialiniai pedagogai ir psichologai: jie visada pasiekiami, mokytojas dėsto dalyką, o kilus problemoms reaguoja specialistai.
Toks modelis, mano A. Navickas, ateityje turėtų būti ir Lietuvoje, tačiau, sako jis, su nuolat ketinamu mažinti finansavimu tą padaryti sunku.
„Aš manau, kad dabar priemonių nepakanka. Ar šioje situacijoje būtų veiksmingas apkabinimas? Manau, jei mokytojas būtų ėmęsis panašių veiksmų, tai galėjo išvirsti į dar didesnį konfliktą. Priemonių nėra ir pati finansavimo tvarka neskatina to daryti. Ar yra nors vienas atvejis, kada tėvai buvo nubausti už vaikų elgesį arba patys vaikai. Neteko girdėti“, – dėstė A. Navickas, abejojantis švietimo ir mokslo viceministrės N. Istominos išdėstytomis rekomendacijomis.