DELFI domėjosi, kaip moterų dominavimas veikia berniukų pasiekimus, ką apie tai mano vienintelis klasėje vyrukas buvęs vilnietis Ignotas, edukologas Ričardas Pagojus ir mokytojas Juozas iš Vilniaus rajono. Kokią išeitį moteriškai mokyklai siūlo profesorius G. Navaitis, ar į Lietuvą atsiris JAV prasidėjusi atskirų mokyklų mergaitėms ir berniukams plėtra?
„Abejonių nekeliantis ir tyrimais patvirtintas faktas – berniukų ir mergaičių brendimo tempas skiriasi. Apibendrintai galima sakyti, kad kūdikystėje mergaitės pradeda anksčiau kalbėti ir vaikščioti. Nemažą dalį 15-16 metų berniukų dar galima vadinti vaikais, o kai kurias 16-17 metų mergaites jau galima pavadinti moterimis. Natūralu, jog šios savybės daro įtaką ir mokyklai“, – DELFI sakė psichologas G. Navaitis.
Profesorius pastebi, jog visų pirma berniukai dažnai neįgyja gebėjimo vadovauti. Taip yra todėl kad daugelyje klasių dominuojantį vaidmenį užima mergaitės. „Tai – visokeriopai blogai, nes vadovo savybės žmogui reikalingos ne tik darbe, bet ir kitose gyvenimo srityse. Šiandien ne viena moteris skundžiasi dėl sprendimus galinčių priimti vyrų trūkumo“, – konstatavo G. Navaitis.
Kitas psichologo išskirtas dalykas, kad mokyklos atmosfera, santykiai tarp mokinių, bendravimas mokykloje tampa pernelyg „feministinis“.
Verčiami prisitaikyti prie mergaitiško stiliaus
Psichologui nenuostabu, kad dėl minėtų priežasčių po kurio laiko didelė dalis berniukų šalinasi mokyklos. Kad būtent jie kelia problemų, o nesimokančių, chuliganiškai besielgiančių mergaičių yra žymiai mažiau.
„Reikėtų tikėtis, kad mokykla, kuri nuolat reformuojama, kažkada sugebės pilniau atsižvelgti į vaikų individualybes ir lyties nulemtas savybes“, – vylėsi psichologas, pabrėždamas, jog nepanaudodama kiekvienos lyties pozityviųjų savybių bet kokia sistema, tuo pačiu ir mokykla, kažką praranda.
„Profesinėje veikloje sėkmingiausios yra tos suaugusiųjų grupės, kuriose yra ir vyrų, ir moterų, jeigu leidžiama atsiskleisti vyriškoms ir moteriškoms savybėms. Mokykloje, deja, kol kas tai galima pastebėti nebent vyresnėse klasėse. Jaunesnėse vyrauja moteriškas elgesio stilius ir jis primetamas berniukams“, – konstatavo M. Romerio universiteto profesorius.
Išeitis – atskiros mokyklos berniukams?
Atskiros mokyklos berniukams ir mergaitėms, kurių kūrimosi banga buvo stebima Jungtinėse Amerikos Valstijose, prof. G. Navaičio nuomone, neperspektyvios, nes neleidžia išmokti bendrauti ir bendradarbiauti su kita lytimi.
„Tačiau svarbu, kad tas bendravimas ir bendradarbiavimas netrukdytų skleistis abiejų lyčių savybėms, o nevyktų vien pagal moterišką modelį“, – pabrėžė DELFI pašnekovas. Taip pat reikėtų siekti, kad mokyklose pradėtų dirbti daugiau vyrų.
Kaip rodo tyrimai, pageidaujamai pusiausvyrai pasiekti pakaktų, kad mokytojai vyrai sudarytų trečdalį visų mokytojų.
„Trečdalis jau nebeleidžia vienai kuriai nors lyčiai kurti santykius pagal savo stereotipus“, – sakė psichologas.
85 proc. mokytojų – moterys
Vis dėlto, šiokių tokių pokyčių esama. Pavyzdžiui, stereotipiškai moteriška sritimi vadinamame pradiniame ugdyme jau atsiranda vienas kitas vyras. ŠMM duomenimis, kaimo mokyklose dirba 34 pradinių klasių mokytojai vyrai, miestuose – 38. Iš viso pradinukus moko 6150 mokytojai.
