– Kaip vertini politikų idėjas, kad jaunus specialistus reikia įpareigoti atidirbti už Lietuvoje įgytą išsilavinimą? Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis užsimena, kad absolventai gali būti įpareigoti padirbėti regionų medicinos įstaigose. Jis taip pat užsimojo riboti privačią mediciną.
– Visus šiuos siūlymus studentai girdi. Jie kelia susirūpinimą. Iš vienos pusės, teigiamas dalykas, kad bandoma spręsti sveikatos apsaugos problemas. Bet aš asmeniškai nemanau, kad siūlomi būdai teisingi.
Yra kelios problemos. Regionuose trūksta gydytojų, dalis medikų emigruoja. Nemanau, kad privalomas gydytojų įdarbinimas būtų teisingas sprendimas. Šiais laikais darbo rinka labai atvira, apie rezidentūrą galvojantys studentai svarsto įvairius darbo pasiūlymus. Siūlomi problemų sprendimo būdai, manau, tikrai rimtai vers studentus pamąstyti, kur tęsti rezidentūros studijas.
Kalbame apie privalomą įdarbinimą žmonių, kuriems baigus mokslus jau bus apie 30 metų, kurie savo rezidentūros studijas atliks Vilniaus, Kauno universitetinėse ligoninėse ar Klaipėdoje. Vadinasi, rezidentai 3-6 metus atidirbs tuose miestuose, planuos ateitį, karjerą, šeimą, o baigus rezidentūrą juos išsiųs ten, kur gydytojų trūksta.
Manau, tai neteisinga ir šeimos prasme – juk antra pusė jau gali dirbti kitame mieste. Be to, žmonės turi teisę planuoti karjerą. Kelia nerimą, kad priimant tokius sprendimus nėra tariamasi su jaunais gydytojais ar studentais, nėra išklausomi jų lūkesčiai. Manau, sprendimai, liečiantys mūsų ateitį ir karjerą, turėtų būti priimami įtraukiant ir studentų organizacijas.
Bendrai studentai į šiuos siūlymus žiūrėjo gana priešiškai. Taip pat keistai skamba siūlymai naikinti privatų sektorių. Vakarų pasaulyje tai priimta, ten stengiamasi bendradarbiauti su privačiu sektoriumi.
– Tačiau rajonuose medikų trūksta. Kaip siūlytumėte šią problemą spręsti?
– Kodėl niekas nekalba apie rezidentūros bazių plėtimą Lietuvoje? Kodėl negalima kai kurių rezidentūros dalių pirmais antrais metais atlikti periferijoje? Taip būtų užpildomos trūkstamos vietos.
Teko pagal „Erasmus“ programą studijuoti Vakarų Europoje. Ten periferinėse ligoninėse rezidentai nuima didelę gydytojų krūvio dalį. Galbūt tai ir galėtų būti viena išeičių sprendžiant problemą.
– Esi šeštakursis, greitai turėsi rinktis, ką studijuoti rezidentūroje. Ar studentai sulaukia vilionių rezidentūros studijas tęsti užsienyje?
Man kelia nuostabą, kad keleri metai iš eilės Lietuvoje kasmet rengiamos užsienio ligoninių mugės. Atvažiuoja per 30 užsienio ligoninių atstovai, daugiausia iš Vokietijos, Anglijos, Švedijos. Jie siūlo gydytojams ir būsimiesiems gydytojams galimybes dirbti jų ligoninėse, pasakoja apie tobulėjimo galimybes. Tavo reikalas, ar nori su jais užmegzti kontaktą.
Kyla klausimas – kodėl užsienio ligoninės gali pristatyti ir reklamuoti suteikiamas sąlygas, tuo metu Lietuvoje viską bandoma išspręsti privalomais įdarbinimais? Tai neatrodo teisinga – norėtųsi, kad šiuolaikiniame pasaulyje būtų taikomi laisvos rinkos principai. Gal jei Lietuvos ligoninės daugiau pristatytų savo siūlomas sąlygas, tobulėjimo galimybes, ir patys studentai labiau norėtų savanoriškai rinktis periferines ligonines. Vis dar nesuvokiama, kad ir mūsų ligoninės turėtų stengtis patraukliai save pristatyti, kad žmonės norėtų jose dirbti.
– Ar užsienio ligoninių teikiami pasiūlymai atrodo patraukliai?
