Perskaičiusi ministrės mintis nebetylėti nusprendė ir Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos mokytoja Danguolė Juodžbalienė. Su DELFI ji pasidalino atviru laišku, skirtu A. Pitrėnienei.
Darbas patinka, tačiau atlyginimo neužtenka būtiniausiems poreikiams
„Aš – mokytoja. Įgijusi vieną specialybę universitete po poros metų darbo mokykloje, sąmoningai pasirinkau studijuoti pedagogikos mokslus. Aš – savo rogėse. Gal kitaip, gal kažkam keistai, neįprastai, bet – savo vietoje. Ir tikrai žinau, kad dauguma mano kolegų – tokie pat, t.y. į tinkamas roges susėdę. Mums patinka mūsų darbas. Bet kartais norisi ir valgyti, retkarčiais – knygą nusipirkti ir visai netyčiukais – mokesčius susimokėti“, – ironizavo pedagogė.
„O dabar, gerb. ministre, ką norėtųsi pasakyti Jums.
Tiesa, nuo rugsėjo atsirado apmokėjimas už kolegų pavadavimą, bet ar tai žygdarbis – imti mokėti žmonėms už atliekamus svetimus darbus? Be to, norėtųsi paklausti grynai iš sportinio intereso – ar bent pasidomėjote, kiek už tai mokama?“, – klausė ji.
Per daug ne mokytojų, įstaigų, atsakingų, už švietimą
„Tiesa, švietimo finansavimas pamažu auga, auga taip sparčiai, kad mums pralenkė net Rumunijoje mokami atlyginimai (greitai kursime tautosaką ne apie estų, o apie Lietuvos finansavimo greitį (ar lėtį – velniai jį žino)). Be to, ar pasidomėjote, kur keliauja tie pinigėliai, kodėl, didinant finansavimą, mokyklos vis dar duobėje?“, – klausė D. Juodžbalienė.
Jos teigimu, taip yra ne todėl, kad Lietuvoje yra per daug mokytojų, o dėl didelio švietimo srities darbuotojų savivaldybėse ir joms atskaitingose įstaigose skaičiaus.
„Vien mūsų rajone priskaičiuoju tris tokias įstaigėles (Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyrius, Švietimo ir sporto paslaugų centras bei tiesiog Švietimo skyrius), kurios labai sėkmingai dubliuoja pačios save, o finansuojamos yra iš mokykloms skirtų pinigėlių.
Gal, gerb. ministre, čia nearti dirvonai taupymui?“, – toliau klausimus ministrei skyrė mokytoja.
Nori ne gailesčio, o įvertinimo
D. Juodžbalienė sutiko – gerai, kad nuo sausio 1-osios mokytojams algos buvo pakeltos, tačiau juoką kelia tam skirta suma.
„Pasakysiu kaip moteris: trejomis pėdkelnėmis nusipirksiu daugiau. Arba, kaip mama, galėsiu nupirkti vienerias pratybas dukrai. Galbūt Jums tai bus naujiena, bet mes turime šeimas, kurias reikia maitinti. Maža to, tos pačios šeimos dažnai skriaudžiamos mūsų pačių. Mūsų vaikai greičiau mato mūsų nugaras, nes, kad ir grįžę iš darbo anksčiau nei kitų profesijų atstovai, mes didelę dalį savo laiko leidžiame prie sąsiuvinių“, – aiškino ji.
Prabilti viešai mokytoja sakė pasiryžusi ne tam, kad jos kažkas pradėtų gailėtis.
„Ne, mes dirbame savo darbą ir, kaip ir bet kurie kiti žmonės, tiesiog norime būti įvertinti“, – sakė D. Juodžbalienė.
Kreipėsi į ministrę: kaip norite, kad prisimintų Jus?
Streikuojančius kolegas ji vadino šaunuoliais ir tikino, kad tas dialogas, į kurį vis apeliuoja – beprasmis, nes mokytojų tiesiog niekas nesiklauso.
Ji sakė iš karto norinti kreiptis ir į komentatorius.
„Taip, mes stovime prieš klasę pasipuošusios ir pasikvėpinusios (O gal tiesiog tvarkingos kaip savimi besirūpinančios moterys?). Taip, galbūt kartais mes mokome visai beprasmių, bet gražių dalykų tam, kad vaikai suprastų, kad gyvenime būna ir kitaip. Taip, mes tiesiog mokome Jūsų vaikus tam, kad kada nors, po daugelio metų, jie galėtų pasakyti taip, kaip mes, mokytojai, dabar sakom savo mokytojams: „Ačiū už tai, kad buvote“.
