„Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas ir jo vertinimas virto visišku absurdu. To nemato tik Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ir Nacionalinis egzaminų centras (NEC). Bet gilių problemų yra ir kituose valstybiniuose brandos egzaminuose (VBE). Aš norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į biologiją ir chemiją“, – DELFI rašė mokytojas.
Savo pastabas jis įvardijo atviru laišku, kurį nori skirti švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei.
„Žinau, kad kažkada mokėte biologijos, tai gal suprasite, ką noriu pasakyti (A. Pitrėnienė yra įgijusi biologijos mokytojos specialybę Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute – DELFI). Taip pat mano pavyzdžiai turėtų būti aiškūs kitiems mokytojams, mokiniams ar šiuos mokslus išmanantiems specialistams“, – aiškino Z. Žitkus.
Tuo metu NEC direktorės pavaduotojas Pranas Gudynas DELFI sakė, kad dalis įžvelgtų bėdų jau imama spręsti, o dėl kitų jų atsakingi ne tik jie.
Studentų žinios apie gamtos mokslus nedžiugina
Z. Žitkus pasakojo kažkada pats laikęs biologijos ir chemijos egzaminus, po to – studijavęs Vilniaus universitete biochemiją, įgijęs ir magistrantūros, o galiausiai ir doktorantūros laipsnius. Šiuo metu jis dirba dėstytoju ir mokytoju, tad aiškina turintis galimybę įvertinti švietimo sistemą įvairiapusiškai.
„Svarbiausias pastebėjimas – nemažai studentų ateina turėdami labai prastą supratimą ir žinias gamtos moksluose. Net ir tie, kurie tikrai neblogai išlaikė egzaminus. Kadangi gerai žinau egzaminų programas, tai galiu mokydamas savo dalyko „paegzaminuoti“ ir to, kas buvo mokoma vidurinėje mokykloje. Ir rezultatai nėra geri. Nemažai studentų, gerai išlaikiusių chemijos VBE, visiškai neturi supratimo apie šį mokslą. Biologijoje, kur labiau tikrinamos žinios, net ir praėjus vos pusmečiui, šių žinių irgi lieka labai nedaug. Kodėl taip yra?“, – retoriškai klausė mokytojas.
Jo teigimu, kaltinti galima ir mokytojus, ir mokymo sistemą, bet problema yra ta, kad egzaminus jie vis dėlto išlaiko neblogai. Ir į universitetus įstoja.
Iš egzamino – 75 balai, o žinios – kaip 7-oko
„Tik… tai, pasirodo, nieko nereiškia. Egzaminai tiesiog neparodo žinių ir supratimo lygio. Ir akivaizdu kodėl – pastaruosius metus moksleiviai nesimoko biologijos ir chemijos, bet mokosi VBE vertinimo instrukcijų. Mokosi atsakyti į egzamino klausimus. O tai yra ne tas pats. Yra moksleivių, kurie yra tikrai geri ir jie paprastai neblogai išlaiko egzaminus, bet atvirkštinis variantas neveikia. Tie, kurie gerai išlaiko egzaminus, nebūtinai supranta biologiją ir chemiją. Ir net nebando suprasti“, – pastebėjęs sakė Z. Žitkus.
Jis pasakojo kartą susidūręs ir su studentu, kuris iš chemijos VBE surinko 75 balus, bet nemokėjo elementariausių skaičiavimų chemijoje.
„Kai paklausiau, kaip jam tai pavyko, atsakė, kad labai paprastai. Tiesiog išmoko teorinius klausimus ir net nebandė spręsti uždavinių, kuriuose reikėjo kažką paskaičiuoti. Viskas puiku, bet biochemijos ar molekulinės biologijos laboratorijoje toks žmogus dirbti negali, ir jį reikia visko mokyti iš pradžių. 8 klasės kursas mokomas universitete, nors egzaminas išlaikytas beveik aukštesniuoju pasiekimų lygiu“, – stebėjosi mokytojas.
Nesuprato, ką galvojo užduočių kūrėjai
Kitas jam nerimą keliantis objektas – užduotys ir jų vertinimas.
