Viena jų – atsikūrimo dvidešimtmetį atšventusi Vilniaus Jėzuitų gimnazija – išsiskiria tikslu ne vien mokyti, bet ir ugdyti sielą, kūną.
Gimnazijos istorija primena amerikietiškus kalnelius. DELFI domėjosi, kokios pamokos vyko, kas galėjo mokytis ir kaip šėliojo mokiniai prieš 445 metų, jėzuitams tik pradėjus Vilniuje mokyti vaikus ir jaunuolius.
Atskirti nuo mergaičių
Kaip pasakojo VJG istorijos mokytoja Asta Jovaišienė, prieš 445 metus įsteigtoje Vilniaus jėzuitų kolegijoje mokėsi berniukai. Kilmingos katalikės mergaitės tuomet galėjo lavintis tik moterų vienuolyne. Moksleiviai buvo įvairių tautybių (lietuviai, rusėnai, lenkai, vokiečiai) ir luomų (bajorai, miestiečiai, valstiečiai).
Nemokamas mokslas Vilniaus kolegijoje leido siekti išsilavinimo ir neturtingiems, kurių patogumui veikė keletas bursų – bendrabučių, nemokamai teikusių maitinimą ir pastogę.
Ketvirtadienis – laisvas
Pamokos Vilniaus jėzuitų kolegijoje trukdavo apie 4-5 valandas per dieną, tarp jų įsiterpdavo pusryčiai, šv. Mišios, pietūs. Be sekmadienio, laisvas nuo mokslų buvo ketvirtadienis, o šeštadieniai skirti disputams. Kartą per mėnesį juose dalyvaudavo ne tik visi studentai, bet ir profesoriai.
Per 5-7 metus mokiniai gaudavo klasikinį filologinį išsilavinimą: mokėsi rašyti, kalbėti ir eiliuoti lotyniškai, o aukščiausioje, retorikos, klasėje – iškalbos meno. Aukštesnėse klasėse buvo dėstomi ir graikų kalbos pradmenys. Ugdydami auklėtinių erudiciją, mokytojai suteikdavo ir elementarių žinių apie geografiją, istoriją, mitologiją bei tautų papročius.
„Visos Draugijos mokyklos vadovavosi vieninga programa, tačiau Vilniuje, atsižvelgiant į vietos poreikius, mokyta ir vokiečių bei rusėnų kalbų, giedojimo, grojimo įvairiais instrumentais. Lietuvių kalba kolegijoje galbūt buvo aiškinamas katekizmas žemesniųjų klasių mokiniams”, – pasakojo istorijos mokytoja.
„Sumodernino“ programą
Lietuvą pasiekus Apšvietos epochos idėjoms, mokymo programa „sumoderninta“, daugiau dėmesio skirta dabarties pasaulio pažinimui. Imta mokyti prancūzų bei vokiečių kalbų, kaip savarankiškos disciplinos iš retorikos kurso išskirta istorija ir geografija. Galiausiai pradėtos sistemingos matematikos studijos, mokoma fizikos, astronomijos bei architektūros pagrindų.
Kaip pasakoja istorijos mokytoja A. Jovaišienė, pirmieji Vilniaus jėzuitų kolegijos dėstytojai atvyko iš užsienio, nes lietuvių jėzuitų tuomet dar nebuvo. 1570-1571 m. čia dėstė škotas, kroatas, vokietis, belgas ir lenkas. Plečiantis vietos jėzuitų bendruomenei, užsieniečių sparčiai mažėjo ir galiausiai neliko.
Plaudavo galvas ir kojas
Kaip ir atsikūrusioje VJG, Vilniaus jėzuitų kolegijoje buvo svarbi socialinė veikla. Mokiniai patarnaudavo vargšams ir ligoniams Vilniaus prieglaudose, aukodavo pinigų ir patarnaudavo savo darbu: šluodavo grindis, ruošdavo maistą, klodavo lovas, plaudavo vargšams galvas ir kojas.
To meto moksleivių kasdienybė
Istorijos šaltiniuose fiksuota daugiau kriminalinio pobūdžio kolegijos moksleivių kasdienybės detalių. Moksleiviai ir studentai buvo bene pati neramiausia tuometinio Vilniaus gyventojų grupė, tad per juos dažnai kildavo nemalonumų kolegijos vyresnybei.
1674 ir 1691 m. moksleiviai ir studentai, pasipiktinę kolegų įkalinimu, jėga išlaisvino juos iš Rotušės kalėjimo. 1681 m., apsiginklavę lazdomis, akmenimis ir plytomis, kolegijos auklėtiniai (kai kurie vos dešimties metų amžiaus) buvo apgulę Tribunolo maršalkos rūmus ir sėkmingai susikovė su jų išvaikyti atvykusiu raituoju kariuomenės būriu.
