Tuo metu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė aiškino pastebinti, kad greičiausiai dalis šalies dirbančiųjų vis dar nesupranta gresiančių naujovių. Savo ruožtu mokytojų nuotaikos dėl pastarųjų, pastebėjo ji, niūrios.
Įvardijo mokytojams svarbiausius pokyčius
„Švietimo srities darbuotojams tikriausiai pakenks nuostata, įrašyta Darbo kodekse, kad nuolatinio pobūdžio darbe bus galima sudaryti terminuotas sutartis. Mokytojas nebegalės jaustis toks saugus, jaudinsis dėl savo ateities ir tai, be abejo, atsilieps jo darbo rezultatuose, ugdymo kokybėje.
Klausimų kelia ir mokytojų vertinimas. Vadovai dabar galės savo nuožiūra vertinti darbuotojų pasiekimus, atleisti be įspėjimo. Ar tai pridės saugumo? Leis mokytojui atsiskleisti kūrybiškai? Manau, tikrai ne“, – įvardijo vienus svarbiausių pokyčių, kurie laukia mokytojų, E. Jesinas.
Jo teigimu, lygiai taip pat pedagogams aktualūs ir kiti visų darbuotojų laukiantys pokyčiai: atleidimas iš darbo darbdavio iniciatyva, nulinės darbo sutartys. Anot LŠĮPS pirmininko, kas gali paneigti, kad mokytojus bus imta samdyti pagal pastarąsias?
„Jei darbdavys pareikš, kad tu esi nelojalus, kad tau trūksta kompetencijos, prašau, įspėjimas, 2 savaitės ir tave atleidžia. Jusime daugiau baimės, kuri kils dėl rizikos prarasti savo darbo vietą“, – pabrėžė pašnekovas.
DELFI primena, kad naujajame Darbo kodekse įteisinta galimybė darbdaviams darbuotoją atleisti labai greitai ir nenurodant priežasties, apie tai įspėjus prieš tris darbo dienas ir išmokant pusės metų darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.
Beveik pusė Lietuvos mokytojų – 50 metų ar vyresni
„Žinia, mokytojas – tokia profesija, kurią įgijusio specialisto žinių daugiau kone niekur nepritaikysi. Tad jei jis atleidžiamas iš darbo, kyla daug problemų – reikia keisti kvalifikaciją. Tuo labiau, kad dabartinis mokytojų kontingentas yra gerokai pagyvenęs“, – pastebėjo E. Jesinas.
Jo turimais duomenimis, beveik pusei Lietuvoje dirbančių mokytojų yra 50 metų ir daugiau.
„Dabar šnekama ir apie tai, esą yra mokytojų perteklius. Tačiau iš tiesų kai kuriose savivaldybėse kai kurių specializacijų mokytojų labai trūksta. Pavyzdžiui, gamtamokslių dalykų specialistų, pedagogų aktyviai ieško Klaipėdos ir Kretingos rajonuose. Ten net ketinama kviesti pensininkus grįžti atgal. Priėmę tokį Darbo kodeksą mes dar pagilinsime problemas – jauni žmonės gal bus paskatinti išvažiuoti, nebesirinks mokytojų darbo dėl to, kad tai neatrodo saugiai“, – įtarė jis.
Anot profsąjungos pirmininko, gali būti, kad ir ėmė dirbti specialistai susidurs su kliūtimis. Pavyzdžiui, ims bijoti išsakyti savo nuomonę, vertinti vadovų sprendimus kritiškai, nes tai tuoj gali iššaukti atitinkamą jų reakciją.
„Tuoj bus atleidimas – neigiamas kompetencijų įvertinimas“, – pastebėjo E. Jesinas.
Jau ruošiasi kreiptis į ES teismą: įžvelgia konstitucinių teisių pažeidimą
Todėl jis aiškino praktiškai neabejojantis, kad po naujojo Darbo kodekso priėmimo daugiau darbo turės teismai.
„Esminė dalis – dėl konstitucinių teisių pažeidimo. Žmogus turi teisę į darbą ir laisvą apsisprendimą, laisvos nuomonės reiškimą ir tai negali tapti jo atleidimo priežastimi. Nemotyvuoti atleidimai galimai taps pretekstu teisminiams procesams“, – įžvelgė profsąjungos pirmininkas.
E. Jesino teigimu, profesinių sąjungų konfederacija taip pat ruošiasi kreiptis į ES teismą dėl pastarųjų aspektų.
Vadina nonsensu ir politikų žaidimais
Jis pats tuoj po prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir išsakytų pastabų taip pat piketavo prie Seimo, ragindamas jas palaikyti, tačiau, kaip paaiškėjo, veltui. Anot E. Jesino, jei su šalies vadovės teiktais pasiūlymais būtų buvę sutikta, tai išspręstų didžiąją dalį problemų, kurios po dabartinio Darbo kodekso priėmimo gali kilti.