„Puikiai suprantu, kad paruošti du pilnus panašaus lygio užduočių rinkinius per metus be klaidų yra gana sudėtinga. Turbūt netgi neįmanoma. Todėl visada išlenda kažkokių nevykusiai suformuluotų užduočių ar netgi grubių klaidų jose. Šių metų biologijos ir chemijos VBE labai didelių problemų nebuvo", - pasipiktinimo neslėpė Z. Žitkus.
„Gal tik vienoje 4 taškų vertės chemijos VBE užduotyje nebuvo nurodytos „normaliosios sąlygos“, nors reikalauta skaičiuoti panaudojant molinį dujų tūrį, kas turbūt suklaidino nemažai moksleivių. Buvo nurodyta tik temperatūra, bet ne slėgis, be kurio uždavinio išspręsti, kaip ir neįmanoma. Dalis moksleivių uždavinį išsprendė tinkamai, bet tokių prielaidų darymas neturėtų vykti VBE metu. iologijos VBE buvo keli neaiškūs klausimai, kurie irgi privertė susimąstyti, apie ką, po galais, galvojo tų užduočių kūrėjai?“, – tęsė pašnekovas ir pasidalino tokios užduoties pavyzdžiu.
Atsakymas – teisingas, tačiau taško neskyrė net po apeliacijos
„Užduotis: „Troškulys – pojūtis, padedantis organizmui apsisaugoti nuo dehidratacijos. Atsigėrus vandens, šis pojūtis išnyksta. Kuris organas atkuria vandens pusiausvyrą organizmo audiniuose?“.
Visi mokosi, kad smegenų dalyje – pagumburyje yra centrai, kurie reaguoja į druskų koncentraciją kraujyje ir siunčia reguliacinius signalus į kitus organus, jeigu ji nukrypsta nuo normos. Pirmiausia – indukuojamas troškulio pojūtis, kuris skatina suvartoti daugiau vandens. Tuo pačiu inkstas gauna signalą, kad išskirtų druskas ir sulaikytų vandenį ir mažintų jo kiekį šlapime, bet inksto vaidmuo yra tik laikinas, nes esant vandens trūkumui tai yra tik trumpalaikis sprendimas. Vandenį į vidinę organizmo terpę pirmiausia įneša plonoji žarna (čia tas vanduo, kurį išgėrėme). Bet klausimas, kuris iš paminėtų organų atkuria vandens pusiausvyrą audiniuose?
Atsakymo tarp paminėtų organų nėra, nes vandenį iš plonosios žarnos ar inksto kraujagyslių dar reikia nunešti į tuos audinius. Ir tai padaro… širdis.
Ir šio atsakymo nėra vertinimo instrukcijoje. Tai ne mano logika, o vieno mokinio. Prisipažįstu, kad man toks variantas nešovė galvon, bet ginčyti jo tikrai negaliu. Viskas logiška ir teisinga. Aišku, vertinimo komisija taip nemanė ir taško mokiniui neskyrė. Jo neskyrė ir po argumentacijos pateikimo apeliacijoje. Tašką uždirbo visi, kurie nesuko galvos dėl klausimo formuluotės, o pamatę žodžius „vandens pusiausvyra“, parašė: inkstai, pagumburis arba hipofizė, kaip ir buvo išmokyti daryti“, – vertinimo instruktorių darbu nepasitenkinimo neslėpė jis.
Neatitikimai – net iki 10 balų
Vis dėlto Z. Žitkus pripažįsta, kad bendrai lyginant šių ir praėjusių metu biologijos ir chemijos egzaminų užduotis, šiųmetinės užduotys buvo gana kokybiškos. Tačiau paskelbus vertinimo instrukcijas ir darbų įvertinimus, klaustukų atsirado daugiau.
