„Toks mokyklos vadovybės elgesys prasilenkia su demokratija“, – įsitikinęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Valentinas Stundys, apie situaciją M. K. Čiurlionio menų mokykloje informavęs švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį.
Nesutarimai nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje prasidėjo po Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo – iš darbo pasitraukusio kūno kultūros mokytojo baudžiamąją bylą išnagrinėję teisėjai konstatavo, kad E. Petelis mokyklos patalpose ne tik tvirkino, bet ir seksualiai prievartavo mažametį berniuką. Be to, pas pedagogą buvo rasta pornografijos su vaikais. Už tai E. Peteliui teismas skyrė 6 metų laisvės atėmimo bausmę.
Tokia bausmė pribloškė buvusius E. Petelio bendradarbius – iki nuosprendžio paskelbimo jie neslėpė įsitikinimų, kad mokytojas esą galėjo būti nepagrįstai apkaltintas seksualine prievarta prieš vaiką.
Bręsta antroji Garliava
Netrukus po nuosprendžio paskelbimo mokyklos vadovybė sukvietė visus mokytojus į skubų pasitarimą.
„Visi mokytojai buvo sukviesti į ekstra posėdį, nenurodant temos, o paskui buvome paraginti balsuoti prieš teismo sprendimą, kuriuo mokytojas nuteistas dėl pedofilijos, – DELFI sakė viena M. K. Čiurlionio menų mokyklos pedagogė. – Beveik visi nubalsavome vienbalsiai, nors salė buvo pakraupusi – kodėl mes turime balsuoti? Bet kai administracija kviečiasi... Netrukus po to mūsų mokyklos internetiniame puslapyje buvo patalpintas pranešimas apie priimtą teismo nuosprendį. Šiandien vis jį matau, asmeniškai jis mane žeidžia, nesutinku su jame išsakytais teiginiais. Man kyla klausimas, ar ministrui nesvarbu teisėsaugos priimti teismų sprendimai, ar ministerija, kuri yra mokyklos steigėja, nepasidomėjo, kokiu pagrindu tai įvyko“.
Pedagogė pabrėžė, kad ne vienas M. K. Čiurlionio menų mokyklos darbuotojas neišdrįso pasipriešinti administracijai, nes baiminasi dėl savo darbo vietos.
„Manau, kad toks mokyklos vadovybės elgesys grubiai pažeidžia mano teises – kodėl aš, kaip mokytoja, esu verčiama dalyvauti tokiame posėdyje? – sakė ji. – Žinoma, vienas variantų, kodėl reikėjo tokio pranešimo, munduro gynimas, juk tai nacionalinė mokykla, esą viešai yra drabstoma purvais, nors asmeniškai man nesuprantama, kuo čia teršiamas mokyklos vardas? Tai diktatas mokytojų atžvilgiu, čia net nekvepia pasirinkimo laisve. Manau, mūsų mokykloje bręsta antroji Garliava”.
Pranešimas išnyko iš mokyklos puslapio internete
M. K. Čiurlionio menų mokyklos pranešime buvo rašoma, kad „mokytojai ir administracija negali patikėti, kad tai, kuo kaltinamas E. Petelis, įvyko mokykloje ir kad apkaltintas darbuotojas, kuris ne vienerius metus čia dirbo“.
„Beje, dėl šio mokytojo darbo ar bendravimo su mokiniais niekada nebuvo jokių nusiskundimų, – pažymima pranešime. – Apgailestaujame, kad teršiamas mokyklos vardas, nes čia dirba nusipelnę valstybei mokytojai, tėvai, pasitikėdami mumis, atveda į mokyklą gabiausius Lietuvos vaikus. Užtikriname, kad nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje darbas su mokiniais yra pagrįstas abipuse pagarba ir tik todėl mūsų mokykla gali didžiuotis moksleivių pasiekimais ir gera reputacija ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“.
Kai šiuo pranešimu susidomėjo DELFI, jis išnyko iš mokyklos internetinio tinklalapio.
Mokyklos direktorius: matyt žmonėms su galva negerai
Mokyklos direktorius Romualdas Kondrotas nemano, kad reikia smerkti mokyklos tarybos sprendimą reaguoti į priimtą apkaltinamąjį, tačiau dar neįsiteisėjusį teismo nuosprendį.
„Šį pranešimą išplatino mokyklos mokytojų taryba, matyt žmonėms kažkas su galva negerai šitoje vietoje, jeigu įžvelgia tokius dalykus – ką privalome daryti, tą ir padarėme pagal ministro nustatytas taisykles, kurios yra reglamentuotos įvykus krizinei situacijai, – sakė R. Kondrotas. – Niekas čia niekam jokios prievartos netaikė – įsivaizduojate, ateina 300 žmonių ir jie verčiami kažką... Mokytojų taryba nusprendė, kad reikia kreiptis į žiniasklaidą, pasakant mokyklos poziciją, jog niekas nepuola ginti mokytojo, nekvestionuojame teismo sprendimo. Patys mokytojai ėmėsi rašyti, tvarkyti teksto. Buvo paklausta, ar kas nors prieštarauja šiam tekstui, tačiau nė vienas rankos nepakėlė, paklausiau, ar gal kas nors susilaiko, gal kam nepatinka tekstas, bet nė vienas neatsišaukė. O dabar imk ir pasakyk, kad kažkas kažkam ten nepatiko... Įtariu, kad čia paprasčiausias šmeižtas, ir viskas“.
