„Korepetitoriai šiandien uždirba daugiau nei daugelis chirurgų ar juolab kai kurių vadybininkų“, – teigiama žurnalo „Reitingai“ feisbuko paskyroje. Ir tai nėra iš piršto laužtas faktas.
Remiantis Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) duomenimis, tokiu atlygiu, daugiau nei 2,5 tūkst. eurų, praėjus metams po studijų galėtų džiaugtis nebent IT specialistai. Profesinio informavimo įrankyje nurodoma, kad praėjus metams po studijų gydytojai specialistai vidutiniškai uždirba 1000 eurų, o gydytojų odontologų vidutinis užmokestis nesiekia nė 800, dar mažiau, vos 600 eurų, atlygio praėjus metams po studijų gali tikėtis psichologai. Ir tai – atlyginimai dar neatskaičiavus mokesčių.
Beje, pedagogo specialybė stojančiųjų nevilioja, kur kas dažniau jie renkasi medicinos, IT ar vadybos studijas. „Net du iš trijų universitetinių pedagogų rengimo centrų nesulaukė reikiamo studentų, norinčių tapti mokytojais dalykininkais, skaičiaus, – skelbia žurnalas „Reitingai“. – Bet tie, kurie pamato ar atspėja naujas rinkas pirmieji, visados išlošia. Iš tiesų dar po penkerių metų situacija taps tokia, kad geriems mokytojams korepetitoriams už valandą mokėsime nebe 20 ir net nebe 50 eurų, o gal net kita tiek, nes mokyklas paliks daugybė mokytojų dalykininkų, kurie jau šiandien yra pensininkai ar jais taps artimiausiais metais.“
Statistikos departamento duomenimis, 2016–2017 metais daugiau kaip pusė mokytojų buvo vyresni nei 50 metų amžiaus.
Korepetitorių įkainiai ir pasiskirstymas
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas įvardijo, kad per metus parduodama apie 2,3 tūkst. verslo liudijimų mokymo veiklai vykdyti, tačiau tai nereiškia, kad visi jie dirba korepetitoriais. G. Sarafinas spėja, kad legaliai dirbančių korepetitorių Lietuvoje – maždaug tūkstantis. Tiesa, yra tokių, kurie mokesčių taip ir nemoka.
„Kiti verslo liudijimų neperka, bet gal turi vieną ar du vaikus, kuriems padeda už pinigėlius, ir nemano, kad reikia kokio nors leidimo. Bet jie ir nevykdo savo veiklos plačiai, – teigė G. Sarafinas ir pridūrė, kad pelningiausia tuo užsiimti didžiuosiuose miestuose. – Šis verslas veši trijuose keturiuose miestuose. Kitose 55 savivaldybėse korepetitoriai iš to neuždirba.“
O kiek korepetitorius gali uždirbti už valandą darbo? „Visa Lietuva labai išsiskaidžiusi. Mažiausiai korepetitoriams, kiek žinau, mokama 7 Eur/ val. Bet ne Vilniuje, o dažniausiai tokiuose miestuose kaip Panevėžys, Utena. Tai yra mažiausia kaina. Kalbant apie didžiausias kainas, vidutiniškai – 15-25 eurai už akademinę valandą (45 min. – DELFI)“, – įvardijo G. Sarafinas.
Kaip teigia pašnekovas, pastaruoju metu ėmė daugėti įmonių, kurios teikia korepetitorių paslaugas. Jose galima rinktis individualų arba grupinį mokymą. „Mokymasis grupėse – tiems, kas turi mažiau pinigėlių. O šiaip gerųjų matematikos, chemijos ar fizikos korepetitorių atlyginimai prasideda nuo 2,5 tūkst. eurų“, – įvardijo G. Sarafinas.