„Visų pirma, į mane kreipėsi keli mokiniai, kurie negalėjo suprasti (net ir su vertinimo instrukcija) savo gauto balo. Peržiūrėjęs jų darbus, kai kurių įvertinimo paaiškinti negalėjau ir aš. Neatitikimai siekė net iki 10 balų. Aišku, kelias tik vienas – rašyti apeliaciją. Po tiek darbo, nervų ir pastangų moksleiviai tikrai nusipelno bent jau paaiškinimo. Bent jau taip maniau aš. Nustebino tai, kad nemažai mokytojų atkalbinėja nuo apeliacijų rašymo, nors patys negali paaiškinti, kur prapuola tiek taškų. Teikiant apeliaciją, kai kam mokykloje tiesiai šviesiai buvo pasakyta, kad be reikalo vargsta, nes vis tiek niekas tų apeliacijų ir argumentų neskaito. Ir prie viso to – tarp moksleivių vyrauja nuostata, kad NEC dažnai netgi sumažina balus vien už tai, kad drįsti būti nepatenkintas.
Teikiant apeliaciją, kviečiama savo abejones dėl vertinimo pagrįsti argumentais. Bet savo klaidų ir komisijos argumentų tu nežinai. Kitaip tariant, turi gintis nežinodamas, kuo tave kaltina. Nesigini dėl tų klausimų, kurie tikrai aiškūs, kad neteisingi. Taip pat dažniausiai nėra ką komentuoti ir dėl vieno žodžio ar raidės atsakymų, kurie tiksliai sutampa su vertinimo instrukcija. O visi kiti, kurie žodis žodin neatitinka vertinimo instrukcijos, jau faktiškai turėtų būti argumentuotini? Ką tokiu atveju parašyti? „Aš manau, kad esu teisus, nes iš esmės rašau tą patį, kaip instrukcijoje, tik kitais žodžiais?“, – kuriozišką situaciją įvardijo mokytojas.
Nežino, kodėl negavo taškų, tačiau turi sugebėti pasiteisinti
Vis dar negalintiems suprasti šios situacijos rimtumo jis pateikė ir pavyzdį – tau paskiria baudą už kelių eismo taisyklių pažeidimus (tarkim – 2000 eurų), bet niekas nepateikia jokių kaltinimų.
„Tada, kadangi sistema yra humaniška ir teisinga, suteikia galimybę apsiginti. Vienu pasiaiškinimu. Gali tai padaryti pasinaudodamas kelių eismo taisyklėmis. Jei tikrai kažką smarkiai pridirbai, tai bent žinai, už ko kabintis. Bet jeigu ne, tada galvoji apie kiekvieną neaiškią situaciją, pasitaikiusią per kelerius metus. Gal tas, o gal anas. Tada viską surašai. Ir... Pasirodo, buvo nei tas, nei anas, bet kadangi pats prisipažinai dėl kitų dalykų, tai baudą padidina“, – įsivaizduoti ragino Z. Žitkus.
Dėl to keisti jam NEC direktorės pavaduotojo Prano Gudyno viešai išsakyti pastebėjimai, kad dauguma mokinių apeliacijų – vis dar labai emocionalios ir nepagrįstos rimtais argumentais.
„Bet iš kur tie argumentai gali būti, kai nežinai, už kokius nepadėtus kablelius ar nepatikusią žodžių tvarką nebuvo skirti taškai? Ir, be abejo, jos yra emocionalios, nes tikrai bet kam būtų pikta dėl tokios absurdiškos padėties“, – aiškino mokytojas.
Taškų negavo, nes per daug žino?
„Tačiau buvo klausimų, kur specialistai tikrai galėjo susimąstyti dėl moksleivių darbuose ir apeliacijose pateiktų atsakymų. Bet greičiausiai nesusimąstė.
Chemijos VBE buvo dviejų taškų verta užduotis, kurioje reikėjo parašyti koncentruotos azoto rūgšties reakcijos su variu joninę lygtį. Azoto rūgštis HNO3 tirpinama vandenyje skyla į jonus H+ ir NO3-. To buvo mokomi mokiniai mokyklose. Bet kai kurie mokiniai taip pat mokėsi, kad koncentruotos rūgštys taip nedaro, arba jonizuojasi tik iš dalies. Paprasčiausiai dėl to, kad vandens tirpale yra per mažai. Ir būtent šioje reakcijoje reaguoja azoto rūgšties molekulės HNO3.