Direktorius aiškino, kad asmeniškai nenorėjo išsakyti savo pozicijos apie E. Petelio byloje priimtą nuosprendį, tačiau privalėjo vadovautis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
„Aš pats to nenorėjau daryti, galvodamas, jog tai nėra būtinybė, tačiau bet koks žmogus, žinantis šį ministro įsakymą, gali mokyklą apkaltinti, kad nieko nedarėme, – sakė jis. – Išeitų šitaip – kai darai, blogai, kai nedarai – blogai, ir visaip – blogai“.
Vis dėlto, R. Kondrotas pripažino, kad E. Petelio panaudota seksualinė prievarta prieš auklėtinį pribloškė visus mokyklos pedagogus.
„Kaip jums atrodo, ar ši istorija neįskaudino kiekvieno čia dirbančio? – sakė jis. – Aišku, jeigu teismas pasakė, kad mokytojas taip galėjo pasielgti, tai yra mokyklai negarbė. O jūs, kaip suaugęs žmogus, galėtumėte patikėti, kad mokytojas taip galėtų pasielgti?“
Mokyklos vadovas pabrėžė, kad vaiko seksualinio išnaudojimo istorija pakenkė mokyklos vardui.
„Ši istorija pakenkė mokyklos įvaizdžiui, nes visada mokykla buvo vaiko saugi aplinka, pas mus nebuvo pastebėta nei narkotikų, nei kitų negatyvių reiškinių, – sakė R. Kondrotas. – Tokie dalykai negali nepakenkti. Daliai mokytojų lig šiol yra stresas, ypač tiems, kurie yra priversti vaikui per baleto pamokas aiškinti apie įvairias kūno pozicijas – mokytojas yra priverstas vaiką liesti, aiškinti... Mokykla yra net parašiusi taisykles mokytojams, kiek ir ko galima daryti, kad tėvai žinotų, nes balete dviem žodžiais nepaaiškinsi, kaip daryti špagatą neprisilietus“.
Mano, kad pranešimas galėjo įskaudinti nuskriausto berniuko tėvą
„Mes galėjome nerašyti šio pranešimo, matyt nukentėjusiojo berniuko tėvui labai skauda, jis turi čia visokių draugų, kurie gali vienaip ar kitaip interpretuoti, bet mes nesame tėvo priešai, visa ši istorija yra skaudi mokyklai, tačiau yra tam tikri reglamentuoti dokumentai, kaip reikia elgtis, – sakė R. Kondrotas. – Mes visi, kaip mokytojai, norėjome pasakyti, jog neabejojame, kad teismas įsigilino į visas aplinkybes, bet gal ne tokius žodžius parinkome, gal kas ne taip perskaitė ar ne taip suprato“.
Direktorius pabrėžė, kad E. Petelis mokykloje nebedirba – buvo priverstas išeiti iš darbo savo noru.
„Mes spaudimą darėme jau seniai, nes juridiškai, kol žmogus yra įtariamasis, jo negali atleisti, bet mums visgi pavyko įtikinti, kad nepriklausomai nuo to, kaip baigsis teismo procesas, į mokyklą jis grįžti dirbti ir mokytojauti negalės, – sakė R. Kondrotas. – Ir tada žmogus pasiryžo – suprato, kad negalės ir mes jį atleidome“.
Šioje mokykloje nebesimoko ir E. Petelio nuskriaustas berniukas – po skandalo tėvai jį perkėlė į kitą ugdymo įstaigą.
Praleido progą patylėti
„Ministras mane patikino, kad į tai žiūri neigiamai ir žadėjo šia situacija pasidomėti“, – sakė V. Stundys.
Seimo narys neslėpė, kad šia istorija susidomėjo, kai jį „pasiekė žinios“ apie įvykusį mokytojų susirinkimą.
„Mane nustebino išsakyta mokyklos nuostaba, netikėjimas tuo, ką nustatė teismas, – sakė jis. – Dar keisčiau, visi mokytojai buvo sukviesti ir žodžiu supažindinti su pareiškimo turiniu, reikalaujant jam pritarti. Kyla klausimas, ar tai padaryta demokratiškai, sąžiningai, ar pedagogai nėra spaudžiami, raginami paremti kitokią nuomonę? Juk teismo procesai dar nesibaigė – nekorektiška būtų išsakyti išankstinę nuomonę“.
V. Stundys įsitikinęs, kad M. K. Čiurlionio menų mokyklos vadovai praleido progą patylėti.
„Manau, jiems to nereikėjo daryti“, – sakė Seimo narys.
Nuosprendį peržiūrės apeliacinės instancijos teismas
Baudžiamąją bylą neviešuose posėdžiuose išnagrinėjusi teisėja pažymėjo, kad pasitvirtino ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jog 36 metų E. Petelis dirbdamas kūno kultūros mokytoju savo darbo vietoje ne tik seksualiai prievartavo ir tvirkino mažametį, bet ir laikė pornografinio pobūdžio nuotraukas, kuriose pavaizduotas vaikas.
Apkaltinamajame nuosprendyje teismas pabrėžė, kad skirdamas bausmę atsižvelgė ne tik į tai, kad E. Petelis padarė labai sunkų nusikaltimą, bet ir į bylos aplinkybes – vaiką mokykloje prievartavo ir tvirkino jo mokytojas.
Bylos duomenimis, E. Petelis 2010-ųjų lapkričio 2-ąją M. K. Čiurlionio menų mokykloje, kūno kultūros salės patalpose, seksualiai (oraliniu būdu ir kitokio sąlyčio būdu) prievartavo mažametį tos pačios mokyklos moksleivį.
Šeimą turintis E. Petelis neigė jam mestus kaltinimus dėl seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo, tačiau pripažino, kad jo kompiuteryje rasti vaizdai priklausė būtent jam. Nuteistasis žadėjo teismo nuosprendį skųsti apeliacine tvarka.