Kasmet apgailestaujama, kad gali ir vėl nepavykti aprūpinti mokytojus ir mokinius atnaujintais vadovėliais, mat tam neužtenka finansavimo. Nors ir 2023-2024 m. buvo skirtas papildomas finansavimas, kad mokyklos greičiau būtų aprūpintos atnaujintu turiniu, tačiau net ir su papildomai skirtu finansavimu mokyklos 2025 m. sutiks atnaujinusios tik apie pusę visų reikalingų vadovėlių.
„Delfi“ šaltiniai įspėjo, kad jeigu norime rezultatų ugdymo pasiekimuose, būtina finansavimo klausimą išspręsti prioriteto tvarka. Jų teigimu, jau tampa akivaizdu, kad 2025 ir 2026 metams būtina skirti bent po papildomas 10 mln. Eur dotacijas ugdymo turiniui atnaujinti, kad mokyklos būtų pilnai aprūpintos nors iki 2026 metų. Kitu atveju, įspėja jie, pilnas ugdymo turinio atnaujinimas užtruks iki 2029 metų (t. y. penkerius metus).
Dėl šio klausimo, pranešė „Delfi“ šaltiniai, mokomojo turinio leidyklos rugsėjo 17 d. kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto bei Finansų ministerijas, Seimo Švietimo ir mokslo bei Biudžeto ir finansų komitetus, ragindamos 2025 ir 2026 m. valstybės biudžete numatyti būtiną finansavimą aukštesnei šalies bendrojo ugdymo kokybei užtikrinti.
Jos taip pat pasiūlė valstybės biudžete padidinti vieno mokinio krepšelio lėšų dalį, skirtą vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms įsigyti, iki 50 Eur (šiuo metu jis siekia 26,37 Eur per metus, kai 2023 m. ESFA (Europos socialinio fondo agentūra – „Delfi“ past.) atlikta analizė parodė, jog tik vieno vadovėlio kaina yra 26,4 Eur).
Leidyklos paliktos nežinomybėje
Leidyklos „Briedis“ direktorius Karolis Mickevičius teigė, kad Ugdymo turiniui skirtas finansavimas iš esmės nekito jau daugiau kaip 10 metų, kai šis dydis siekė 20,27 Eur (tuo metu – 70 litų).
„Palyginimui – vidutinis darbo užmokestis per tą patį laikotarpį išaugo daugiau negu 3 kartus. Lietuvos BVP 2009 m. siekė 53 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, dabar – 90 proc. Palyginimui – mokinio krepšelis vadovėliams įsigyti gimnazijose kai kuriose Europos šalyse siekia 170 Eur.
2023-2024 metais buvo skirtos papildomos lėšos iš ES paramos. Dabar ŠMSM mus informavo, kad papildomo finansavimo vadovėliams nebus. Mokykloms nepakaks lėšų įsigyti trūkstamiems vadovėliams, mokiniai neturės iš ko mokytis. Šiuo metu mokykloms trūksta apie pusės vadovėlių.
Mokyklinės leidyklos paliktos nežinomybėje, jos bus priverstos atleisti specialistus ir stabdyti nuostolingus leidybos projektus bei keisti veiklos pobūdį. Jei valstybė neturi galimybių finansuoti vadovėlių leidybos, būtina apie tai paskelbti viešai, keisti įstatymą ir leisti tėvams patiems įsigyti vadovėlius, kaip tai jau ilgą laiką daro kai kurios Europos šalys, pavyzdžiui, Lenkija“, – komentavo direktorius.
Jo nuomone, tokie nesusipratimai tęsis, kadangi Švietimo ministerija dėl šios situacijos bandys suversti kaltę mokomosios literatūros leidykloms.
„Mokyklos skųsis, kad vadovėlių nėra, o ŠMSM, matyt, ir toliau permetinės atsakomybę leidykloms, toliau jas kaltins“, – aiškino K. Mickevičius.
Vadovėlių reikia ne mokytojams, o mokiniams
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas komentavo, kad tiesiogiai nėra gavęs informacijos, kaip verčiasi mokyklos, kai dar nėra aprūpintos visais vadovėliais.
„Negaliu pasakyti, kokia yra padėtis kiekvienoje atskiroje mokymo įstaigoje, bet galiu remtis viešai prieinama informacija. Kol kas tikrai nėra mokyklos aprūpintos visais vadovėliais ir nėra jie visi išleisti.
