O kai kurių mokyklų vadovai tvirtina, kad tokiais siūlymais mėgindama spręsti rytines spūstis valdžia negalvoja apie moksleivius, nes tai esą visiškai nesusiję dalykai, rašo savaitraštis "Vilniaus diena".
Siekė sumažinti spūstis
Spūstys viešajame transporte rytais ir vakarais per piką, kai visi važiuoja į darbus, mokyklas arba vyksta iš jų namo, lyg ir buvo visada. Tačiau sostinėje įvykdžius viešojo transporto reformą gyventojai skundžiasi, kad spūstys tokios, jog net ne visada visi norintys sutelpa į viešojo transporto priemonę.
Norėdama pagerinti šią situaciją, o gal reikėtų sakyti mėgindama ištaisyti kai kurias klaidas, miesto savivaldybė neva rado išeitį. Mokymo įstaigoms, išskyrus ikimokyklines įstaigas ir pradines mokyklas, buvo pasiūlyta nuo 2014 m. pradžios pamokas pradėti valanda vėliau – ne nuo 8, kaip įprasta, o nuo 9 val. Esą taip moksleiviai galėtų patogiau rytais atvykti į mokyklą.
Ir čia susidurta su visišku paradoksu. Miesto valdžia teigė siekianti gero – leisti vaikams ilgiau pamiegoti, pagerinti visų gyventojų situaciją spūsčių klausimu, o štai kai kurie mokymo įstaigų vadovai mano, kad žarstydama tokius pasiūlymus, sostinės valdžia kaip tik visiškai negalvoja apie moksleivius.
Tiesa, šis savivaldybės siūlymas nėra priverstinis, todėl mokymo įstaigos turi teisę apsispręsti – nori to ar ne. Vilniaus savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus Gintaro Alfonso Petronio teigimu, per vadovų pasitarimą "Susisiekimo paslaugos" pristatė mokinių apklausos rezultatus, kuriuose buvo parodyta, kaip mokiniai atvyksta į mokyklas. Tada mokyklų vadovams buvo duotas nurodymas mokyklų tarybose svarstyti pamokų pradžios vėlinimo klausimą ir pateikti svarstymo rezultatus.
"Kalbama tik apie keturmetes gimnazijas. Tokių Vilniuje yra 18. Kol kas gautas Licėjaus neigiamas atsakymas", – konstatavo G.A.Petronis.
Nepritarė dauguma tėvų
Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius tokį pasirinkimą paaiškino paprastai. "Dauguma – 80 proc. – mokyklos tėvų komiteto susitikime dalyvavusių tėvų išreiškė norą, kad laikas nebūtų keičiamas. Dauguma mūsų mokinių lanko papildomus užsiėmimus, pavėlinus pamokas jiems dėl to kiltų problemų", – argumentavo S.Jurkevičius.
Paklaustas, kaip apskritai vertina tokį savivaldybės siūlymą, direktorius teigė, kad siūlymų gali būti visokių, kiekvieno teisė apsispręsti, priimti jį ar ne. O tokius pokyčius daryti vidury mokslo metų, jo nuomone, nėra labai geras sprendimas.
Gal Licėjus ir buvo pirmasis, kuris atsisakė vėlinti pamokų laiką, tačiau toli gražu jis toks ne vienintelis. Vilniaus gimnazijos, kuriose pamokos prasideda 8 val. ryto, sprendimo jas pradėti valanda vėliau taip pat nepriėmė.
Priežastis – papildoma veikla
Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko patys moksleiviai ir jų tėvai prieštarauja tokiam pokyčiui, yra tai, kad dauguma vaikų po pamokų turi kitos veiklos. Daugelis jų lanko sporto, muzikos, meno, teatro mokyklas, būrelius.
"Svarstėme tą galimybę, bet nusprendėme nevėlinti. Esame gimnazija ir turime vien vyresnius moksleivius pagal ugdymo planą, pamokos baigiasi apie 14.30–15.30 val. Jeigu vėlintume pamokas, jos baigtųsi apie pusę penkių. Tada moksleiviai patektų į kitą spūstį. 90 proc. jų lanko neformalaus ugdymo institucijas arba mokosi papildomai. Jiems patekti į menų, sporto, muzikos mokyklas yra labai keblu. Tai ir yra viena svarbiausių priežasčių", – sakė Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos direktorius Valdemaras Kaupinis.
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje pamokos taip pat nebus vėlinamos. Iš apklausoje dalyvavusių prieš pasisakė 79 proc. tėvų ir vaikų. Priežastis gimnazijos direktorė Danutė Bronė Puchovičienė nurodė tas pačias – vaikai turi papildomos veiklos, pavėlinus pamokų laiką tektų dar vėliau grįžti namo. O dabar daugelį jų į mokyklą atveža ir parsiveža tėvai.
Dėl mokymo specifikos pamokų nevėlins ir Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazija.