– Taip, patraukliai. Visų pirma, viliojama atlyginimais, kurie Vakarų Europoje keliskart didesni nei čia. Mano žiniomis, Vakarų Europoje jauno gydytojo atlyginimas bent du kartus didesnis nei šalies vidurkis. Tuo metu Lietuvoje jis panašus į šalies vidurkį. Nereikia pamiršti, jog ir pragyvenimo lygis tose šalyse aukštesnis, todėl skirtumas susidaro išties nemažas.
Antra, kai kurie pasiūlymai būna itin patrauklūs – siūlo ir būstą, ir kalbos kursus. Daugumoje užsienio šalių ta pati problema – periferijoje trūksta gydytojų. Jie deda pastangas gydytojus prisivilioti.
– Tačiau, pasak Vilkaviškio ligoninės vadovo, jaunas specialistas ten gali uždirbti iki 4000 Lt. Ar Tave patį galimybė dirbti Vilkaviškyje viliotų?
– Man teko šioje ligoninėj dirbti per internatūrą, čia yra visos galimybės ir reikalinga įranga siekiant įgauti klinikinių žinių. Be to, periferinėse ligoninėse dirba mažiau gydytojų, tad puikios sąlygos įgauti daugiau savarankiškumo ir praktikos, jeigu tik tai tinkamai koordinuojama ir prižiūrima. Manau, šioje ligoninėje būtų puikios sąlygos atlikti dalį rezidentūros. Taip galbūt atsilaisvintų vietų ir universitetinėse ligoninėse.
Kitas klausimas, ar čia norėtųsi važiuoti baigus rezidentūros studijas. Galbūt taip, bet jei tai būtų privalomas išsiuntimas, manau, rezidentai būtų nusiteikę žymiai priešiškiau. Bet kokia prievarta sukelia tik neigiamą atspalvį ir neigiamas emocijas.
– Kas dar kelia nerimą būsimiems medikams?
– Žinoma, tai atlyginimų klausimas. Nors patrauklios darbo sąlygos ir galimybė tobulėti yra svarbiausi dalykai, atlyginimas taip pat vaidina gana svarbų vaidmenį. Mano žiniomis, Lietuvoje jauno gydytojo atlyginimas vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Norint periferijoje sumažinti gydytojų stygių, reikia besąlygiškai svarstyti atlyginimų kėlimo klausimą.
Teko skaityti, kad praėjusiais metais kaimyninėje Estijoje tarp medikų kilo didelis nepasitenkinimas ir atlyginimai buvo padidinti. Mano žiniomis, ten dabar vidutinis mediko darbo užmokestis siekia 5000-6000 Lt ir toliau didinamas. Nesiimant tinkamų priemonių Lietuvoje dabar, ateityje gali tekti sumokėti brangiau.
– Ar gali būti, kad dėl politikų siūlomų iniciatyvų studentai išvažiuos į užsienį?
– Žinoma, kad bus tokių, jų visą laiką būdavo. Skaičių pasakyti sunku. Pagalvoja, manau, ir svarsto tokią galimybę kokių 70 proc. studentų. Tačiau dauguma, esant patrauklioms sąlygoms, žinoma, rinktųsi darbą Lietuvoje.
D.Dikšaitis: sistemos ydas siekiama išspręsti jaunų specialistų sąskaita
Nepatenkintus studentus palaiko ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.
Pasak D. Dikšaičio, minėti ketinimai kol kas nebuvo aptarti su akademine bendruomene, taip pat kol kas nėra pateikiama informacijos, kuo jie grindžiami. „Pavyzdžiui, kokiais duomenimis remiamasi kalbant apie medikų emigraciją? Kiek medicinos absolventų kasmet emigruoja?“, – klausia studentų vadas.
D. Dikšaičio teigimu, jeigu iš tiesų mažesniuose miestuose ir kaimuose jaučiamas medikų trūkumas, tai reikėtų atsigręžti į konkrečias priežastis, dėl kurių medicinos absolventai vengia ten vykti, o ne prievarta versti dirbti paskirtose įstaigose. „Šiuo metu girdimus siūlymus tokiais būdais neva stabdyti emigraciją vertiname kaip bandymą sistemos ydas išspręsti jaunų specialistų sąskaita“, – aiškina D. Dikšaitis.