Tokios pozicijos laikosi lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narė Regina Dilienė.
Interviu DELFI R. Dilienė prabilo apie dešimtokų egzaminavimo problemas: jos nuomone, užduočių rengėjai patys nesupranta, apie ką yra analizei pateikiamas tekstas. O ką jau kalbėti apie gramatines ar skyrybos klaidas.
– Žiniasklaidoje įprasta tapo diskusija po valstybinių brandos egzaminų, tuo metu apie „mažuosius egzaminus“ – pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) kalbama mažai. Gal jie nėra tokie reikšmingi kaip valstybiniai?
– Kuo jums šįmet užkliuvo lietuvių kalbos PUPP kokybė? Pernai buvo kilęs šurmulys dėl teksto apie gaidžio kiaušinius, ar ir šįmet užduotyse buvo klaidų, kokių nors neatitikimų?
– Nežinau, ar dešimtokai suprato teksto analizei parinktą Broniaus Radzevičiaus novelę „Šiąnakt bus šalna“, bet kad jos nesuprato testo rengėjai – akivaizdu. Pirmieji du testo klausimai prašo nurodyti, kaip kūrinio veikėjas susijęs su pasakotoju ir iš ko tas ryšys atpažįstamas. Bėda ta, kad novelėje yra daug veikėjų, ne vienas, o tapatinti pasakotoją ir veikėją, kaip to nori Vertinimo instrukcija, neleidžia gramatinė asmens kategorija – niekur nėra pasakojimo pirmuoju (aš) asmeniu. Vadinasi, teisingo atsakymo į minėtus klausimus būti net negali – mokiniai automatiškai praranda 2 taškus.
Kitas klausimas prašė nurodyti, koks veiksmas dominuoja tekste – išorinis ar vidinis, ir atsakymą pagrįsti. Vertinimo instrukcija vienaprasmiškai liepė įskaityti tik atsakymą, kad dominuoja vidinis veiksmas, nors tai netiesa: žodis dominuoti lietuviškai reiškia vyrauti, o tai siejama su žodžiu daugiau, didesniu kiekiu. Nereikia būti tiksliu matematiku, kad suskaičiuotume, kurių – išorinio ar vidinio veiksmo – veiksmažodžių tekste daugiau, o daugiau tikrai išorinio veiksmo! Be abejo, rengėjai norėjo paklausti, kuris veiksmas svarbesnis, bet paklausė ko kita, o teisingai į klausimą atsakę moksleiviai prarado 2 taškus.
Antrajame testo tekste, nagrinėjant interviu su Sigitu Parulskiu, klausiama, kas pirmiausia iškyla mintyse girdint žodį vaikystė. S. Parulskis atsako, kad nieko neišeina prisiminti ir būti garantuotam, kad tai, ką prisimeni, yra tikra, o ne sukurta. Užduoties rengėjai liepia įvertinti šį atsakymą kaip NEDERANTĮ su klausimu. Bet ar tikrai nedera – juk jeigu kas nors jūsų paklaustų, ką labiau mėgstate – vyšnias ar trešnes, – o jūs atsakytumėte, kad nesate ragavę nei vienų, nei kitų, tai argi jūsų atsakymas nedera? Gal klausimas netikslus – „užšokantis“ į priekį (pirmiau reikėjo paklausti, ar S. Parulskis apskritai mėgsta prisiminti vaikystę arba ar jūs valgote vyšnias ir trešnes), bet „bausti“ – atimti tašką – už tai, kad mokinys mąsto galva, yra neteisinga.
Kitur užduoties ir vertinimo instrukcijos kūrėjai buvo dar žiauresni. Štai aštuntasis teksto suvokimo klausimas prašo pasakyti, kuriam tikslui, kalbėdamas apie žmogaus praeitį, Parulskis ją sieja su prieštaringais valstybės istoriniais įvykiais, o Vertinimo instrukcija klastingai reikalauja jau ne vieno, o dviejų tikslų(!), iš kurių vienas – kritiškai vertinti praeitį – išgalvotas. Tai yra, jo tekste nėra, NEC norimo atsakymo neradome ir peržiūrėję beveik tris šimtus dešimtokų darbų. Taigi vaikai prarado dar vieną tašką.
– Kaip elgiatės radę užduotyje ar vertinimo instrukcijoje klaidų?
– Smulkesnes klaidas, neteisingus atsakymus skyrybos, rašybos ir gramatikos testuose (o tokių klaidų šįmet irgi buvo) mokytojai gali pataisyti ir be NEC malonės, tačiau norėdami ką nors keisti, mokytojai turi surašyti aktą, jame nurodyti argumentus, kodėl nesutinka su vertinimo instrukcija, visi pasirašyti.
Manot, tai paprasta? Manot, visi sutinka kurti naujas vertinimo instrukcijas ir gilintis į dalykus, kuriems NEC profesionalų komanda skyrė kelis mėnesius laiko ir nemažai pinigų? Mokytojai visa tai turėtų daryti už dyką ir savo laiko sąskaita – laiko, kurio šiuo metu taip maža: valstybinio brandos egzamino vertinimas, PUPP vertinimas, pusmečio ir mokslo metų pabaiga, pataisos, ataskaitos, suvestinės, dokumentai, posėdžiai, susirinkimai, planai kitiems metams ir t.t. Dėl rimtesnių klaidų tenka kreiptis į užduotį rengusią instituciją – NEC.
– Ar NEC pripažįsta savo klaidas? Kaip sekasi bendrauti ir bendradarbiauti su šia įstaiga?
– NEC visais įmanomais būdais išsisukinėja nuo atsakomybės: paskambinus visada teisinasi, kad jie ne specialistai, kad dabar pietų pertrauka ar susirinkimas, kažkas kažkur išvykęs ir pan. Klausimus reikalauja pateikti raštu, o patys raštu neatsakinėja. Juokinga ir graudu klausytis paaiškinimo, kad NEC kreipėsi į literatūrologus ir šie vis dar formuluoja atsakymus į mokytojų klausimus apie PUPP užduotį (kiek dienų jau praėjo!) – palyginkit: dešimtokai suformuluoti atsakymams turėjo vos valandą!
O graudžiausia šitoje istorijoje tai, kad metai iš metų niekas nesikeičia. Aukštai sėdintys už nieką neatsako – raskite dar nors vieną įstaigą, be NEC, kur paskambinus jums aiškintų, jog jie ne specialistai. Tai pasodinkit dienai ar dviem prie telefono specialistą ar užduoties rengėjus! Juk mokytojai neturi gyventi NEC susirinkimų, posėdžių ir pietų pertraukų grafiku, mokytojai neturi dirbti už esamus ar nesamus NEC specialistus. Ir mokytojai – beje, kiekvienos mokyklos atskirai – neturi kurti savų vertinimo normų, nes PUPP idėja yra patikrinti mokinių žinias pagal bendrus visai respublikai kriterijus. O juk dabar dešimtokai net apeliacijos teisės neturi.