„Ne kiekvienam mokytojui išdrįsi pasakyti – žiūrėkite, mokytojau, galbūt darome taip, taip mums bus įdomiau. Dėl šios priežasties sugalvojome įtraukti tiek mokytojus, iš jų sulaukti pasidalijimo gera patirtimi, tiek moksleivius ir kartu parengti savotišką paruoštukę sau, savotišką paruoštukę savo mokytojams“, – teigia LMS prezidentė.
Siekia padėti mokytojams
Praėjusią savaitę Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė inicijavo tradicinį susitikimą su visų savivaldybių švietimo skyrių ir švietimo centrų vadovais bei mokyklų, tėvų ir mokinių atstovais. Šiame susitikime ir LMS atstovės skaitė pranešimą, kuriame dėstė, ko pageidautų moksleiviai, ką prašytų švietimo strategų diegti mokyklose.
Anot LMS prezidentės A. Burneikaitės, daugybė mokytojų, šiandien dėstančių vaikams, nėra susipažinę su naujais, šiuolaikiškais dėstymo ir mokinių motyvavimo metodais. Jie esą dėsto taip, kaip dėstė prieš keliolika ar net keliasdešimt metų.
Lietuvos moksleiviai pasiryžę pamokyti mokytojus, kaip reikėtų dirbti, t. y. inicijavo knygos mokytojams, kaip šiuolaikiškai mokyti bei sudominti mokinius, vertimą ir išleidimą.
„Moksleiviai, norėdami padėti mokytojams ir tiesiog išsakyti savo lūkesčius, pasiruošę parengti leidinį, patys surinkti įvairių metodų tiek iš užsienio literatūros, tiek iš praktinės patirties, ką, pavyzdžiui, atranda nevyriausybinėse organizacijose. […] Mokytojai žiūrėjo gana palankiai, nes tikrai jie patys supranta, kad neįlįs moksleiviams į galvas ir nepamatys, ko jie nori“, – sako A. Burlinskaitė.
LMS prezidentės teigimu, metodinę knygelę su keliasdešimt metodų planuojama išleisti ir įteikti mokytojams rudens pabaigoje. A. Burlinskaitės žiniomis, jau dabar surinkta nemažai metodų.
„Jau dabar turime sukaupę nemažai patirties, nemažai metodų. Labai džiaugiamės, kad konferencijoje dalyvavę devynių mokyklų atstovai išreiškė labai didelį susidomėjimą. Jie patys dalyvauja mokinių savivaldos, įvairių nevyriausybinių organizacijų veikloje“, – pasakoja A. Burlinskaitė.
Pasak merginos, kai kurie vyresni moksleiviai su mokytojais ir dabar dalinasi mintimis, ką būtų galima keisti.
„Tik, žinoma, ne kiekvienam mokytojui išdrįsi pasakyti – žiūrėkite, mokytojau, galbūt darome taip, taip mums bus įdomiau. Dėl šios priežasties sugalvojome įtraukti tiek mokytojus, iš jų sulaukti pasidalijimo gera patirtimi, tiek moksleivius ir kartu parengti savotišką paruoštukę sau, savotišką paruoštukę savo mokytojams“, – sako LMS prezidentė.
Norėtų, kad mokytų ir praktikai
Moksleiviai taip pat kelia darbo individualizavimo, užduočių skirstymo ir pateikimo kiekvienam mokiniui pagal jo gebėjimus ir pažangą būtinybę.
Kai kurie mokytojai tikina, kad ir dabar jie individualizuoja užduotis, dirba keliomis grupėmis, tačiau tai esąs be galo sunkus darbas.
Anot LMS atstovės Gintarės Vikmonaitės, nors tokių individualizuotų užduočių mokyklose ir skiriama, tačiau, moksleivių nuomone, neužtektinai.
„Tų užduočių, kiek rodo praktika iš moksleivių pusės, tikrai nėra daug, kuomet mokinys, prasčiau arba geriau besimokantis, gauna jų daugiau. Nors mokytojai teigia, kad jų tikrai skiriama, tačiau moksleiviai iš savo pusės sako, kad nepakankamai“, – tvirtina LMS atstovė.
Merginos teigimu, dėl šios priežasties mokiniams sudėtinga pasiruošti brandos egzaminams arba pagrindinio ugdymo patikroms.
„Aukštesnio lygio mokiniai sako – nesuprantame, kaip galime pasiruošti aukštesniam lygiui, jei mokomės pagal bendrąją programą ir mums tiesiog neužtenka užduočių“, – dėsto G. Vikmonaitė.
Ne mažiau intriguojantis mokinių siūlymas – kviesti savo sričių profesionalus, pavyzdžiui, medikus, biologus, ekonomistus, inžinierius vesti pamokų mokyklose. Pasak LMS atstovės, nors šių dalykų moko mokytojai, vis dėlto yra labai daug mokyklų, kuriose moksleiviai negauna praktinių žinių, kaip apskaičiuoti savo biudžetą, kaip suprasti, kokiai politinei norėtųsi priklausyti ir pan.
