Tai matyti žvelgiant ir į Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), ir į Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenis.
Vienoje auditorijoje – ir genijai, ir nevykėliai
Panašu, kad šiemet aukštųjų mokyklų piktžaizdė atsivėrė visu gražumu. MOSTA surinkta informacija rodo beveik dvigubą atotrūkį tarp balų, kokius turintieji įstoja į valstybės finansuojamas ir į nefinansuojamas studijų vietas. Į mokamas studijas įstoja ir labai mažus konkursinius balus surinkę abiturientai.
Pavyzdžiui, viename universitete į valstybės finansuojamas vietas šiemet priimti pirmakursiai su mažiausiu 4,96 balu, tuo tarpu į valstybės nefinansuojamas – su 0,34.
Ar gali vienoje auditorijoje kokybiškai studijuoti tokio skirtingo pasirengimo studentai: gerus įvertinimus gavusieji ir į tas pačias studijas, tik į mokamas vietas, priimti tie, kurie vos vos išlaikė mokyklinį brandos egzaminą?
Mato vieną išeitį – vienodinti kriterijus visiems
Šį klausimą iškėlusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patikino, kad tikrai ne. Ji įsitikinusi – šią situaciją greičiausiai gali pakeisti šiuo metu Seime svarstomas Mokslo ir studijų įstatymas.
„Naujas Mokslo ir studijų įstatymas įtvirtintų priėmimo balų kartelę. Ji būtų privaloma visiems stojantiesiems – tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas visose aukštosiose mokyklose. Tai sudarys prielaidas užtikrinti tinkamai pasirengusių studijuoti pirmakursių priėmimą“, – sakė ji. Tiesa, kokio dydžio kartelė turėtų būti įvesta, kol kas viešai nėra skelbiama.
Ministrė taip pat atkreipė dėmesį, kad pasibaigus bendrajam priėmimui aukštosios mokyklos dar 25–30 proc. studentų priima į mokamas studijas – apie šitaip įstojusiųjų konkursinius balus informacijos aukštosios mokyklos iš viso neskelbia.
Didžiausias darbas – dėstytojui: reikia pasirinkti tikslą
Savo ruožtu Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Rimantas Želvys, tyrinėjantis aukštojo mokslo raidą, pripažino, kad jam didelis atotrūkis tarp studentų pasiekimų – puikiai pažįstamas.
„Nereikia būti edukologijos profesoriumi, kad suprastum, kaip sunku mokyti skirtingo lygio jaunuolius. Dėstytojas turi prisitaikyti prie studentų su labai skirtingomis mokymosi galimybėmis“, – sakė jis.
Anot R. Želvio, vienodai parengti jaunuolius, kurie turi skirtingą žinių bagažą, vargiai įmanoma.
„Studentų parengimas priklauso nuo to, koks tikslas aukštojoje mokykloje yra keliamas. Jei mūsų tikslas yra pabandyti išmokyti visus bent kažkokio priimtino minimumo, vadinasi, reikia dirbti su tais studentais, kurių balas yra žemesnis, ir pasistengti, kad jie savo galimybių ribose tą minimumą pasiektų. Tačiau jei universiteto tikslas – tik rengti aukštos kvalifikacijos specialistus ir ugdyti būsimuosius lyderius, reikia pripažinti, kad jų tokioje auditorijoje neišugdysi“, – aiškino profesorius.
Pasisako už reikalavimų griežtinimą
Jis pripažino pasisakantis už tai, kad reikalavimai stojantiems į aukštąsias būtų griežtinami.
„Tai turėtų liesti ir studentus, kurie būtų pasiryžę patys mokėti už savo studijas. Variantai, kaip tai padaryti, galėtų būti įvairūs, bet turbūt paprasčiausias – visiems nustatyti tam tikrą minimalų stojamąjį balą, kuris nebūtų 0,01. Koks tas balas galėtų būti, man šiuo metu pasakyti yra sunku, nes skirtingos aukštosios mokyklos čia, manau, galėtų turėti tam tikrą pasirinkimo laisvę. Vis dėlto studijuojant skirtingas specialybes reikėtų ir skirtingų gebėjimų“, – sakė profesorius.
Anot jo, minimalų balą reikėtų nustatyti nacionaliniu mastu, o tuomet raginti aukštąsias mokyklas gerbti save ir balą pakelti.
Siūlo kitą kelia, nes problema – ne tokia ir didelė
Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto (MRU) prorektorius doc. dr. Giedrius Viliūnas DELFI patikino su tuo kardinaliai nesutinkantis. Anot prorektoriaus, reikia eiti visai kitu keliu.
„Tas kontrastas tarp valstybės finansuojamoje ir nefinansuojamoje studijų vietoje besimokančių jaunuolių atsiranda dėl to, kad valstybės krepšelių politika – labai nevienoda. Pavyzdžiui, socialiniams mokslams krepšelių skiriama labai mažai. Tai reiškia, kad į valstybės finansuojamas studijų vietas patenka tik ypatingai aukštus balus turintys studentai. Savo ruožtu į technologijų ar fizinių mokslų sritis nemokamai įstoja ir tie, kurių balai – nedideli, tad didelio kontrasto nėra“, – aiškino G. Viliūnas.
Maža to, patikino prorektorius, su mažais balais į aukštąsias mokyklas įstojusių studentų – vienetai. Pavyzdžiui, skaičiavo jis, MRU tokių jaunuolių tėra 15-17. Daugelis jų – vyresnio amžiaus, jau turėję mokslo ar darbo patirties.