„Tos pataisos iš dalies sutapo su mūsų pateiktais siūlymais. Seimas greitu metu irgi svarstys pakeitimus. Jie bus panašus į tuos, kuriuos siūlė prezidentė, profsąjungos ir buvo tarsi suderėta, kad į tai bus atsižvelgta, bet vėl buvo priimtas politinis sprendimas, ignoruojantis socialinių partnerių nuomonę (jau nekalbu apie ignoruotą šalies vadovę). Tai nonsensas, politiniai žaidimai, į kuriuos norima įtraukti ir profesines sąjungas“, – sakė E. Jesinas.
Anot pašnekovo, profsąjungos atkreipė dėmesį į tai, kad negali būti nulinių, terminuotų darbo sutarčių, darbdavys negali turėti galimybės vienašališkai darbuotoją atleisti.
Džiaugiasi apsaugojęs nuo visiško absurdo
Paklaustas, ar naujajame Darbo kodekse įžvelgia kokių teigiamų aspektų, E. Jesinas aiškino iš dalies esantis patenkintas tik tuo, kad susitarimai, kurie reglamentuos darbo santykius, neleis nei darbdaviui peržengti ribos, nei darbuotojui reikalauti kokių nepagrįstų teisių.
Kartu jis pasidžiaugė, kad profsąjungų iniciatyva, po ilgų diskusijų, buvo išbraukta ir švietimo srities darbuotojų darbą reglamentuojanti Darbo kodekso dalis.
„Ten buvo visiškas absurdas. Tarkime, reikalavimas įrodyti, kad mokytojai turi teisę į ilgesnes atostogas. Tačiau jos nustatytos Vyriausybės nutarimu dėl didesnės protinės ir emocinės įtampos. Dabartiniu metu mokytojai mokinių atostogų metu užsiima metodine veikla, kartais ir tvarko kabinetus, turimą inventorių. Jei nori jaukios darbo vietos, net prisideda savo lėšomis. Tačiau teigta, kad tos atostogos nereikalingos, kad jų reikia mažiau, tai neturėtų būti derinta su mokinių atostogomis“, – stebėjosi E. Jesinas.
Nerimą kelia ir klausimas dėl atostogų
Vis dėlto, kad pokyčių dėl atostogų trukmės dar gali būti sulaukta, DELFI sakė E. Leiputė-Stundžienė. Jos teigimu, keičiantis atostogų skaičiavimo tvarkai ir jas imant skaičiuoti ne kalendorinėmis, o darbo dienomis, mokytojams kyla daug klausimų.
„Konkrečiai mokytojams atostogos yra trumpinamos iki 40 darbo dienų. Taigi neaišku, kokį skaičių patvirtins Vyriausybė. Anksčiau atostogoms buvo skirtos 56 kalendorinės dienos, skaičiuojant tik darbo dienas, gal ir būtų tiek pat, tačiau yra žodis „iki“. Be to, anksčiau Darbo kodekse nebuvo numatytas konkretus skaičius, parašyta tik, kad pailgintos atostogos, patiriantiems nervinę, protinę įtampą. Dabar jau yra konkretus skaičius, tad neaišku, kas bus nuspręsta“, – sakė ji.
Profsąjungos atstovei taip pat kelia nerimą ir E. Jesino anksčiau išsakyta pastaba, kad mokytojas ar bet koks kitas darbuotojas bus lengvai atleistas, jei jo darbo rezultatai netenkins.
„Pagal susiklosčiusią Lietuvoje situaciją, tikrai realu, kad mokytojas būtų atleistas dėl nuomonių skirtumo. Yra dalis mokyklų, kur situacija yra įtempta. Be to, negalėčiau pasakyti, ar atsiras daug mokytojų, kurie po to pradės bylinėtis, kreiptis teismą – manau, būtų nedaug“, – kad neteisingai atleistus bus sunku apginti, pabrėžė ji.
Įžvelgia kenkimą mokytojo darbo prestižui
„Kitas punktas, kuris labai kelia nerimą, tai mažos išeitinės kompensacijos, trumpas įspėjimo terminas, ypač tiems, kurie augina mažamečius vaikus. Labai lengvai darbdavys galės atleisti ir asmenį, kuris vienas augina vaiką“, – pastebėjo E. Leiputė-Stundžienė.
Jos teigimu, visi šie įvardyti pokyčiai mokytojo profesijos patrauklumą dar sumažins.
„Manau, mokytojo profesija liks visai nebepatraukli, nors jau ir dabar nėra itin patraukli. Pavyzdžiui, kaip žinome, tikrai ne patys geriausi mokiniai studijuoja Lietuvos edukologijos universitete (LEU). Manau, priimti pokyčiai nulems dar liūdnesnę perspektyvą“, – spėjo profsąjungos atstovė.