Mes, mokytojai, gerb. ministre, ir mūsų vaikai mus prisimins, o kaip norite, kad prisimintų Jus?“, – retoriškai klausė ji.
Parašė laišką Lietuvos mokytojams
DELFI primena, kad sekmadienį paskelbtame A. Pitrėnienės laiške, ministrė pabrėžė visuomet esanti kartu su mokytojais, palaikanti ir dabartinius pedagogų reikalavimus didinti algas, nes mokytojai – tikrai verti geresnio užmokesčio.
Laiške ministrė taip pat aiškino visuomet besistengusi kovoti dėl geresnės mokytojų padėties. Įvardijo, kad vienas jos pirmųjų darbų – pradėtos derybos su švietimo profesinėmis sąjungomis dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties.
„Tikėjausi paties geriausio mūsų bendro darbo rezultato. Kai kuriuos pedagogų siūlymus pavyko įgyvendinti labai greitai. Nuo rugsėjo atsirado apmokėjimas už kolegų pavadavimą, mokyklų vadovai atleisti nuo pareigos turėti pamokų, kad jos būtų atiduotos mažus darbo krūvius turintiems mokytojams. Nepaisant, kad mokinių skaičius kasmet mažėja ir net trečdalis mokytojų neturi normalaus darbo krūvio, švietimo finansavimas pamažu auga. Nuo sausio 1 d. pagaliau padidintos mažiausiai uždirbančių mokytojų algos, jų algų koeficientai nuo minimalių priartėjo prie vidutinių. Pakelti atlyginimus visiems neišgalėjome: Vyriausybės papildomai skirtais 10 mln. eurų galėjome padidinti atlyginimus tik daliai mokytojų“, – vardijo ji.
A. Pitrėnienė priminė, kad penktadienį Vyriausybėje su švietimo profesinių sąjungų atstovais vykusio susitikimo metu sutarta ieškoti galimybių padidinti mokytojų darbo užmokestį iki atlyginimų koeficientų vidurkio ribos jau nuo šio rugsėjo. Toks pedagogų atlyginimų kėlimas numatytas Švietimo ir mokslo ministerijos parengtoje pedagogų algų didinimo penkerių metų programoje. Pagal ją nuo šių metų rugsėjo pedagogų tarnybinių atlyginimų koeficientai būtų didinami vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtojų – 6,5 procentais. 2017 metais siūloma minėtus koeficientus pedagogams kelti atitinkamai 7 proc. ir 17 procentų, 2018 metais – 5 proc. ir 10 proc., 2019–2020 metais – 5 proc. ir 15 proc. Planuojama, kad iki 2021 metų pedagoginių darbuotojų atlyginimas vidutiniškai padidėtų 25 procentais, palyginti su darbo užmokesčiu, gautu iki 2016 m. rugsėjo 1 d., o ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo užmokestis didėtų dar papildomai 45 procentais.
„Atrodo, kad su profesinėmis sąjungomis buvome sutarę dėl šios programos, bet... jos paskelbė streiką. Išties pedagogų keliamos problemos yra kompleksinės ir jas sunku išspręsti vienu mostu, viena pinigų injekcija. Jų neišspręs ir viena ministerija su profesinėmis sąjungomis. Dalį atsakomybės turi prisiimti ir Seimas, ir Vyriausybė, ir savivaldybės. Diskutuojant su profesinėmis sąjungomis išryškėjo daug opių švietimo problemų. Jas turime spręsti visi drauge. Nes švietimas yra visų mūsų rūpestis, nuo jo didele dalimi priklauso valstybės ir jos žmonių gerovė.
Suprantu streikuoti pasiruošusius pedagogus. Bet tvirtai tikiu tik dialogo, o ne jėgos galia. Ne protestuose gims sprendimai dėl geresnių sąlygų mokytojams. Jie atsiras tik profesinėms sąjungoms vėl susėdus prie derybų stalo.
Viliuosi, kad streiką paskelbę mokytojai netrukus grįš į klases, pas laukiančius mokinius ir visi sėkmingai pasirengs artėjantiems brandos egzaminams“, – rašė ministrė.