Per egzaminą abiturientai turėjo pasirinkti vieną iš pasiūlytų keturių temų ir parašyti rašinį.
Samprotavimo temos buvo tokios:
Kaip vaizduotė veikia santykį su tikrove? (rekomenduojami autoriai – Maironis, Marius Ivaškevičius)
Kada prieinama prie kraštutinumų? (rekomenduojami autoriai – Vincas Krėvė, Marius Katiliškis)
Literatūrinio rašinio temos:
Muzikos reikšmės literatūroje (rekomenduojami autoriai – Šatrijos Ragana, Henrikas Radauskas)
Intymumo vaizdavimas literatūroje (rekomenduojami autoriai – Juozas Tumas-Vaižgantas, Jurgis Kunčinas)
Tiki, kad po egzamino ašarų nebus
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vaida Venskutonytė, paaiškėjus egzamino rašinių temoms, feisbuke rašė, kad kol kas yra rami ir patenkinta.
„Mes ruošėmės karui, badui, marui – patogioms ir itin keistoms situacijoms, kurios galėtų nutikti. Gal dėl to manau, kad jie būtų parašę ir apie kosmosą!“, – rašė V. Venskutonytė.
Mokytojos vertinimu, vaizduotės tema – absoliuti klasika.
„Daug kartų matyta panaši formuluotė: vaizduotė-menas-menininkas. Tai nuolat apmąstoma tema. Ir autorių pasirinkti galima ne vieną ir ne du“, – teigė V. Venskutonytė.
Kraštutinumai, mokytojos vertinimu, truputį paslaptinga tema ir galbūt net pirmūnus galėtų paklaidinti, bet irgi galima pasukus galvą parašyti reikiamą tekstą.
„Muzika – labai sunki ir reta tema. Nieko apie muziką nekalbėjome – ne mano tema. Šauna tik banalios mintys. Gal labiau universitete tinkama tema analizei“, – įvertino V. Venskutonytė.
Mokytoja įsitikinusi, kad dauguma parašys ir rašinį intymumo vaizdavimo tema.
„Mes tokios nenagrinėjame, bet gal tos lytiškumo pamokos išgelbės! Juokauju! Išmintingi mokės išlaikyti gerą toną ir nenuklys į vulgarybes“, – teigė V. Venskutonytė.
Apskritai mokytoja jaučiasi patenkinta, ir tiki, kad po šio valstybinio brandos egzamino ašarų nebus.
„Na, bet laukiame ir priimsime tikrovę, kokia ji bebūtų!“, – teigė V. Venskutonytė.
M. Grigaitis: ir šiemet neišvengta kontroversijų
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos prezidentas, mokytojas Mindaugas Grigaitis pastebėjo, kad šiais metais dėl šio dalyko egzamino kontroversijų neišvengta.
„Kaip ir kasmet viena ar kita tema būna ribinė. Literatūrinės temos šiemet kėlė daugiau problemų, ypač ta tema su muzikos reikšmėmis. Dėl to, kad tai tikrai yra siaura tema. Mes tikrai neturime nei vieno autoriaus, kurio kūrybos visuma atlieptų šitą temą. Daugiausiai reikia remtis konkrečiais eilėraščiais, kurie, beje, programoje nėra privalomi“, – komentavo M. Grigaitis.
Mokytojo vertinimu, intymumo tema yra patogesnė mokiniui, gali būti įveikta, ji yra įdomi, bet ji yra sudėtinga.
„Vadovėlinėje medžiagoje, kas yra traktuojama kaip universalaus mokymo priemonė, šita sąvoka yra nevartojama, todėl yra labai didelis iššūkis mokiniui apsibrėžti sąvoką, iš kurios perspektyvos žiūri. Nors ta tema buvo tikrai patogesnė mokiniui negu ta su muzika“, – teigė M. Grigaitis.
Samprotavimo temos, pasak pedagogo, buvo neblogos, tačiau, kaip ir visada, jos yra rizikingos, nes labai priklauso nuo to, kaip mokiniai apsibrėš sąvokas.
„Kai kurios jų, akivaizdu, kad kartojasi. Ta tema apie tikrovę ir vaizduotę jau atliepia prieš kelerius metus buvusią temą „Ar menas keičia tikrovę?“, – pasakojo M. Grigaitis.
Nesutiktų su kritikuojančiais
Pedagogas nesutiktų su vertinančiais, kad tai, jog šiemet nebuvo temų apie agrarinę kultūrą, reikėtų vertinti kaip pažangą.
„Turime aukšto lygio literatūrologinių tyrinėjimų šia tema. Nedemonizuočiau net ir tos temos apie agrarinę kultūrą, nesupaprastinkime ir nesuprimityvinkime jos“, – kalbėjo M. Grigaitis.
Jis taip pat nesutinka su teigiančiais, kad tas egzaminas reikalauja iš mokinių tiesiog mąstyti šablonais.
„Mokiniai turi panaudoti žinomą medžiagą. Mokykloje mes mokome tam tikrų žinių, kurias reikia panaudoti, tikriname gebėjimus. Jokių šablonų nėra. (…) Vertinimo instrukcijose yra vertinimo kriterijai, dėl kurių reikia susitarti, nes šitas egzaminas dalyvauja mokinio sertifikavimo procese, ir pagal balus mokinys yra statomas į stojamąją eilę. (…) Mokinys visada yra laisvas rašyti laisvos struktūros kūrinį, jeigu jis tik tą sugeba padaryti“, – teigė M. Grigaitis.
Mokiniai rinkosi ir sunkiąją temą
Įdomu, kad „Delfi“ prie vienos sostinės gimnazijų kalbinti abiturientai, net keli jų, dalinosi, kad rinkosi būtent sunkiąją muzikos reikšmės literatūroje temą.
Po egzamino išėjęs Ignas sakė, kad jaučiasi „sudėtingai“, bet vis dėlto tikisi, kad išlaikė egzaminą gerai. Jis irgi rašė apie muzikos reikšmes literatūroje. Jis rašinyje rėmėsi Šatrijos Ragana ir Jurgio Savickio novele „Fleita“.
„Pamatęs temas galvojau, kad jos sudėtingos, bet po truputį pasirašiau, ir manau įveikiau“, – kalbėjo Ignas. Jis tikisi iš egzamino gauti ne mažiau 60 balų.
Greta irgi sakė, kad pasirinko rašyti rašinį apie muzikos reikšmes.
„Normaliai (sekėsi). Temos ne tokios, kokių tikėjomės, truputį sunkesnės. Tikėjausi šiek tiek lengvesnių temų, apie kokią gamtą, galbūt paveikslų, bet buvo tokios muzikos temos“, – kalbėjo Greta.
Plačiau abiturientų įspūdžius galite skaityti čia.