Vienintelis dalykas, kurį bendrojo lavinimo mokyklose dėsto daugiau vyrų, nei moterų – kūno kultūra. Jos pamokas mokiniams veda 968 mokytojai vyrai ir 857 mokytojos moterys.
Projekto „Renkuosi mokyti!“ organizatoriai taip pat siekia, kad į mokyklas ateitų dirbti daugiau jaunų lyderių vyrų. Iš 80 projekto dalyvių 35 buvo vaikinai, 45 – merginos.
Formuojant klases siekiama berniukų ir mergaičių pusiausvyros. Tačiau vyresnėse klasėse, kai mokiniai mokosi pagal individualų ugdymo planą, ją išlaikyti sunkoka.
Vienintelis tarp mergaičių: buvau lepinamas
Kaip įsitikino DELFI, pasitaiko ir kuriozų. Pavyzdžiui, šiemet Karoliniškių gimnaziją baigęs vilnietis Ignotas Vileikis klasėje buvo vienintelis tarp mergaičių.
„Taip, man teko tokia laimė, bet tai išėjo į gera. Merginos mane vertė pasitempti ir labiau stengtis, nes visos siekė gerai mokytis, o aš nenorėjau atsilikti“, – sakė Ignotas.
Pasak jo, vienas tarp merginų jis jautėsi labai lepinamas, sulaukdavo tikrai daug dėmesio, tačiau nesakytų, kad dėl to baisiai išlepo. „Geras dalykas, kad nuolatinis bendravimas su merginomis man padėjo suprasti moterišką pasaulį. Buvau priverstas prisitaikyti“, – pripažino vilnietis.
Ignotas pastebi, jog lytys panašėja pomėgiais ir interesais. „Žinoma, buvo labai mergaitiškų mergaičių, su jomis gal ne taip kalba rišdavosi, tačiau su kitomis susišnekėdavau, buvo nemažai tokių su kuriomis siejo panašūs pomėgiai ir būdavo apie ką padiskutuoti. Su vaikinais pabendraudavau per bendrus mokyklos renginius, po pamokų, tad nejaučiau vyriškos draugijos stygiaus. Man ta disproporcija nebuvo tokia baisi, kaip galėtų iš pirmo žvilgsnio pasirodyti“, – kalbėjo DELFI pašnekovas.
Ignotas turi priešingoje situacijoje buvusį pažįstamą. Jam teko mokytis klasėje, kur buvo vos kelios mergaitės. „Dėl to jis nepasidarė kažkoks kitoks“, – mano vaikinas. Vis dėlto, jam pačiam įdomiau, kai yra didesnė įvairovė, „bendraudamas su skirtingesniais žmonėmis ir pats gali daugiau atrasti“.
Vilniaus licėjaus mokinys, nenorėjęs DELFI viešinti savo vardo, pradėjo mokytis klasėje, kur du kartus daugiau mergaičių. Vaikinų tik 9. Iš pradžių jis manė, kad bus per mažai vyriško bendravimo, tačiau pastebėjo, kad kai vaikinų mažiau, jie nesusiskirsto į mažesnes grupeles, tampa tampresni ryšiai, kyla mažiau nesutarimų. Mergaitės – priešingai, susiskirsčiusios į grupeles ir tokios vienybės jis nepastebi.
Nori būti toks vyras, kaip mama
„Lietuvoje mergaitės ir berniukai ugdomi kartu. Nors yra viena mokykla, kur vyrukai mokosi atskirai – kunigų seminarija“, – juokavo R. Pagojus. Pats edukologas mokėsi tradicinėje mokykloje, kur dirbo 2-3 vyrai. Dabar dauguma jo kolegių taip pat mokytojos moterys.
Vis dėlto su žmona dvi dukras auginantis R. Pagojus nenorėtų, kad jos lankytų mergaičių mokyklą, nes „dirbtinai sukurta vien moteriška ar vien vyriška terpė nėra palankiausia žmogui tinkamai vystytis“.