Kaip teigia žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius, ne tik pedagogai dirba šį darbą. „Dažnu atveju korepetitoriai yra buvę olimpiadininkai, puikiai moka tuos dalykus, universitetuose būna baigę būtent tam tikras studijas: matematikos, fizikos, informatikos, anglų kalbos ar panašiai, – įvardijo G. Sarafinas ir pridūrė, kad korepetitoriaus darbas jiems dažnai būna pelningesnis už kitus pasiūlymus. – Net ir galėdami eiti į kokią nors tarptautinę kampaniją, nes tokios kampanijos labai ieško gerų matematikų, jie neina. Mieliau renkasi atidaryti savo įmonę ar dirbti pagal individualios veiklos pažymėjimą, su verslo liudijimu. Tada jie – patys sau viršininkai, užsidirba tiek, kiek reikia, savo sritį išmano.“
Beje, populiari dar viena paslauga – paruošimas stojamiesiems egzaminams į progimnazijas ar gimnazijas.
O kokie mokomieji dalykai patys populiariausi? „Nėra vieno bendro vardiklio. Silpniausiai Lietuvoje mokoma matematikos, todėl ir korepetitorių daugiausia – matematikos. Daug jaunuolių svajoja apie studijas užsienyje, todėl jiems reikia ir anglų kalbos korepetitorių, kad gerai išlaikytų egzaminus. Atskira sritis. O kadangi šiuo metu labai populiaru medicinos studijos, net dešimt stojančiųjų į vieną vietą, tai jiems reikia biologijos ir chemijos. Štai ir visa paletė mėgstamiausių ir lankomiausių dalykų“, – teigė G. Sarafinas ir pabrėžė, kad plačiausiai pinigines atveria tie tėvai, kurių vaikai nori studijuoti mediciną.
Žurnalas „Reitingai“ teigia, kad mokytojai papildomai tampa korepetitoriais rajonuose; didžiausiuose miestuose korepetitoriais dirba konkretų išsilavinimą turintys asmenys: filologai, matematikai ir panašiai.
„Žmogus turi pašaukimą arba ne. Pažįstu daug mokytojų, kurie kaimuose dirba korepetitorių darbą ir neima nė cento, – tvirtino G. Sarafinas ir pridūrė, kad yra ir visiškai kitokių mokytojų, kurie patys ragina vaikus mokytis papildomai ir mokėti korepetitoriams. – Mokytojų – 35 tūkstančiai, todėl vieno vardiklio ir nėra. Yra gražių pavyzdžių, bet yra ir tokių, kurie iš to pasipelno.“
Kainos ir pradinukams, ir dvyliktokams – tos pačios
Korepetitorių įmonės „Alfa klasė“ lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Kristina Mačulska DELFI teigė, kad dažniausiai korepetitorių paslaugų ieško tie mokiniai, kurie ruošiasi kokiam nors atsiskaitymui ar egzaminui. Vis dėlto, kaip teigia, yra ir tokių, kurie korepetitorių pamokas lanko visus mokslo metus. Dažnai tokių korepetitorių paslaugų prireikia patiems mažiausiems – pradinukams.
Kaip teigia korepetitorė, dažniausios mokinių grupės šios: aštuntokai, jie ruošiasi stoti į gimnazijas, dešimtokai, jų laukia pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP), ir dvyliktokai, šie ruošiasi egzaminams.
„Išskyriau aštuntokus, dešimtokus ir dvyliktokus, nes jie pirmiausia ateina su konkrečiu tikslu, – teigė korepetitorė K. Mačulska ir pridūrė, kad visus mokslo metus jų klases lanko pradinukai arba penktokai šeštokai. – Jų nespaudžia konkretus atsiskaitymas, bet nori pagerinti pažymius, geriau jaustis pamokose. Jie lanko visus metus, nuosekliai, neskubėdami, ruošia namų darbus pas mus ir aiškinasi, kas sunkiau sekasi.“
O ko iš korepetitorių mokosi pradinukai? „Ateina nemažai kitakalbių iš rusų ar lenkų mokyklų, kuriems yra sunkiau su lietuvių kalba, rašyba ar skyryba. Ir su matematika. Ir lietuviams, ir ne lietuviams tai būna problema“, – teigė mokytoja.
