Dvyliktokai advokatui emocingai pasakojo apie egzaminų laikymą, užduočių pirkimą, jų kainas ir valdininkų požiūrį į jaunimą. „Kai mes buvome švietimo ir mokslo ministerijoje, atsakingi darbuotojai neatsakinėjo į jiems nepalankius klausimus. Tie, kurie sakė, kad nenori perlaikyti egzamino, buvo apkaltinti nusirašinėjimu ar egzaminų užduočių pirkimu“, – pasakojo Užupio gimnazijos abiturientė Tautvilė Šliažaitė. Jai antrino ir kiti į redakciją susirinkę dvyliktokai.
„Jaunimas yra sukiršintas. Vieni yra už perlaikymą, kiti – prieš. Mes neturime garantijų, ar rengiant perlaikymą vėl nenutekės informacija. Viešai kalbama, kad tie, kurie norėjo, nusipirko ir matematikos egzamino užduotis. Gal ir jį teks perlaikyti“, – svarstė moksleiviai. Su didele nuoskauda abiturientai pasakojo apie keliones, kurių teks atsisakyti dėl pratęstos brandos egzaminų sesijos.
Jie skaičiavo tėvų išleistus pinigus korepetitoriams. „Mano tėvai per mėnesį papildomoms pamokoms išleisdavo kelis šimtus litų. Tai kam tiek leisti pinigų, jeigu gali nusipirkti užduotis už 50 litų“, – piktinosi Marta Šafranovičiūtė iš Mykolo Biržiškos gimnazijos.
Visi L.T. pašnekovai patvirtino, kad į kitus šios sesijos egzaminus eis vilkėdami treningais, marškinėliais. „Į egzaminą eidavome pasipuošę, nes tai neeilinis įvykis. Tačiau po šito skandalo tai nebetenka prasmės. Jeigu švietimo sistema mūsų negerbia, kodėl mes turėtume elgtis kitaip“, – klausė dvyliktokas Andrius Tamošiūnas iš Užupio gimnazijos.
Moralinė žala
Pasikalbėję su teisininku, jaunuoliai atsisakė reikalauti iš valstybės padengti turtinę žalą, nors dvyliktokų šeimoms pasirengti egzaminams ir juos perlaikyti kainuos nemažus pinigus. Septyni moksleiviai reikalaus tik kompensacijos už moralinę žalą. Kartu su teisininku buvo nuspręsta, kad už moralinę žalą moksleiviai drąsiai gali reikalauti po 50 tūkst. litų.
„Atėjome čia ne dėl pinigų! Mes norime atkreipti dėmesį, kad kitiems taip nebūtų. Po šito skandalo daugelis žada išvykti mokytis į užsienį. Neverta likti tokioje Lietuvoje, kur tik gražiai kalbama, o realybėje į šalies ateitį visiems nusispjauti“, – aiškino dvyliktokai.
Smūgis korupcijai
K.Čilinskas po susitikimo su abiturientais neslėpė susižavėjęs jų pilietiškumu. „Moksleiviai nekėlė į pirmą vietą pinigų. Jie kalbėjo apie etikos vertybes. Šiuo atveju reikalavimas atlyginti moralinę žalą yra vienintelis kelias kovoti su korupcija ir ta betvarke“, – kalbėjo teisininkas.
„Teisinėje valstybėje į tokį skandalą turėtų būtų žiūrima labai rimtai. Sužinojus, kad reikia perlaikyti egzaminą, abiturientai turi keisti savo planus. Tai pažeidžia teisėtų lūkesčių principą. Juk iš anksto vaikai ir jų tėvai suplanavo tokį gyvenimo įvykį. Kai kas įsigijo bilietus į užsienį, kai kas patyrė kitokių išlaidų – visa tai teisėti lūkesčiai. Dabar viskas keičiasi dėl valstybės tarnautojų kaltės“, – aiškino teisininkas.
Pasak jo, valstybės tarnautojai privalo saugoti egzaminų užduočių slaptumą, taigi valstybė ir turi atsakyti už mokinių patirtą moralinę žalą bei pažeistas jų teises. „Teisinėje valstybėje labai svarbu, kad būtų patenkintas mokinių reikalavimas vien dėl to, kad ateityje tokie dalykai nesikartotų“, – sakė K.Čilinskas.
Abiturientai vienijasi
Tai ne vienintelis moksleivių bandymas kovoti už teisybę. Per 2 tūkst. abiturientų iš 95 Lietuvos vietovių pasirašė kreipimąsi, kuriame reikalauja iš Nacionalinio egzaminų centro bei Švietimo ir mokslo ministerijos užtikrinimo, kad korupcija per egzaminus nebepasikartotų.
Švietimo ir mokslo ministerija vakar paskelbė, kad matematikos egzaminas nebus perlaikomas. Tačiau nusirašiusiųjų darbai bus anuliuojami.
Vieniems jų už šiurkščius egzaminų laikymo tvarkos pažeidimus gali būti iš viso nebeleidžiama laikyti kitų egzaminų, kitiems uždrausta perlaikyti matematiką, tačiau, be matematikos, išlaikę dar 4 egzaminus minėti abiturientai brandos atestatą gaus. Teigiama, kad jau nustatyta apie keliasdešimt dvyliktokų, nusirašiusių matematikos egzaminą.