Todėl dalis stipresnių mokinių pasirinko rašyti joninę reakcijos lygtį, kurioje azoto rūgštis užrašyta neskilusi į jonus. Tačiau vertintojai šito nesimokė ir netgi apeliacijos jų susimąstyti neprivertė. Vienas iš dviejų taškų skirtas tik už teisingai parašytą reakcijos lygtį, o antras taškas – ne, nes lygtis nesutampa su vertinimo instrukcijoje padiktuota reakcijos lygtimi.
Vertinimo instrukcija – aukščiau visko
Biologijos VBE buvo klausimas: „Kokiu dėsningumu remiantis sudaromos produkcijos piramidės?“
Vertinimo instrukcijoje nurodyti trys galimi atsakymai:
- Visi ekosistemos organizmai tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuo pirminės produkcijos / gamintojų pagamintos produkcijos (1 taškas).
- Dėl mitybos ryšių ekosistemoje susidaro pirminės produkcijos / produkcijos nuostoliai / mažėjimas / aukštesniam mitybos lygmeniui perduodama tik dalis / apie 10 proc. energijos (1 taškas).
- Juo aukštesniam mitybos lygmeniui priskiriami organizmai, tuo jų produktyvumas yra mažesnis / juo mitybos lygmuo yra arčiau gamintojų, tuo šio lygmens organizmų produktyvumas yra didesnis (1 taškas).
Bet iš tikro, pasak mokytojo, nė vienas atsakymas tiksliai neatsako į užduotą klausimą.
Jo teigimu, lygmenys piramidėje yra išdėstyti ne pagal tai, kiek energijos ar biomasės juose yra, bet pagal tai, kokia kryptimi juose juda energija ar maisto medžiagos. Kiekviename lygmenyje esantys organizmai minta žemiau esančio lygmens organizmais. Pagal tai, kokia pradinių maisto medžiagų dalis yra perdirbama į biomasę, parenkamas piramidės lygmens dydis. Tokiu principu jos ir sudaromos.
„Tai, kad tik tam tikra dalis (nuo 20 proc. iki 5 proc.) energijos pereina į aukštesnį lygmenį, ir aukštesnis lygmuo yra mažesnis, negu prieš jį esantys, yra jau išvada ar rezultatas iš principo, o ne pats principas", - teigia Z. Žitkus.
„Mokinio atsakymas į šį klausimą: „Pagal tai, kas kuo maitinasi“, nors yra gana nekonkretus ir tikrai būtų galima aiškiau parašyti, bet net ir taip, jis yra teisingesnis, negu vertinimo instrukcijos siūlomi atsakymai. Tačiau specialistams, kuriems vertinimo instrukcija yra aukščiau visko, nei pats atsakymas, nei apeliacijos argumentai jokių mąstymo apraiškų nesukėlė. 0 taškų mokiniui“, – daugiau pavyzdžių dalijosi pašnekovas.
Neaiškumai – ne vienoje užduotyje
Jo teigimu, buvo ir daugiau klausimų ir atsakymų, dėl kurių vertinimo galima ginčytis, bet daugiausia taškų mokiniai prarado dėl mažiau aiškių priežasčių.
Pavyzdžiui, klausimas: „Vandens perteklių augalai garina pro lapų žioteles. Nurodykite ir apibūdinkite dar vieną žiotelių funkciją.“
Vertinimo instrukcijoje siūlomų atsakymų variantai:
- Pro žioteles vyksta dujų apykaita / dujų difuzija (1 taškas).
- Dujos O2ir CO2 (1 taškas).
- Pro žioteles patenka CO2, kuris panaudojamas fotosintezei (1 taškas) / Pro žioteles pašalinamas fotosintezės metu susidaręs O2 (1 taškas).
- Pro žioteles patenka O2, kuris panaudojamas kvėpavimui (1 taškas). / Pro žioteles pašalinamas kvėpavimo metu susidaręs CO2 (1 taškas).“
Mokinio atsakymas: „Pro žioteles taip pat difunduoja dujos O2 ir CO2, kurios susidaro vykstant fotosintezės ir ląstelinio kvėpavimo procesams“ buvo įvertintas vienu tašku iš dviejų.