Korepetitorė nurodė, kad kainos tiek pradinukams, tiek dvyliktokams yra tokios pačios. Individuali pamoka kainuoja 16 eurų, pamoka grupėje – perpus pigiau.
Beje, panašiai kainuoja ir internete besiskelbiančių korepetitorių paslaugos. DELFI peržvelgus skelbimų portalus, dažniausia matyta kaina už valandą su korepetitoriumi – 10-15 eurų.
Pavyzdžiui, studentė, siūlanti kartu išmokti matematikos, už valandą prašo 10 Eur, o Vilniaus universiteto dėstytojas, teigiantis, kad gali mokyti ir pirmokus, ir dvyliktokus, už valandą prašo 15 Eur.
O štai Marijampolėje matematikos korepetitorė mokiniui pasiryžusi padėti už 7 Eur/ val.
Korepetitoriaus darbą dažnai pasirenka sistema nusivylę mokytojai
Korepetitorė DELFI teigė, kad „Alfa klasėje“ dirba ir pedagogai, ir specializuotas studijas baigę asmenys. Kaip teigia, yra ir tokių, kuriems tai – pagrindinis darbas, bet yra ir tokių, kuriems tai – tik papildomas uždarbis po darbo mokykloje.
Vis dėlto dažniausiai, kaip sako korepetitorė, tai būna papildoma veikla.
Tiesa, ji patvirtino G. Sarafino žodžius, kad korepetitorius per mėnesį gali uždirbti ir 2,5 tūkst. ir daugiau. „Esame privati įstaiga, galime mokytojams mokėti daugiau“, – teigė korepetitorė.
Beje, mokiniai, nusprendę lankyti korepetitorių pamokas, taip pat turės apsišarvuoti kantrybe. „Turime labai griežtas lankymo taisykles su finansinėmis nuobaudomis tiems mokiniams, kurie praleidžia daugiau, nei numatyta ar leidžiama. Apsidraudžiame, kad mokytojai turėtų pastovų krūvį“, – tvirtino korepetitorė.
Į korepetitorių veiklą įsitraukiantys mokytojai, anot pašnekovės, mokyklos erdves nori palikti dėl požiūrio. „Dažnai pas mus į atrankas ateina tie mokytojai, kurie būna nusivylę mokykla, kaip institucija. Mokinių požiūris būna nepakankamai pagarbus, klasės per didelės, kad būtų galima kokybiškai mokyti“, – vardijo korepetitorė.
Kaip ji teigia, korepetitoriaus darbą anksčiau dažniau rinkdavosi jaunesni mokytojai, tačiau pastaruoju metu ši tendencija šiek tiek keičiasi, prisijungia ir vyresni.
Ministerija džiaugiasi, kad atlyginimai mokytojams didėja
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija trečiadienį pranešė, kad mokyklos gerai įvertino pernai sukurtą etatinį darbo užmokesčio modelį, o pedagogų atlyginimai toliau auga.
Ministerijos duomenimis, pernai mokytojai vidutiniškai uždirbo 852 eurus „į rankas“, o antrąjį šių metų ketvirtį – 877 eurus.
Ministerija teigia, kad daugiau nei pusė mokyklų nuo 7 iki 10 balų įvertino etatinio modelio sukūrimą. 62 proc. arba 706 apklaustos mokyklos teigė, kad modelis diegiamas sklandžiai. 37 proc. arba 415 įstaigų tvirtino, kad susiduria su neesminėmis problemomis, o su reikšmingesniais iššūkiais susidūrė 1 proc. arba 12 mokyklų. Tikimasi, kad šiais mokslo metais vidutinis mokytojo darbo krūvis vidutiniškai sieks 0,88 etato. Pernai jis siekė 0,80, tačiau ketvirtadalis mokytojų dirbo mažiau nei pusę etato.