E. Jovaiša pradėjo aštuntosios sesijos pirmąjį švietimo ir mokslo komiteto posėdį, kuriame pagal darbotvarkę buvo aptarti svarbiausi švietimo klausimai.
Norėtų nuotolinio ugdymo ribą padidinti
Ministras Algirdas Monkevičius teigė, kad mokslo metai prasidėjo intensyviai jiems ruošiantis ir jau baigiantis karantinui buvo galvojama, kaip gali tekti ruoštis naujiems mokslo metams.
„Pradėti rengti dokumentai, kad būtų galima pritaikyti teisinę bazę. Ją norėjome pritaikyti ne tik pandemijai, bet ir kitiems atvejams – šalčiams, karščiams ir t. t. Ugdymo planai dabar paruošti, kaip elgtis įvykus ekstremaliai situacijai, kaip derinti nuotolinį ir įprastą darbą tam tikrą laiką“.
Pasak jo, nuotolinis ir kontaktinis darbas daugiau vyksta gimnazijų lygmenyje – 30 proc., o progimnazijose – 10 proc. A. Monkevičiaus teigigimu, Vyriausybės sprendimu šiais metais norima tą ribą padidinti, kad mokyklos galėtų iš anksto planuoti ugdymo procesą.
„To labai reikia didesnėms mokykloms. Rugsėjo pabaigoje priimsime sprendimą, kad 50 proc. gimnazijos lygmeniu būtų galima vykdyti ugdymo procesą nuotoliniu būdu“.
Jis akcentavo, kad tai reikia padaryti būtent dėl šių metų ypatingos padėties.
„Nerimo kėlė liepos pab. ir rugpjūčio pr., kai užkratas pradėjo plisti židiniuose ir iš žmonių, atvykstančių iš kitų šalių. Specialistai, remdamiesi kitų šalių patirtimi, pateikė rekomendacijas. Neįmanoma visko iš anksto suplanuoti, neaišku, kaip bendrus reikalavimus įgyvendinti atskirose mokyklose“.
Ministras nurodė, kad kiekvieną rytą gauna informaciją, kokia buvo situacija iki vakar vakaro. Šiuo metu, sakė jis, Juodupės gimnazija priėmė sprendimą su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC), kad visa mokykla tam tikrą laiką dirbs nuotoliniu būdu.
„Manau, tai netruks labai ilgai, kai iki galo bus ištirta visa situacija. Tokia mokykla yra vienintelė Lietuvoje. Matomė, kad virusas nėra plačiai mokyklose paplitęs. Taip yra 22 mokyklose, nuo 500 tūkst. tai nėra didelė dalis“.
Taip pat papasakojo, kad kai kurios mokyklos, pirmiausia didžiosios, moko savaitę vieną dalį mokinių kontaktiniu būdu, o kitą – mokosi nuotoliniu ir paskui tos pamainos apsikeičia.
„Tačiau tokių mokyklų yra nedaug, didesnė dalis mokyklų taiko mišrų būdą. Kiekvieną ketvirtadienį turime pasitarimą, kur aptariame situaciją pagal mokyklų tipus ir gerąją patirtį“, – sakė jis.
Koronavirusas – ir kai kuriose aukštosiose mokyklose
A. Monkevičius pasakė, kad ir mokyklų vadovų atlyginimus reikėtų didinti sistemiškai per nustatytą priemoką, tačiau imperatyvą dėl to, kad jie privalo užtikrinti saugumą mokyklose, reikės pakeisti.
A. Monkevičius nurodė, kad NVSC organizuoja ugdymo ugdymo įstaigoms mokymus ir atsakys į praktiškai kylančius klausimus ir sakė, kad yra, nušlifuotas ir bus pateiktas bendras algortimas, kuris bus pateiktas remiantis dviejų savaičių patirtimi.
„Pateikėme pasiūlymą skirti 100 stipendijų ir Baltarusijos studentams. Jos būtų svarbiausios tiems, kurie patiria spaudimą, sankcijas, jiems yra nesaugu, todėl galėtų savo studijas perorientuoti į Lietuvą. Ne mažiau svarbu, kad yra labai daug IT specialistų, kurie dėl režimo neturi galimybių tęsti savo veiklos šioje srityje. Tokių žmonių gali būti per tūkstantį ir daugiau, bet jie yra dažniausiai jauni žmonės su šeimomis ir vaikais. Nėra lengva rasti sprendimus dėl jų vaikų mokslų. Jeigu jie pradės čia verslą, jų vaikams bus sudarytos galimybės ugdytis. Jeigu toks poreikis bus, tikimės, kad bus“, – šią idėją pristatė ministras.
Ministras nurodė, kad kai kuriose aukštosiose mokyklose, KTU ir VGTU, buvo nustatyta koronaviruso atvejų ir tai kelia nerimą, kadangi universitetų specifika kitokia nei mokyklų.
„Ten yra bendrabučiai, pavojų čia yra daugiau, bet universitetai turėtų susitvarkyti. Jeigu kiltų poreikis, spręstume finansinius klausimus. Galima pasidžiaugti, kad profesinėse mokyklose užkrato nedaug“.