Už teisės akto pakeitimus balsavo 69 Seimo nariai, prieš nebalsavo niekas ir 3 parlamentarai balsuodami susilaikė. Pagal Seimo Statutą, įstatymo priėmimui būtina, kad balsavime dalyvautų ne mažiau nei 71 Seimo narys.
J.Razma pabuvo opozicija
Priimant įstatymo pataisas konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma kalbėjo prieš įstatymą, nors konkrečių blogybių įvardinti nesugebėjo.
„Aišku, būtų gerai, jeigu štai šiandien priimdami Mokslo ir studijų įstatymų pataisas mes visiškai išspręstume Konstitucinio Teismo nutarimo turinį, tada mielai visi galėtume kalbėti „už“. Dabar tų tokių abejonių lieka, nes be sprendimo paliekamos kai kurios kitos svarbios nuostatos, bet, kad ir kritiškai atsiliepiant, reikia įvertinti teigiamas komiteto pastangas: kai svarbaus ir studentams rūpimu klausimu dėl rotacijos – kada, kokiomis aplinkybėmis studentas gali pereiti iš mokamos į nemokamą vietą – komitetas tikrai ieškojo kompromisų ir, man atrodo, rado gerą variantą, kad tai paliekama aukštųjų mokyklų dispozicijoje“, - oponentą vaidino J. Razma.
Opozicijai boikotuojant ketvirtadienio plenarinį posėdį, valdantieji konservatoriai, liberalai, liberalcentristai bei Mišrios Seimo narių grupės atstovai lengvai atmetė visas socialdemokratų teiktas pataisas.
Tuo susirūpino vienintelis konservatorių parlamentaras Julius Dautartas, kurio nuomone, Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai yra svarbūs, tad juos reikėtų priimti drauge su opozicija.
„Komitetui ir mums visiems labai svarbu būtent opozicijos pasisakymas, kurie sako „ne“. Kadangi jų dabar nėra salėje, ta iš tikrųjų sukelia labai daug problemų. Apie tai reikėtų pakalbėti. Aš nežinau, ar aš turiu teisę prašyti pertraukos, bet šiuo atveju, kai yra toks politinis klausimas, tikrai reikėtų kažkokiu būdu grąžint juos į salę“, - svarstė J. Dautartas.
Tačiau Seimo pirmininkė Irena Degutienė pareiškė, kad ji bandė opoziciją grąžinti į salę, bet jai esą nepavyko. Tiesą, ji neužsiminė, kad su opozicija sutarta, jog Mokslo ir studijų įstatymas turėtų būti priimtas vasario 13 d. per kitą neeilinę sesiją, pažadėjus opozicijai, kad tuomet bus įtrauktas ir jiems rūpimas klausimas dėl „Snoro“ komisijos sukūrimo.
Rotacijos dažnumą galės rinktis aukštosios mokyklos
Remiantis valdančiųjų priimtomis pataisomis, studentų rotacija vyks ne rečiau nei kas metus, tačiau aukštosios mokyklos galės pačios nuspręsti, ar rotacija neturėtų būti dažnesnė.
Toks kompromisas priimtas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete: anksčiau valdantieji siūlė rotaciją vykdyti kas metus, socialdemokratai – kas pusmetį.
Ketvirtadienį pritarta ir nuostatai, kad studentas valstybės finansavimo, arba krepšelio, netektų, jei jo studijų rezultatų vidurkis būtų daugiau nei 20 proc. mažesnis už bendrakursių vidurkį.
Socialdemokratai siūlė valstybės finansavimą suteikti tiems studentams, kurie studijuoja valstybės užsakymu ir kurių vidurkis po patikros yra ne mažesnis nei 8 balai. Tačiau su tuo nesutiko akademinės bendruomenės atstovai, kurių teigimu, rašydamas 7-etą dėstytojas turėtų jaustis kaip skiriantis 3-4 tūkst. Lt baudą, nes tuomet studentas gali netekti valstybės paramos.
Pagal priimtas pataisas taip pat nustatyta, jog svarbiausia aukštųjų mokyklų valdymo institucija lieka senatas, o ne taryba, kaip buvo nustatyta naujuoju antikonstituciniu įstatymu. Senatai tokias funkcijas vykdė ir iki aukštojo mokslo reformos.
DELFI primena, kad Konstitucinis Teismas gruodį nutarė, jog aukštąjį mokslą reformavęs Mokslo ir studijų įstatymas dėl universitetų valdymo ir studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas Seimui nurodė kuo greičiau užpildyti atsiradusį teisinį vakuumą, todėl parlamentarai iškart paruošė teisės akto pataisas.