Savo išvadose darbo grupė konstatavo, kad iš kitų Vilniaus universitetų MRU išsiskiria vidiniu valdymu bei kitokia gaunamų pajamų struktūra. Jau dabar universitetas didžiąją dalį lėšų uždirba iš už studijas mokančių studentų įmokų – tai reiškia sąlyginę nepriklausomybe nuo biudžetinio finansavimo.
Darbo grupė pasiūlė MRU akademinei bendruomenei svarstyti dar didesnės universiteto finansinės nepriklausomybės nuo biudžeto asignavimų perspektyvas bei būdus, tarp kurių galėtų būti strateginių investuotojų Lietuvoje ir užsienyje paieškos. Ekspertai taip pat pasiūlė atkreipti dėmesį į būtinybę stiprinti mokslinius tyrimus bei toliau įgyvendinti studijų kokybės užtikrinimo priemones.
„Konstatuotas MRU išskirtinumas - didžiąją dalį lėšų MRU uždirba pats. Pastebėta, kad dėl jo gebėjimo pačiam rasti nišą rinkoje, Vilniaus aukštųjų mokyklų tinkle jis tarsi nėra jokia našta“, - DELFI sakė darbo grupės narys Ramūnas Valiokas.
Ekspertai nusprendė, kad MRU svarstomas jungimasis su Vilniaus pedagoginiu universitetu nėra patrauklus – sujungus VPU ir MRU mokymo bazes, sinergijos nebūtų.
Gali tapti akcine bendrove
Pasak R. Valioko, darbo grupė neįvardijo, kokia forma MRU turėtų veikti – ar taptų akcine bendrove, ar veiktų konsorciumo pagrindais su kita užsienio institucija. R. Valiokas pastebi, kad pasaulyje yra privačių universitetų ir ši įvairovė nėra blogai.
„Tai yra aukštas universiteto įvertinimas, intensyvios veiklos ir universiteto sėkmės apibendrinimas“, - darbo grupės pasiūlymus komentavo MRU atstovas Kęstutis Saldžiūnas. Pasak K. Saldžiūno, savo ateitį MRU mato bendravime su stipriausiais pasaulio universitetais, megatinklais.
K. Saldžiūno teigimu, universitetas pasisako už autonomijos išlaikymą, tačiau kaip tai bus įteisinta teisiškai, dar nežino.
Beje, privatizuoti MRU siūlyta dar 2007 m., kuomet Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu ekspertai atliko universitetų sujungimo studiją. Tuomet MRU siūlyta privatizuoti prieš tai atskiriant padalinius, ruošiančius policijos, sienos apsaugos specialistus, įsteigiant kolegijos lygmens specializuotą aukštojo išsilavinimo instituciją, vykdančią veiklą Vilniuje ir Kaune.
DELFI primena, kad premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė Vilniuje ir Kaune siūlo palikti po vieną universitetą. Kiti universitetai integruotųsi į Vilniaus ir Kauno universitetus. Darbo grupė nepriėjo bendros nuomonės, ką daryti su Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, o Klaipėdos bei Šiaulių universitetų likimo nesvarstė.
Universitetų jungimo idėja grindžiama siekiu sukurti didelį tarptautinį svorį turinčius universitetus bei užkirsti kelią prasčiausioje padėtyje atsidūrusių universitetų savaiminei dezintegracijai. Skaičiuojama, kad dėl demografinių tendencijų iki 2020 m. bendras studentų skaičius smuks daugiau nei 40 proc. Prognozuojama, kad dėl to po kelerių metų dalis universitetų negalės vykdyti studijų programų.