„Tos nevyriausybinės organizacijos bei startuoliai labai padeda suprantama moksleiviams kalba, paprastais žodžiais, paaiškinti, ką reikėtų daryti, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. […] Iš patirties galiu pasakyti, kad tik dėl nevyriausybinių organizacijų supratau, už ką norėčiau balsuoti rinkimuose“, – sako G. Vikmonaitė.
Savo ruožtu A. Burneikaitė priduria, kad dabartinių mokinių karta yra vadinamoji Z karta. LMS prezidentės teigimu, tai reiškia, kad jie nebėra tie mokiniai, kuriems reikia viską išmokti.
„Mes esame tie, kuriems reikia išmokti atsirinkti informaciją ir žinoti, kur jos ieškoti. Dėl šios priežasties ir mokytojas negali būti visažinis, kuris suteikia visą informaciją, o mes ją priimame visiškai palankiai. Tai reiškia, kad kuo daugiau mokytojas kviečia į savo pamokas […] praktikų, tuo moksleiviams yra priimtiniau“, – teigia A. Burneikaitė.
Jos manymu, tokiu būdu mokiniai gauna kitokių žinių, nei suteiktų mokytojas, ir supranta, jog mokosi ne dėl to, kad šių žinių prireiks egzamino metu.
„Jie pamato, kaip tai pritaikyti praktiškai. Tai yra vienas svarbiausių dalykų, nes moksleivis, kuris nemato, kam jam to reikės praktiškai, niekada neskirs tam dalykui daug laiko“, – įsitikinusi mergina.
LMS prezidentės nuomone, daugiau svečių būtų galima pasikviesti į ekonomikos ir pilietiškumo pamokas, taip pat – į biologijos pamokas, ypač, kai kalbama apie reprodukcinę sveikatą ir sveikatinimą.
Inicijuoja karjeros planavimo pokyčius
Prieš kurį laiką valstybė skyrė net 42 mln. litų (daugiau nei 12 mln. eurų) profesiniam mokinių orientavimui ir karjeros planavimui. Neseniai atseikėti dar 5 mln. litų (beveik 1,5 mln. eurų).
Bet, mokinių įsitikinimu, ir šioje srityje yra netvarka, todėl jie inicijuoja karjeros planavimo pokyčius. A. Burneikaitė pasakoja apie, jos nuomone, labai gerą praėjusių metų praktiką, kai LMS padalinys Utenoje surengė profesijų savaitę.
„Daugiau kaip 30 moksleivių turėjo galimybę atlikti praktiką pasirinktose įstaigose. Buvo ligoninė, biblioteka, pašto skyrius [...] ir dar kelios įmonės, kur moksleiviai tris dienas atliko praktiką, taip pat vakarais ėjo į įvairius susitikimus, paskaitas, orientuotas į karjeros ugdymą“, – sako LMS prezidentė.
Pasak jos, iš 30 praktiką atlikusių mokinių bent 10 kardinaliai prakeitė savo požiūrį, kur norėtų studijuoti.
„Tarkime, buvo viena mergina, kuri labai norėjo studijuoti mediciną. Ją įvedė į operacinę, ji pamatė skalpelį, truputėlį kraujo, vos nenualpo ir pasakė – ačiū, medicina yra ne man. Tai yra geras pavyzdys, kai matome, kad dažnai teorinių žinių nepakanka, reikia praktinių žinių“, – pabrėžia A. Burneikatė.
Dėl to LMS, remdamasi Utenos padalinio pavyzdžiu, planuoja tokią veiklą vykdyti ir kituose padaliniuose.
„Bent 26 miestuose bandysime pritaikyti tokią pačią praktikos savaitės galimybę ir suteikti moksleiviams progą išbandyti norimą profesiją. Šiuo klausimu planuojame bendradarbiauti tiek su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tiek su kitomis valstybinėmis įstaigomis vien tam, kad moksleiviai turėtų galimybę apžvelgti galimybes kuo plačiau“, – dėsto mergina.
A. Burneikaitės teigimu, mokiniai savaitės praktikos galimybę turėtų ir didžiuosiuose miestuose, ir mažesniuose miesteliuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Biržuose, Lazdijuose, Vilkaviškyje, Molėtuose, Utenoje, Ignalinoje ir kitur.
LMS prezidentė džiaugiasi, kad nevyriausybinės organizacijos, užsiimdamos įvairiomis iniciatyvomis, moka apsieiti su minimaliomis lėšomis arba visai be jų. Anot A. Burneikaitės, surengti mokinių praktikos savaitę Utenoje visiškai neprireikė pinigų.