„Tačiau nenormalu ir tai, kad mokyklose dirba tiek daug moterų ir tiek mažai vyrų“, – mano edukologas. Jis lankėsi įvairių šalių mokyklose ir matė kitokių pavyzdžių.
„Į klausimą, ko netenka vaikai, kuriuos moko tik mokytojos moterys, galėtume patys sau atsakyti pagalvoję apie vaikus, kurie auga nepilnose šeimose“, – sakė R. Pagojus.
Disciplinuoja vien tai, kad mokytojas vyras – fiziškai stiprus
Mokykloje, kur pastaraisiais metais dirbo Juozas, daugmaž du trečdaliai vaikų buvo iš asocialių ir nepilnų šeimų. Vaikams reikėjo skirti dėmesio ne tik mokant dalyko, bet ir pakalbėti apie gyvenimą, patarti, padėti, išaiškinti kai kuriuos asmeniškus dalykus.
„Dabartiniai mokiniai, švelniai tariant, nedrausmingi. Tačiau vyriškumas, fizinė jėga mokiniams imponuoja. Galvoju, neblogai net jei berniukai susiima privengdami tavo fizinės jėgos, nes dabar nebebijo nei dvejetų, nei išvijimo iš mokyklos. Mergaitėms tai savaip irgi svarbu, ypač jei į mokytoją žiūri kaip į tėvą, kuris turi būti stiprus“, - pastebi pašnekovas.
Mokyklose, kur dirbo Juozas, be jo dar mokytojavo po 2-3 mokytojai vyrai. Tačiau jis pats nemano, kad moterų dominavimas - didelė problema: „Yra nemažai vyriško tipo moterų, kurios palaiko tvarką mokykloje, daro tą patį, kaip vyrai. Žinoma, jeigu jų nėra iš viso, o visos mokytojos moterys – labai moteriškos, tos pusiausvyros trūksta. Vyro neišauginsi, jei nėra vyriškumo pavyzdžio, ypač jeigu vaikas auga be tėvo ar vyrų, kurie jį galėtų pakeisti“.
Kodėl mergaitės gerokai lenkia berniukus
Kaip rašė DELFI, per Nepriklausomybės metus mergaitės ne tik pasivijo berniukus, bet ir gerokai juos pralenkė pasiekimais. Edukologai tvirtina, kad berniukams tradicinė mokykla per nuobodi ir ragina ją keistis: pavyzdžiui, įsileisti naujausias technologijas, nebemokyti mokinių taip, kaip prieš 20 metų.
Dramatišką berniukų ir mergaičių rezultatų skirtumą atskleidė neseniai skelbtų Tarptautinio matematikos ir gamtos mokslų tyrimo (TIMSS) ir Tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo (PIRLS) rezultatai.
„Dėl berniukų mokymosi rezultatų reikėtų labai stipriai sunerimti. Apie berniukų ir mergaičių mokymosi pasiekimų skirtumus šneka visas pasaulis. Teigiama, kad berniukams tradicinė mokykla ne tik Lietuvoje, bet ir bet kurioje kitoje pasaulio šalyje per nuobodi“, – komentavo Tarptautinės švietimo vertinimo asociacijos generalinės asamblėjos narė daktarė Rita Dukynaitė.
Pasak R. Dukynaitės, berniukai dažniau gerokai ambicingesni nei mergaitės, mažiau nei merginos taikstosi prie egzistuojančių sąlygų. Specialistės teigimu, tokių reikšmingų mokymosi skirtumų tarp lyčių neturėtų būti ir tuo susirūpinę viso pasaulio edukologai, psichologai, sociologai bei švietimo politikai.
Niekas neįrodė, kad berniukai intelektu mažiau pajėgūs. Pašnekovės nuomone, reikia ieškoti išeičių, naujų mokymo metodikų ir strategijų, gilintis į berniukų mokymosi būdus, kurti jiems tinkamesnes užduotis, gerinti jų pasiekimus.
2001 m. Lietuvos ketvirtokų berniukų ir mergaičių skaitymo skirtumai išsiskyrė statistiškai reikšmingai, net 17 taškų. 2006-aisiais skirtumas padidėjo iki 18 taškų. Atotrūkio iki šiol nepavyksta sumažinti.