„Pagal instrukciją, šį atsakymą teoriškai galima vertinti keturiais taškais (na, gal trūktų žodžio „atitinkamai“). Nėra jokios priežasties atimti vieną tašką. Atrodo, kad du vertintojai tiesiog atsakyme ieškojo pažodinės vertinimo instrukcijos formuluotės“, – įžvelgė Z. Žitkus.
Turbūt patys vertintojai nepaaiškintų, kodėl taip nusprendė
Z. Žitkus pateikia kitą panašų atvejį. Užduotis apie genetiką: „Užaugęs vienas iš šuniukų buvo sukryžmintas su tokio paties fenotipo šunimi. Užrašykite galimą šio kryžminimo palikuonių fenotipų santykį ir apibūdinkite fenotipus.“
Vertinimo instrukcijoje nurodyta:
- Palikuonių fenotipų santykis: 1 : 2 : 1 (1 taškas).
- Fenotipų apibūdinimas: viena ketvirtoji / 25 proc. stačiomis ausimis, pusė / 50 proc. pusiau nulėpusiomis ausimis, viena ketvirtoji / 25 proc. nulėpusiomis ausimis – (1 taškas).
- Arba nuosekliai surašyti fenotipai: stačiomis ausimis, pusiau nulėpusiomis ausimis, nulėpusiomis ausimis (1 taškas).
Mokinio atsakymas: „Palikuonių fenotipų santykis: 1 : 1 : 2. Fenotipų apibūdinimas: stačiaausis, nulėpausis, pusiau nulėpusios ausys.“
„Už jį skirta 1 taškas iš 2. Iš pirmo žvilgsnio santykis nurodytas neteisingai. Tačiau po juo nuosekliai buvo surašyti fenotipai ta pačia tvarka, kaip ir santykiai, kaip ir reikalavo vertinimo instrukcija. Mano supratimu, užduotis būtent to ir prašė. Kokia tvarka pateikti šuniukų fenotipus, nėra jokio skirtumo. Ir eilinį kartą vertintojams tokio lygio loginis uždavinys pasirodė neįkandamas. Tik aš nesuprantu, kodėl skirtas vienas taškas. Nes čia tie santykiai tarsi yra neatskiriami nuo fenotipų. Tai arba abu teisingi, arba abu neteisingi, tad arba 0 (nes neatitinka instrukcijos), arba 2 taškai (nes atsakymai yra geri)“, – pastabomis dalijosi mokytojas.
Klaidos – žmogiška, bet turi būti leidžiama apsiginti
Jo teigimu, chemijos VBE taip pat teko sutikti nemažai panašių situacijų, nors skaičiavimo užduoties atsakymą ir sprendimą įvertinti turėtų būti kur kas lengviau.
„Bet, pasirodo, kad ne visai taip. Atsakymas yra teisingas, visi tarpiniai skaičiavimai yra pateikti, sutampa su vertinimo instrukcijoje esančiais, o vertintojai nubraukė du taškus. Bent dviejose užduotyse to paties mokinio darbe. Arba uždavinys išspręstas gerai, tik paskutiniame žingsnyje padaryta aritmetinė klaida. Pagal instrukciją, už teisingai atliktus žingsnius turėtų būti skiriami taškai. Tačiau nevertintas visas uždavinys“, – stebėjosi Z. Žitkus.
Jo teigimu, taip, šios ir panašios užduočių formulavimo ir atsakymų vertinimo klaidos gali būti paaiškinamos vertintojų nuovargiu, skubėjimu atlikti darbą laiku ir panašiai, tačiau tam ir yra apeliacijos – mokiniams turi būti suteiktos galimybės apsiginti.