Paklausta apie mokytojų nuotaikas dėl naujų pokyčių darbo srityje, E. Leiputė-Stundžienė aiškino, kad nors kol kas jos niūrios, kartu ieškoma ir išeičių.
„Mokytojai tikisi, kad pavyks susitarti su darbdaviais sudaryti kolektyvines sutartis, kuriose bus įtvirtintos tam tikros lengvatos, kiti pokyčiai“, – prasitarė ji.
Tiesa, pašnekovė sakė neesanti informuota apie planus galbūt kreiptis į ES teisingumo teismą dėl Konstitucijoje įtvirtintų žmonių teisių pažeidimo.
Įsigalios kitąmet
DELFI primena, kad naujasis Darbo kodeksas kartu su visu socialinio modelio paketu įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d. Tačiau tarp socialinių partnerių ir Vyriausybės dar diskutuojama apie galimas priimti pataisas.
Naujajame Darbo kodekse įtvirtintos naujos darbo sutarčių rūšys: laikinojo darbo, pameistrystės, nenustatytos apimties (nulinės), projektinio darbo ir darbo vietos dalijimosi. Nurodoma, kad jeigu darbo sutarties šalys nesusitaria dėl darbo sutarties rūšies, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.
Pagal naująjį Darbo kodeksą beveik neribojamas terminuotų sutarčių sudarymas. Nustatyta, kad su tuo pačiu darbuotoju paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, sudarytų skirtingoms darbo funkcijoms atlikti, bendra trukmė negali viršyti penkerių metų. Be to, bus galima sudaryti ir nenustatytos apimties darbo sutartis. Tai bus tokia darbo sutartis, pagal kurią darbo sutartyje darbo funkcijos atlikimo laikas iš anksto nenustatytas, tačiau darbuotojas įsipareigoja darbo funkciją atlikti darbdavio kvietimu, o darbdavys įsipareigoja darbuotojui sumokėti už jo atliktą darbą.
Naujame darbo kodekse numatyta, kad darbo sutartis galės būti nutraukta nutraukus šalių susitarimu, vienos iš šalių iniciatyva, darbdavio valia, taip pat nesant šalių valios. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai galės būti nutraukta tik šalių susitarimu, nėščiosios iniciatyva, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis.
Darbdavys savo iniciatyva atleisdamas 1 ar daugiau metų vienoje vietoje dirbusį asmenį turės jam skirti du jo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio išeitinę išmoką. Jei mažiau nei 1 metus, išmoka siekia 0,5 VDU. Jeigu per 3 mėnesius nesudaroma nauja darbo sutartis su tuo pačiu darbdaviu vėliau mokamos ilgalaikio darbo išmokų fondo išmokos. Maksimali ilgalaikio darbo išmoka – 3 asmens gauto VDU priklausomai nuo stažo įmonėje. Šiuo metu 1–6 VDU dydžio išmokas (priklausomai nuo stažo) moka darbdavys.
Pagal naująjį Darbo kodeksą, darbo sutartį nutraukiant darbdavio iniciatyva, darbuotojas įspėjamas prieš 1 mėnesį, išdirbus trumpiau negu 1 metus – prieš 2 savaites. Šie terminai dvigubinami asmenims, auginantiems vaiką iki 14 metų arba kai iki pensijos likę mažiau kaip 5 metai. Terminai trigubinami, jei iki pensijos liko mažiau negu 2 metai arba asmuo yra neįgalus. Dabartiniame Darbo kodekse įspėjimo terminai yra 2–4 mėnesiai.
Taip pat įteisinta galimybė darbdaviams darbuotoją atleisti labai greitai ir nenurodant priežasties, apie tai įspėjus prieš tris darbo dienas ir išmokant pusės metų darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Dabar galiojančiame Darbo kodekse tokios nuostatos nėra. Darbdaviai, kurie dels atsiskaityti su atleistais darbuotojais, privalės mokėti trijų mėnesių vidutinio atlyginimo netesybas. Jeigu uždelsta suma bus mažesnė, netesybos būtų mokamos už kiekvieną uždelstą mėnesį, bet ne ilgiau kaip už tris mėnesius. Nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, darbdavys turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų (esant svarbioms priežastims - prieš 5 darbo dienas).
Naujame Darbo kodekse kasmetinės atostogos – 20 darbo dienų. Sename – 28 kalendorinės dienos. Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamą darbą vienoje darbovietėje papildomos kasmetinės atostogos bus suteikiamos tik tuomet, jeigu dėl to bus susitarta kolektyvinėje sutartyje. Šiuo metu už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje yra numatytos papildomos atostogų dienos.