Specialistas juokauja – tam, kad galėtų dėstyti, šiemet dar turėjo susimokėti, o akademinį darbą sau leidžia tik papildomai vairuodamas taksi automobilį.
„Eilinį kartą atvažiavau į Klaipėdą dėstyti, ir šį kartą nusprendžiau apsistoti Klaipėdos universiteto bendrabutyje. Iš karto mane nudžiugino, kad bendrabutis pabrango ir dabar kainuoja 15 eurų už naktį (pernai kainavo 7 eurus). Kadangi būsiu apsistojęs iki penktadienio, tai man kainuos 60 eurus. Viskas būtų lyg ir neblogai, bet mano atlyginimas yra 90 eurų per mėnesį.
Taigi, šiemet – pirmi metai, kai jau tikrai susimoku už dėstymą. Juk dar kainuoja atvažiavimas. Maisto neskaičiuoju, nes dėstytojams valgyti yra nebūtina“, – savo feisbuko paskyroje situaciją trumpai išdėstė J. Šečkus.
Savo ruožtu dalis Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų ragina valstybės institucijas užtikrinti reikiamą finansavimą aukštosioms mokykloms, kad mokslininkų ir dėstytojų atlyginimų didinimas nebūtų užkrautas tik pačioms įstaigoms.
Iš mokslinio darbo neišgyveno
DELFI dėstytojas pasakojo, kad, nors yra išrinktas Lietuvos geologų sąjungos pirmininku, dirba Klaipėdos universitete, Geologijos įmonių asociacijoje, daugiausiai pajamų gauna iš taksisto darbo.
„Šiuo metu dirbu tris apmokamus darbus, pavasario semestro metu – keturis. Kartais jaučiu, kad paroje yra per mažai valandų. Taksistu tebedirbu iki šiol, laisvu nuo geologinės veiklos metu. Pastebiu, kad to laiko taksavimui lieka vis mažiau, nežiūrint to, kad dirbant taksistu užsidirbu didžiąją dalį savo pajamų“, – sakė pašnekovas.
Taksistu jis pradėjo dirbti dar kiek daugiau nei prieš metus – pajuto, kad tiesiog pradėjo trūkti pinigų.
90 eurų – už tris dėstomus dalykus, dėl praktikos dar turi kovoti
Vos 90 eurų jis uždirba ir Klaipėdos universitete, nors čia dėsto net tris dalykus, rudens semestro metu dirba 30 valandų, pavasarį – dvigubai daugiau.
„Dėstau tris dalykus – geochemiją trečiakursiams, jūrų ir vandenynų geologiją antrakursiams ir jūrų geochemiją magistrams. Vienam dalykui formaliai yra priskiriama 30 valandų grynųjų paskaitų, taigi iš viso 30 valandų rudens semestre ir 60 valandų pavasario semestre.
Be dėstymo vadovauju dviems studentams ruošiant jų kursinius ir bakalaurinius darbus, pavasarį vedu praktiką. Dėl jos finansavimo taip pat nuolat privalau kovoti, mat universitetui 3 dienų kelionė aplink Lietuvą, kai jai vadovauja du dėstytojai yra brangu, nors visa praktika tekainuoja apie 800 eur.“, – kalbėjo J. Šečkus.
Dėstytojai uždirba 4-6 kartus mažiau nei mokytojai?
Pašnekovo teigimu, pats šią situaciją jis vertina labai vienareikšmiškai – kaip pasityčiojimą iš pedagoginės veiklos.
„Jeigu mes kalbame, kad mokytojai uždirba mažai, visuomenė palaiko jų reikalavimus, tai turime suprasti, kad dėstytojai uždirba 4-6 kartus mažiau. Tiksliau sakant, jie neuždirba, o susimoka už savo darbą. Dabar dėstytojų darbo apmokėjimo tvarka yra labai neaiški, jais manipuliuojama ir universitetuose.
Kaip gali būti taip, kad norėdamas dirbti pilnu etatu dėstytojas turėtų dėstyti 8-10 dalykų, vadovauti 15-ai studentų ruošiant diplominius darbus, dalyvauti kursinių, baigiamųjų darbų gynimų komisijose? Tai yra neįmanoma ne tik fiziškai, tačiau ir profesionaliai. Nė vienas žmogus nesugebės būti 8 disciplinų specialistu. Ir dar įdomiau, kad už tą pilną etatą mokslų daktaro laipsnį turintis lektorius gautų 600 eurų. Bet premjerui viskas gerai – juk mes pirmiausiai turime pakelti kažkokią mistišką kokybę“, – pasipiktinimo neslėpė J. Šečkus.
Iš dėstymo neišgyvena
Anot jo, Lietuvoje greičiausiai nėra nė vieno dėstytojo, kuris dirbtų tik akademinį darbą. Visi jie esą priversti užsiimti papildoma veikla, kartais – ir nesusijusia su tikrąja profesija.
„Tarkime, privačiose įmonėse, moksliniuose institutuose. Žmonės privalo dirbti 3-4 darbuose, kad sukauptų vidutinį atlyginimą ir galėtų išgyventi. Daugelis dėstytojų yra įkalbėti dėstyti. Jaučiasi darantys paslaugą savo bičiuliams, kurie yra universitetų padalinių vadovybėje arba paties universiteto vadovybėje. Doktorantai apskritai neakivaizdžiai priversti dėstyti už dyką. Tą nesunkiai gali padaryti jų darbų vadovai“, – atskleidė pašnekovas.