"Pas mus, be bendrojo ugdymo, yra dar ir meninis, ir vaikai mokykloje prabūna iki septintos ar net aštuntos valandos vakaro. Vėlinant pamokų pradžios laiką, jie namo grįžtų dar vėliau. Tai jau taptų skausminga tėvams, o ir vaikams didėtų rizika", – sakė menų gimnazijos direktorius Romualdas Kondrotas.
Vertina kaip nesusijusius
M.Biržiškos ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijų direktorių nuomone, transporto spūsčių problema yra visiškai nesietina su moksleivių ugdymu. Ir kaip jis sakė, jei tik savivaldybė neišleis prievartinio nutarimo, jie keisti laiko tikrai nenori.
"Bandydama spręsti viešojo transporto spūsčių klausimą valdžia visiškai negalvoja apie moksleivių mokymąsi ir racionalų darbą. Moksleiviai ryte yra keliami tėvų, išeinančių į darbą. O tėvai savo darbo juk nevėlina. Taigi tą laiką vaikams tektų laukti ir jis būtų racionaliai neišnaudojamas. Kitas dalykas, esame gimnazija, ir taip kasdien yra klasių, kurios ateina į antrą pamoką, taigi ne nuo 8, o beveik nuo 9 val.", – aiškino M.Biržiškos gimnazijos direktorius V.Kaupinis.
Prie dabartinio laiko – 8 val. – ketina likti ir Vilniaus Radvilų bei Vilniaus Žvėryno gimnazijos. Pastarojoje pamokos vyksta dviem pamainomis, todėl direktorės Daivos Žiurienės teigimu, jie vėlinti laiko neturi galimybės.
Dar galutinai šio klausimo nėra patvirtinusi Vilniaus Užupio gimnazija, bet jos direktorės Virginijos Navickienės manymu, mokykla liks prie senojo laiko.
Tiesa, 9 val. net labai patraukli atrodo tiems, kurie jau seniai tokiu laiku pradeda pamokas. Viena tokių mokyklų yra Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazija. "Jau kone dešimt metų pas mus pamokos prasideda 9 val. Esame labai tuo patenkinti ir laimingi", – teigė gimnazijos direktorė Roza Dimentova.
Keičia vienas universitetas
Kiek kitokia situacija šiuo klausimu yra Vilniaus aukštosiose mokyklose. Paskaitos vienuose universitetuose prasideda 8 val., kituose, skirtinguose jų fakultetuose – 8.30 ar net 9 val.
Vilniaus universiteto studijų direktorės Jekaterinos Bortkevič teigimu, siūlymas pradėti paskaitas 9 val. buvo svarstytas. Universitetas suinteresuotas prisidėti ir prie kuo kokybiškesnio miesto viešojo transporto veiklos organizavimo, eismo sąlygų mieste lengvinimo. Tačiau, pasak studijų direktorės, universitete yra 14 fakultetų, kiekviename jų paskaitų laiką lemia daugelis veiksnių: studentų skaičius, dėstytojų darbo krūvis, auditorijų užimtumas, susisiekimo galimybės ir kt.
"Dėl to paskaitos atskiruose fakultetuose prasideda ir baigiasi nevienodu metu: penkiuose jos prasideda 8 val., septyniuose – 9 val. Magistrantūros studentams paskaitos dažniausiai vyksta vakarais. Jei visuose fakultetuose paskaitas pradėtume nuo 9 val., jos baigtųsi itin vėlai, o tai labai apsunkintų fakultetų darbą ir sukeltų papildomų rūpesčių dėstytojams bei studentams", – paaiškino J.Bortkevič.
Laiko vėlinti neketina ir 8 val. paskaitas pradedantis Mykolo Romerio universitetas. 8.30 val. paskaitos prasideda Vilniaus Gedimino technikos universitete ir šį laiką studijų prorektorius Romualdas Kliukas vadina labai tinkamu.
"Norint keisti, reikėtų viską suderinti. Esame viena didžiausių organizacijų Vilniuje, turime 1700 darbuotojų. Jie turi vaikų. Tada turėtų būti suderintas laikas ir mokyklose, nes tėvai paprastai pirma vaikus nuveža į mokyklas. Dabar paskaitos prasideda 8.30 val. Darbuotojai pradeda dirbti 8 val. Pavėlinus viskas labai nusikeltų į naktį, – sakė studijų prorektorius ir pridūrė: – Man atrodo, kad mūsų sveikatai ir visam kitam gerai, kai rečiau viską kaitaliojame. Kai išjudinsime esamą sistemą, vėliau atsiras kitų siūlymų."
Daugeliui pasisakius neigiamai, į savivaldybės siūlymus ir studentų norus atsižvelgė Lietuvos edukologijos universitetas. Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Tomas Petryla patvirtino, kad gruodžio 3 d. rektorato posėdyje nutarta nuo 2014 m. sausio 1 d. paskaitas studentams pradėti 8.30 val.