1682 m. moksleiviai ir studentai, padedami miesto varguomenės, iki pamatų sugriovė kalvinistų (evangelikų reformatų) bažnyčią, o 1697 m. nusiaubė ir apiplėšė Vilniaus žydų namus ir krautuves.
1722 m. kolegijos ir Šv. Kazimiero bažnyčios muzikantų bursų gyventojai apkūlė lazdomis Vilniaus miestietį Kazimierą Gembičių, kurio orkestras buvo pradėjęs sėkmingai konkuruoti su studentų kapelomis.
Nepatenkinti kolegijos vyresnybės sprendimais maištininkai sukildavo ir prieš savo auklėtojus jėzuitus. 1674 m. studentai su retorikos ir poetikos klasių moksleiviais paskelbė streiką: apsupę kolegiją neleido niekam eiti į paskaitas ir paprašė dominikonų atidaryti naują mokyklą.
Vilniaus jėzuitų kolegija buvo integrali pasaulinio jėzuitų švietimo tinklo dalis. Vieningos mokymo programos ir universalios dėstomosios lotynų kalbos kalbos dėka tiek jėzuitai dėstytojai, tiek mokiniai, atsidūrę kitoje jėzuitų kolegijoje bet kuriame pasaulio krašte, galėjo jaustis kaip namie. Dažnai kolegijos klases baigę kilmingi auklėtiniai aukštosioms studijoms išvykdavo būtent į jėzuitų universitetus Vakarų Europoje.
1757 metais, po sunkaus karų, okupacijos ir marų šimtmečio, jėzuitų kolegija prie Vilniaus Universiteto buvo pertvarkyta į kilmingųjų kolegiją. Ji įsikūrė vėliavininko Kazimiero Šiškos jėzuitams padovanotame žemės sklype ir namuose, esančiuose prie šv. Kazimiero bažnyčios ir vienuolyno.
Pavertė kareivinėmis
1773 metais, paskelbus jėzuitų ordino panaikinimą, buvę kolegijos pastatai sunyko, o vėliau caro valdžios buvo atiduoti kareivinėms.
1918 metais, Vilniaus vyskupui Jurgiui Matulevičiui pavedus, vokietis jėzuitas Friedrichas Muckermanas pradėjo paruošiamus jėzuitų gimnazijos atkūrimo darbus.
Lenkams išvijus bolševikus, prie šv. Kazimiero bažnyčios įsikūrę Lenkijos provincijos jėzuitai kilmingųjų pastatuose atidarė jėzuitų berniukų gimnaziją, į kurią atėjo 135 moksleiviai.
1938-1939 metais čia jau mokėsi 580 gimnazistų. Lietuvai atgavus Vilnių, gimnazija buvo perduota Lietuvos jėzuitams.
Pertvarkė į A. Vienuolio vidurinę mokyklą
Vos metus Vilniaus jėzuitų gimnazija veikė kaip Kauno jėzuitų gimnazijos filialas, nes sovietų okupacinė valdžia ją uždarė. Pokario metais jėzuitų gimnazijos patalpose atidaryta Vilniaus pirmoji berniukų gimnazija vėliau pertvarkyta į A. Vienuolio vidurinę mokyklą.
1982 m. mokykla pradėta rekonstruoti bet darbai palikti nebaigti.
1994 metų lapkričio 11 d. Vilniaus miesto valdyba pastatus sugrąžino tikriesiems šeimininkams. Tą patį mėnesį susikūrė ir gimnazijos steigimo iniciatyvinė grupė.
Mokiniams gimnazija duris vėl atvėrė 1995 metų rugsėjo 11 dieną. Tuomet mokslo metus pradėjo 336 mokiniai ir 54 mokytojai, buvo sukomplektuotos 5–11 klasės. Kaip ir kuo mokyklos bendruomenė gyveno šiuos dvidešimt metų galima sužinoti virtualioje pamokoje
Gimnazija pagal kun. A. Saulaitį.
Pagal jėzuitą, gimnazija tai:
G – globoti šį pasaulį, teigiamai vertinti.
I – imtis veikliai siekti tikslo ir priemonių.
M – mylėti save, save priimti ir savimi pasitikėti.
N – nerti tinklą malda, liturgija, tarnyba.
A – auklėtis, lavintis ir tobulėti visą gyvenimą.
Z – zirsti kuo mažiau, pripažinti tikrovę ir tiesą.
I – ir su kitais dalintis bendruomenine dvasia.
J – Jėzaus Kristaus pavyzdžiu rūpintis kiekvienu.
A – atjausti žmones varge.