Iš pirmo žvilgsnio LNK „Vidurdienio žinių“ reportaže rodyta mokykla, Ozo gimnazija, atrodo kaip ir kitos Lietuvoje esančios bendrojo ugdymo mokyklos. Tačiau neapsigaukite, ši mokykla yra specializuota, o užuominų apie tai, kuo ji yra ypatinga, galima surasti ne vieną. Šalia esanti klevų alėja taip pat išduoda apie žymiausius sportininkus, kurie baigė šią mokyklą.
Vilniaus Ozo gimnazija yra viena iš trijų specializuotų sporto ugdymo gimnazijų, nuotoliniu ir kasdieniu būdu ugdanti garsius Lietuvos sportininkus. Čia mokėsi ir krepšininkas Renaldas Seibutis, ir futbolininkas Deividas Šemberas, ir irkluotojas baidarininkas Alvydas Duonėla, krepšininkės Jurgita Štreimikytė ir Agnė Abromaitė-Čiūdarienė, imtynininkas Mindaugas Mizgaitis.
Gimnazijoje sportinių klasių mokiniams per dieną vyksta dvi treniruotės – rytinė ir vakarinė. Pamokos ten taip pat vyksta iš ryto ir po pietų.
„Šiandien – trečiadienis. Šiandien mūsų sportininkai neturi rytinės treniruotės. Todėl jie yra pamokose, ir sporto salė šiuo metu yra tuščia“, – aiškino Ozo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vilda Skairienė.
Kasdien mokiniai mokosi iki 10.30 val. Po to jie išvyksta į įvairiausias bazes, kur vyksta jų treniruotės. Po jų jie grįžta į gimnaziją, pietauja, ir po to vėl jiems vyksta pamokos. Vakare, apie 16.30 val. , jie vėl išvyksta į savo treniruočių bazes.
Siūlo steigti atskiras klases mokyklose
Švietimo mokslo ir sporto ministerija siūlo steigti atskiras klases, kad kiekvienoje Lietuvos mokykloje būtų sudarytos galimybės patogiau mokytis sportininkams.
„Tai yra viena iš priemonių paskatinti sportinės pamainos ugdymą ne tik šiuo metu Lietuvoje veikiančiose trijose sporto gimnazijose, kurios yra Vilniuje, Šiauliuose ir Panevėžyje, kad tai suteiktų galimybę vystytis sporto šakoms ir kituose Lietuvos miestuose“, – pasakojo viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė.
Tvarką, kaip tos klasės veiktų bendrojo ugdymo sistemoje, nustatys švietimo mokslo ir sporto ministras po to, kai bus priimtos Sporto įstatymo pataisos.
„Manome, kad jos galėtų veikti bendradarbiavimo principu. Poreikis turėtų ateiti ir iš pačios sporto šakos federacijos, nes mokykla turėtų užtikrinti atitinkamą pamokų tvarkaraštį, turi turėti infrastruktūrą. Pati sporto šakos federacija arba mokykla tokio bendradarbiavimo principu sutelktomis jėgomis galėtų veikti, ir telkti, pavyzdžiui, komandinę sporto šaką, kaip krepšinį, į vieną klasę, kur jie galėtų ryte vykdyti sporto pratybas, kitu laiku būti ugdomi mokyklose“ – kalbėjo A. Zedelytė-Kaminskė.
Panašiu principu ugdomi vaikai ir dabartinėse sporto gimnazijose. Tik ten papildomai dar užtikrinamas ir vaikų apgyvendinimas.
„Čia vaikai po treniruočių grįžtų namo“, – sakė A. Zedelytė-Kaminskė.
Kils iššūkių
Ozo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui neabejoja, kad bendrojo ugdymo mokyklos, kurios kurs tokias klases, susidurs su daugybe iššūkių.
„Pirmiausia, tai – darbo organizavimu, su mokinių ugdymo proceso organizavimu išvykų metu“, – sakė V. Skairienė.
Ozo gimnazija jau 23 metus mokinius ugdo nuotoliniu būdu.
„Mūsų mokiniai, kurie išvyksta į sporto stovyklas arba ilgalaikius treniruočių užsiėmimus, mokosi nuotoliniu būdu“, – pasakojo V. Skairienė.
Kartu ji pažymėjo, kad labai sudėtingas yra sportinis ugdymas. Tam reikia mokytojų, kurie dėstytų specializuoto ugdymo dalykus. Jų yra trys: sporto šaka, sporto pažinimas ir sportas ir sveikata.
„Yra labai sudėtinga sporto bazių paieška, nebent tos mokyklos yra susikūrusios savo puikią infrastruktūrą. Mūsų mokykla nuomojasi apie 19 infrastruktūros sporto objektų“, – sakė V. Skairienė.
Pasak direktoriaus pavaduotojos ugdymui, be to dar svarbus sportininkų visokeriopas parengimas.
„Tai yra ir fizinis, ir psichologinis parengimas. Todėl reikalingi specialistai, kurie pastoviai vertintų, testuotų mokinių sportinius gebėjimus ir pasiekimus, ir jų sportinį pasirengimą“, – teigė V. Skairienė.