Ką skelbia ir Švietimo ministerija, ir Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), tai ir pernai buvo pasakyta, kad priemonės bus visiškai atnaujintos per trejus metus. Ta situacija tokia ir yra.
Mano asmeniniu vertinimu, reikėjo anksčiau pasiruošti. Kita vertus, yra paprastas dalykas, kad kol viskas neįsigalioja, kol nemato, kad tikrai prasideda darbas su atnaujintu turiniu, tol verslas į ateitį tikrai pinigų neinvestuos ir nerizikuos. Žinote, valstybė gali atšaukti sprendimus, todėl verslas rizikuotų į minusą išeiti“, – svarstė E. Milešinas.
Jo teigimu, tokia situacija susidarė, kadangi leidyba yra perleista į privačias rankas.
„Manau, kad jeigu tas turinys būtų atnaujinamas žingsnis po žingsnio, kaip daroma kai kuriose užsienio valstybėse, viskas vyktų sklandžiau. Tas atnaujinimas vyktų ne iš karto dideliais kiekiais, o, pavyzdžiui, atnaujinamas turinys pradedamas diegti nuo pirmos klasės. Taigi, pirmiausia su atnaujintu turiniu dirba pirmokai, paskui jau antrokai ir t. t.
Tuomet viskas spėtų įsivažiuoti. Tačiau Lietuvoje beveik visa sistema keičiama vienu metu, o pajėgumų tam padaryti nėra“, – apgailestavo profesinės sąjungos pirmininkas.
Jis neprieštaravo teiginiui, kad mokytojams tokiomis sąlygomis visada sudėtingiau dirbti, bet labiau norėjo atkreipti dėmesį į mokinių padėtį.
„Pagrindinis dalykas, kad vadovėliai yra reikalingi ne mokytojams, o mokiniams. Kitaip sakant, mokiniai mokosi iš vadovėlių, o mokytojas gali su vadovėliu paruošti mokomąją medžiagą ir pan. Tačiau mokytojai mokomosios medžiagos gali pasirinkti iš įvairių šaltinių, bet mokiniams nėra iš ko mokytis.“
Nors ir skaičiavimų, kad su tokiais tempais visais vadovėliais mokyklos gali būti aprūpintos tik 2029 m., tačiau E. Milešinas tvirtino, kad tokių skaičių nebuvo matęs.
„Ministerija ir NŠA pažadėjo, jog jie bus atnaujinti per trejus metus, tai dabar jau antri metai baigiasi, tikėkimės, kad kitais metais viskas bus iš tikrųjų užbaigta“, – išreiškė viltį jis.
Svarstys dėl papildomų lėšų skyrimo
„Delfi“ kreipėsi į ŠMSM ir paprašė pakomentuoti, kiek kitais metais žadama skirti lėšų naujų vadovėlių pirkimui. Ministerijos atstovai nurodė, kad iš viso 2023 m. ir vadovėliams, ir skaitmeninėms mokymo priemonėms įsigyti buvo skirta 27,8 mln. Eur.
„2023 m. vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms buvo skirta 24,4 mln. Eur. Taip pat mokykloms buvo skirta 3,4 mln. Eur skaitmeninio ugdymo plėtrai. Mokyklos galėjo įsigyti prieigą prie mokamo skaitmeninio turinio (pvz., EDUKA klasė, EMA elektroninė mokymosi aplinka, „Eduten Playground“, „Vyturio“ skaitmeninių knygų biblioteka ir kt.).
Iš viso 2024 m. vadovėliams ir skaitmeninėms mokymo priemonėms įsigyti skirta 30 mln. Eur. 2024 m. vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti skirta 23,2 mln. Eur: iš mokymo lėšų skirta 13,2 mln. Eur, 10 mln. Eur skirta papildomai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Skaitmeninio ugdymo plėtrai 2024 m. skirta 6,8 mln. Eur“, – nurodė atstovai.
Jų teigimu, naujausiais rugsėjo duomenimis, iš viso leidyklos išleidusios 112 naujų vadovėlių, dar 16 šiemet planuojama išleisti: „Lėšos vadovėliams didinamos atsižvelgiant į finansines galimybes ir poreikius. Dėl papildomų lėšų skyrimo šiam tikslui kitiems metams bus svarstoma, formuojant 2025 m. valstybės biudžeto projektą.“