Situacija – nesuvokiama modernioje ir demokratiškoje valstybėje
„Tačiau sudarytos tokios sąlygos, kad tą apeliaciją pateikti būtų kuo sudėtingiau. Pačios apeliacijos vargu, ar buvo nagrinėtos, nepaisant formalių parašų sudėjimo. Mokiniams pranešta, kad „Įvertinimas pakeistas/nepakeistas“. Nieko daugiau. Klausiami NEC darbuotojai nieko nekomentuoja ir mokiniui netgi savo egzamino darbą su įvertinimais pamatyti yra pakankamai sudėtinga", - sako Z. Žitkus.
„Visų pirma, tai gali padaryti tik tada, kai jau nieko nebegalima pakeisti. Tada turi atvykti į Vilnių, parašyti prašymą. Kartais netgi kitai dienai, nes eilės didelės ir visi nespėja. Tada pasirašai raštą, kad nieko nekopijuosi, nefotografuosi ir net tušinuko nenaudosi. Kadangi iš NEC telefonu buvo gautas patikinimas, kad savo klaidas ant lapo susirašyti vis dėlto galima, tai kai kurie mokiniai išsireikalavo to. Kurie mažiau drąsos turėjo reikalauti šios savo teisės, tai sėdėjo ir mokėsi atmintinai įvertinimus. Ar ši situacija neatrodo absurdiška ir neadekvati demokratinėje ir modernioje valstybėje?“, – klausė mokytojas.
Situacija absurdiška
Jis sakė neabejojantis, kad NEC vadovai vėl prisiekinės, kad taip nebuvo ir viską tobulai atlieka aukščiausios kvalifikacijos specialistai, bet atkreipė dėmesį, kad mes niekuomet nematome to įrodymų.
„Būtų gerai pamatyti to įrodymus. Pavyzdžiui, paaiškinimus, kodėl buvo neskirti taškai. Ar atsakymus į apeliacijoje išsakytus argumentus. Suprantu, kad tam reikia laiko ir resursų. Ir NEC vadovų nuomone, neverta laiko švaistyti aiškinantis mokiniams. Tačiau, matant, kokia isterija yra sukuriama dėl tų egzaminų, kiek moksleiviai dėl to patiria streso, toks pasiaiškinimas ir atviras klaidų pripažinimas ir jų ištaisymas, būtų mažiausia, ką turėtų padaryti NEC.
Egzamino vykdymo tvarkos absurdai (kur kitas žingsnis, turbūt, bus kandidatų viso kūno patikra prieš egzaminą, tarp suolų vaikščios ginkluoti pareigūnai, o gamtinius reikalus atlikinėti reiks prieš kameras ir pan.), sukuria jausmą (beje, klaidinantį), kad tai tikrai svarbiausias dalykas mokinio gyvenime. Tą patį mokytojai kartoja dvejus paskutinius metus mokykloje. Tuo patiki, ir praėjus viskam, pamatai, kad į visas tavo pastangas ir darbą žiūrima visai nerimtai. Visiems nusispjaut, kad mokeisi, gilinaisi papildomai, parašei teisingą atsakymą, kad išsprendei užduotį paprastesniu ir trumpesniu būdu nei jį spręstų vertintojai.
Išgirsti, kad NEC specialistai niekada neklysta, mokytojai ir universitetų atstovai kritikuoja NEC iš pykčio ir noro pakenkti Lietuvai. O iš pačių mokinių nepatenkinti įvertinimais yra tik tinginiai, kurių nuomonė absoliučiai nieko verta. Svarbiausias dalykas gyvenime, o į tavo pastangas kojas valosi ir dar viešai kaltina emocionalumu. Kaip tada turi jaustis jaunas mokyklą baigęs žmogus? Aš turbūt galvočiau apie emigraciją. Tikrai!“, – mintimis dalijosi mokytojas.
Klaidos kainuoja ne tik nervus ir nusivylimą, bet ir tūkstančius eurų
Pasak Z. Žitkaus, jam nesuprantama, negi sunku surinkti užduočių kūrėjų komandą, kuri atsakingai paruoštų užduotis egzaminui?