Pats jis tikino dėstysiantis tol, kol užteks pinigų už tai susimokėti.
Paaiškino, kodėl tebedėsto
„Dėstau dėl kelių priežasčių. Pirma ir svarbiausia priežastis – man šitas darbas labai patinka. Jaučiu, kad galiu nemažai duoti studentams, esu pats užaugęs su geologija. Geologija man – kaip kitiems žmonėms menas, sportas, ar kitokie hobiai.
Antra, šioje idiotiškoje švietimo sistemoje tik ir laukiama, kad patys žmonės išbėgiotų, tada ramiai, tyliai tiek universitetų vadovybė, tiek Švietimo ir mokslo ministerija galės numarinti ir studijų programą. Aš savo rankomis prie studijų programos uždarymo tikrai neprisidėsiu ir netgi atvirkščiai.
Trečia, vis dar tikiu, kad šitas marazmas privalo pasikeisti. Visos nesąmonės kažkada prieina liepto galą, nes kitaip pasaulyje būtų chaosas“, – pasakojo dėstytojas.
Ragina susivienyti
Jo teigimu, jei mokslininkai ir dėstytojai nori geresnio rytojaus, jie privalo susivienyti jau dabar.
„Ir jiems turi atstovauti ne rektoriai, ne akademikai, ne Lietuvos mokslo tarybos žmonės. Todėl, kad viršūnėlėms tokia betvarkė yra naudinga. Jie susikūrė sau pakankami gerus kelius, kad gautų projektinius apmokėjimus, sugeba susikombinuoti dideles etatų dalis, pritaiko sau didžiulius koeficientus. Jie šių blogybių nejaučia. O kur dar įvairūs viešieji pirkimai? Susivieniję mokslininkai ir dėstytojai privalo suprasti, kad kovoja su dvigalviu slibinu – viena galva yra pačių universitetų vadovybės savivaliavimas, o antra galva – vykdomosios valdžios neveiklumas, kuri nesugeba tos betvarkės pažaboti“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.
Anot jo, puikiai suprantama, kodėl valdžia nenori mesti daugiau pinigų į tokį chaosą, koks yra šiuo metu, todėl darbo apmokėjimo tvarka, pripažįsta J. Šečkus, turi būti daug skaidresnė.
„Visi žinome, kad studentai per semestrą turi sukaupti tam tikrą kreditų kiekį ir kiekvienas dalykas yra įvertintas kreditais. Tai yra aiškus mato vienetas, kiek „kainuoja“ dalykas. Ir visiškai nesvarbu ar tu dėstai 200 žmonių ar 6. Netgi atvirkščiai. Dirbant su 6 žmonėmis, tu daug labiau įsigilini į kiekvieno asmenines žinias, kiekvieno asmeniškai išklausai ir su kiekvienu asmeniškai dirbi. Dėstant didelėms studentų grupėms to tikrai nesugebėtum. Dabar kreditai paskęsta kažkokioje formulėje, kurios paskirtis yra kuo labiau sumažinti atlyginimą“, – įsitikinęs pašnekovas.
Dirba tik 0,21 etato
Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Geofizinių mokslų programos, kur dirba J. Šečkus, vadovės prof. dr. Ingos Dailidienės teigimu, šis dėstytojas yra priimtas lektoriaus pareigoms.
„Jo atlyginimo koeficientas yra 17. Dėstytojas dirba 0,21 etato, t. y. per metus turi 151 valandą“, – aiškino ji.
Pasak I. Dailidienės, vykstant aukštojo mokslo pertvarkai, Klaipėdos universitetas aktyviai peržiūrinėja programas, etatų dalis, srautus, vykdo struktūrines reformas, siekiant didinti mokslininkų, dėstytojų ir tyrėjų atlyginimus.
„Taip pat tikimasi, kad vykdoma vyriausybės politika, kuri deklaruoja, kad dėstytojų atlyginimai turi stipriai kilti, duos rezultatų ir suteiks galimybę universitetui artimiausiu metu didinti dėstytojų atlyginimus“, – nurodė pašnekovė.
Savo ruožtu universiteto bendrabučių kainas nustato universiteto Kainų komisija, remiantis sąnaudų analize. Taigi nuo 2017 rugsėjo 1 d. buvo pateiktas projektas naujoms kainoms, kurias rektorius patvirtino.
Ragina susivienyti
Kaip skelbia „Lietuvos žinios“, VU Filosofijos fakulteto mokslininkų iniciatyvinė grupė ragina kolegas siųsti laiškus Seimo nariams ir reikalauti imtis ryžtingų veiksmų, kad bendras finansavimas švietimui ir mokslui artėtų prie tarptautinių organizacijų rekomenduojamo 6 proc. Bendrojo vidaus produkto. Kitąmet švietimui planuojama skirti 4,5 proc. BVP.
Akcijos iniciatoriai piktinasi aptakiais politikų pareiškimais, kad „bus papildomai investuojama į dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbą“, ir vengimu konkrečiai įvardyti, kiek, kaip tikėtina, kils atlyginimai dėstytojams.
Jie nurodo, kad universiteto lektorius šiuo metu vidutiniškai į rankas gauna apie 500 eurų, docentas – 150-200 eurų daugiau.