Pasak G. Viliūno, bendras besimokančiųjų MRU vidurkis – gerokai aukštesnis nei ministerijos reikalautas įsivesti minimalus konkursinis balas – 1.
Turinčius prastus rezultatus universitetui planuoja ruošti papildomai
Tiesa, jis pripažino, kad itin dideli studentų sugebėjimų skirtumai iš tiesų neleidžia pasiekti trokštamo studentų lygio, tad svarstoma šią problemą artimiausiu metu pradėti spręsti.
„Mūsų pozicija tokia, kad kiekvienas asmuo turėtų turėti galimybę studijuoti ir neturėtų būti rūšiuojamas. Tik, aišku, su tais asmenimis, kurie įstojo, nors jų pasirengimo rezultatai yra prasti, turėtų būti dirbama kitaip. Mūsų universitete jau ne vienerius metus yra vystoma akademinės paramos sistema, kuria vadovaujantis pas mus įstojusio studento sugebėjimai iš pradžių yra ištiriami. Jam reikia išlaikyti tam tikrus testus. Jei pastebime, kad žinių jam trūksta, organizuojame papildomus kursus.
Ateityje apskritai galvojome atskirti studentų srautus. Tie, kurie neturi būtino minimalaus pasirengimo, matyt, turėtų būti priimami kitokiu statusu. Gal tai gali būti kokie parengiamieji kursai, gal kitos formos, bet jie neturėtų iš karto tapti studentais, prieš tai turėtų įgyti standartinį pasirengimą, nes kitaip iš tiesų trukdo tiems, kurie tokį turi“, – pripažino universiteto atstovas.
Keistis turi ir mokytojai, ir dėstytojai
Anot jo, gal prieš 20 metų aukštasis mokslas ir buvo laikomas elitiniu produktu, bet šiuo metu tai – masinio vartojimo elementas.
„Dėstytojai, ypač profesūra, yra įpratę dirbti su elitiniais studentais, todėl reikia keisti ir jų darbo metodus. Jie turi atsiliepti į studentų poreikius. Dėstytojai turi galvoti apie studentų karjeros perspektyvas, bendrųjų gebėjimų, reikalingų šiam laikmečiui, lavinimą“, – pripažino G. Viliūnas.
Jo teigimu, pertvarkos reikalingos ir bendrojo lavinimo mokyklose. MRU atstovas atkreipė dėmesį, kad kontrastai jose – milžiniški.
„Iš kai kurių mokyklų ateina daugybė puikiai paruoštų jaunuolių, iš kitų neateina niekas, nes niekas neišlaiko brandos egzaminų arba neturi gebėjimų, reikalingų studijuoti. Tai rodo, kad sistema veikia neteisingai. Visos mokyklos moksleivius turi paruošti vienodai. To nėra ir tai yra bėda. Tuomet jau mes gauname nevienodai paruoštus studentus ir mums tenka didelis darbas – suvienodinti jų žinias“, – sakė prorektorius.
Bendras balas prieštarautų Konstitucijai
Vis dėlto G. Viliūnas mano, kad visoms aukštosioms mokykloms liepti įsivesti minimalų konkursinį balą – ne išeitis .
„Studentai – labai įvairūs. Diskutuojant apie tokį sprendimą, panašu, mąstoma apie tuos, kurie į aukštąsias mokyklas ateina tiesiai iš mokyklų, bet apie 30 procentų mūsų universiteto studentų mokyklas yra baigę anksčiau. Jie pradeda mokytis jau po pertraukos. Tai ką reikėtų daryti, grąžinti juos į mokyklas ir liepti laikyti egzaminus? Juk pasitikrinti, ar geba studijuoti, jie gali ir aukštosiose mokyklose.
Be to, Konstitucija nustato, kad aukštosios mokyklos yra autonomiškos. O tai reiškia, kad jos pačios nustato savo reikalavimus, studijų būdus ir metodus“, – pabrėžė jis.
Kokie studentai sulindo į aukštąsias?
Savo ruožtu LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas pastebėjo, kad ne ką geriau besimokantys studentai įstoja ir į valstybės finansuojamas studijų vietas. Dar anksčiau DELFI jis sakė, kad šiemet mažiausias konkursinis balas į valstybės finansuojamą studijų vietą – 0,83. Tokį balą turintis studentas nuo rudens pradės nemokamai studijuoti kolegijoje.
„Kas mokysis valstybės nefinansuojamose studijų vietose, priklauso nuo mokyklos politikos. Aiškiai matyti didžiuliai kontrastai“, – patikino jis.
Anot LAMA BPO atstovo, minimalų balą iš skaičių verčiant realiais rezultatais greitai gali atsiverti akys.
„Norint įstoti į kolegiją užteko išlaikyti užsienio kalbos egzaminą B1 lygiu. Savo ruožtu stojant į universitetus kartu reikėjo ir lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultato“, – ko reikia, kad įvykdytum minimalaus konkursinio balo reikalavimus, pasakojo jis.
Pasak P. Žiliuko, kolegijų sektoriuje apskritai daugelis studentų turi balus nuo 0,8 iki 3.
„Vidutinis įstojusiųjų balas tik trijose kolegijose pasiekė 4: Vilniaus kolegijoje, Kauno kolegijoje ir Vilniaus dizaino kolegijoje“, – sakė jis.