Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo tarybos narės Virginijos Apanavičienės teigimu, mitinguoti leidžiama 7000 žmonių. Savo atsakomybę už mitingą prisiėmė Vilniaus pedagoginio universiteto darbuotojų profsąjungos pirmininkė Giedrė Kmitienė.
"Mūsų aukštųjų mokyklų profsąjungos vienija 900 žmonių, mokytojų profsąjungos - 6,5 tūkst. Aišku, būtų naivu tikėtis, kad visi profsąjungų nariai atvyks", - kalbėjo V.Apanavičienė.
Pasak jos kolegos Aurelijaus Zuozos, mitinge laukiami ne tik profsąjungų nariai, bet ir studentai, moksleiviai, jų tėvai.
Protestuotojai nepatenkinti Švietimo ir mokslo ministerijos siūloma aukštojo mokslo reforma - neva ketinama naikinti aukštųjų mokyklų autonomija, siūloma paskolų sistema, studento krepšeliu. Anot jų, naudos iš reformos esą būtų tik bankams.
"Matome banko interesą ir tarybos (įstatymo projekte numatomo universitetą valdančio organo - BNS) interesą disponuoti turtu, nes įstatymas leidžia užstatyti, parduoti 20 proc. universiteto turto. Ar įmanoma komercionalizuoti visą sistemą?" - retoriškai klausė V.Apanavičienė.
A.Zuozos teigimu, naują Mokslo ir studijų įstatymo redakciją priėmus Seime, kai kurie parlamentarai žada kreiptis dėl jos į Konstitucinį Teismą.
Kovo 10-ąją planuojama akcija bus pirmasis sankcionuotas mitingas netoli parlamento po sausio 16-ąją įvykusių riaušių. Tuomet Nepriklausomybės aikštėje vykęs profsąjungų organizuotas mitingas prieš Vyriausybės padidintus mokesčius baigėsi riaušėmis. Per jas nukentėjo ir pareigūnai, ir civiliai, išdaužyti Seimo langai, apgadinti aplinkiniai pastatai, bandyta įsiveržti į Seimą.
Suskaičiuota, kad riaušininkai padarė apie 230 tūkst. litų nuostolių.
Švietimo bendruomenė ketina protestuoti nedarydama nuostolių ir palikti mitingo vietą tvarkingą - esą jų "kitokia elgesio kultūra ir požiūris į langų daužymą" nei sausio 16-osios riaušių dalyvių.