„Gal vis dėlto įmanoma atsakymų vertinimui surinkti protingus, savo sritį išmanančius specialistus, kurie sugebėtų mokinių atsakymus įvertinti tinkamai, o ne vien pagal buką atitikimą vertinimo instrukcijai? Gal būtų galima pakoreguoti VBE taisykles (gal įstatymą), kad mokiniai vis dėlto galėtų pamatyti prieš apeliacijų rašymą, kuo yra kaltinami? Gal reiktų pareikalauti iš NEC vadovybės atvirumo, drąsos garsiai pripažinti klaidas ir su mokiniais bendrauti su atitinkama pagarba ir supratingumu?
Ir galų gale, ką turėtų daryti mokiniai, jeigu vis dėlto visa tai nesuveikia ir tenka susidurti su tokia neteisybe, kurią matome dabar? Nes kai kuriems egzamino vertintojų ir NEC vadovų klaidos kainuoja tūkstančius (jau neskaičiuojant nervų ir nusivylimo visa švietimo sistema ir valstybe)“, – konstatavo mokytojas.
Ginasi: ne viskas priklauso tik nuo NEC
Paprašytas pasidalinti savo komentaru NEC direktorės pavaduotojas P. Gudynas aiškino, kad dalis įvardytų problemų jau pradedama spręsti. Pavyzdžiui, imama diskutuoti apie galimybę mokiniams pamatyti darbus prieš apeliacijų rašymą.
„Nagrinėjamės užsienio egzaminų centrų patirtį, kuriuose tai jau padaryta. Tokių centrų pasaulyje dar nedaug, nes norint šią naujovę įvesti reikia atlikti nemažai papildomų darbų. Galutinis šio klausimo sprendimas priklausys ne nuo NEC, nes papildomų galimybių mokiniams suteikimas pareikalaus papildomo finansavimo ir investicijų“, – tikino jis.
Pasak P. Gudyno, ne tik nuo NEC nepriklauso ir užduočių kūrėjų komandos, kuri ruošia užduotis, kokybė.
„Visų pirma, atsakingi specialistai turi apsispręsti ir ryžtis pateikti dokumentus dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Deja, tokių drąsių ir atsakingų specialistų Lietuvoje labai trūksta, konkursuose dalyvauja pernelyg mažai pretendentų. Be to, užduočių rengėjai, pagal esamas taisykles, negali dirbti korepetitoriais. Šis reikalavimas labai smarkiai susiaurina potencialių užduočių kūrėjų ratą. Kol korepetitoriauti apsimokės labiau, negu kurti užduotis, tol užduočių kūrėjų problema išliks“, – aiškino specialistas.
Įžvelgia motyvavimo bėdų
Jo teigimu, pateikiant atsakymą į klausimą, gal vis dėlto įmanoma atsakymų vertinimui surinkti protingus, savo sritį išmanančius specialistus, kurie sugebėtų mokinių atsakymus įvertinti tinkamai, o ne vien pagal buką atitikimą vertinimo instrukcijai, svarbūs du akcentai.
„Visų pirma, apie „buką atitikimą vertinimo instrukcijai“. Vertinimo instrukcijos laikymasis yra gėris, jei užduotis ir vertinimo instrukcija yra parengta profesionaliai. Pagalvokime, kokiu tikslu visame pasaulyje buvo pereita prie centralizuotų brandos egzaminų. Ogi būtent tam, kad visų mokinių darbai būtų vertinami vienodai.
Antra, vertintojai neatsiranda iš niekur. Tai specialiai apmokyti labai kvalifikuoti mokytojai ir dėstytojai. Gerų mokytojų ir dėstytojų turime nemažai, tačiau jie ne visi pakankamai apmokyti dirbti vertintojais, o tie, kurie turi pakankamai vertintojui reikalingų žinių ir gebėjimų, ne visada nori ateiti vertinti mokinių darbus. Vieni iš jų džiaugiasi galimybe dirbdami vertintojais patobulėti ir dėl asmeninio tobulėjimo sutinka sunkiai dirbti ir nelabai daug uždirbti. Kiti gi nusprendžia, kad ir be jų dalyvavimo egzaminai nesužlugs. Galbūt jie sutiktų papildomai mokytis ir dirbti vertintojais, jei švietimo sistema juos labiau motyvuotų tai daryti?“, – retoriškai klausė jis.