Taip pat manoma, kad šis siūlymas yra ginčytinas teisiniu požiūriu, kelia grėsmę socialinio teisingumo, aukštojo išsilavinimo lygaus prieinamumo principams ir universiteto misijos įgyvendinimui.
DELFI primena, kad ŠMM siūlė, kad mažiausias stojamasis balas stojantiesiems į universitetus būtų ne mažesnis negu 1, o stojantiesiems į kolegijas ne mažesnis negu 0,8, tai yra, stojantieji turėtų būti išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą žemiausiu balu, o kitų konkursinių dalykų turėti patenkinamus metinius arba mokyklinių brandos egzaminų pažymius.
Gaili ne prarastų pinigų, o studentų
MRU tikina sukilęs ne dėl nenoro prarasti studentus, o dėl to, kad nori apginti teisę į mokslą. Esą MRU pastarųjų metų studentų priėmimo statistika rodo, kad Ministerijos siūlomas mažiausias stojamasis balas paliestų vos keliolika universitete studijuoti pageidaujančių asmenų, todėl neturėtų jokios įtakos universiteto veiklos ekonominiams rodikliams.
Šiek tiek aukštesnis minimalus stojamasis balas, pavyzdžiui 2, paliestų 10-12 proc. universitete pageidaujančių studijuoti asmenų, taigi universiteto veiklos apimtims taip pat neturėtų esminės reikšmės.
„Tačiau net ir tie 12 proc. studentų yra Lietuvos piliečiai. 72 proc. studentų mūsų universitete yra grįžtantys į švietimą ir tik 28 proc. – devyniolikmečiai. Raginame būti jautresniems ir socialinėms grupėms. Žmonės, kurių vaikai galbūt mokosi regionuose, nestipriose mokyklose. Jiems reikalinga pagalba, neturime jų stumti į paraštę ir dar labiau didinti socialinę atskirtį“, – sakė MRU senato darbo grupės dėl stojamojo balo tikslingumo vadovas doc. dr. Algirdas Monkevičius.
Jei blogai mokosi vidurinėje, nereiškia, kad blogai mokysis aukštojoje
Jam pritarė ir grupės narys, konstitucinės teisės profesorius dr. Vytautas Sinkevičius. Jis tikina nesuprantantis, kam reikalinga ši reforma – nėra įrodyta, kad nepažangūs mokiniai tampa nepažangiais studentais.
„Kiekvienas įstatymo projektas, siūlymas keisti įstatymą turi būti vertinamas konstituciniu požiūriu. Turime pagrindą manyti, kad šis siūlymas prieštarauja Konstitucijai, nes atima aukštųjų mokyklų teisę į autonomiją. Aukštosios mokyklos, pagal Konstitucinio teismo nurodymus, pačios gali spręsti, ką į jas priimti. Be to, kiekviena teisinė priemonė, kuri siūloma, turi siekti kažkokio tikslo. Jei kažką ribojame, turime riboti konkrečiai. Nėra jokių įrodymų, kad stojamojo balo kartelė padės užtikrinti studijų kokybę. Jei asmuo prastai baigė vidurinę mokyklą, tai dar nereiškia, kad jis nesugebės mokytis aukštojoje mokykloje. Turime aibę pavyzdžių, kai su prastais pažymiais atėję žmonės tampa gerais studentais. Teisė siekti aukštojo mokslo yra Konstitucinė – ji priklauso kiekvienam žmogui. Žinoma, turi būti kontrolė, tačiau žmogaus sugebėjimai tikrai nepaaiškėja tik vidurinėje mokykloje“, – sakė jis.
V. Sinkevičius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad reikėtų pasitikėti aukštųjų mokyklų kompetencija įvertinti studentų žinias. Anot jo, negabūs studentai iš aukštųjų mokyklų dažniausiai išeina patys arba būna išmetami, tačiau negalima atimti iš jų progos bent pabandyti studijuoti.
Nesąmoningai skatiname emigraciją
Tam pritaria ir MRU Studentų atstovybės prezidentas Lukas Borusevičius. Anot jo, įvedamas stojamasis balas sukeltų daugiau problemų nei išspręstų.
„Lietuvoje mokyklos teikia labai nevienodą vidurinį išsilavinimą – mokiniai skirtingai ruošiami, skirtingai išlaiko brandos egzaminus. Jų rezultatai nebūtinai parodo motyvaciją studijuoti. Be to, įvedus stojamąjį balą, Lietuvoje didėtų skaičius niekur nesimokančių ir nedirbančių asmenų. Tai paskatintų emigraciją, lietuviai galėtų studijuoti tose aukštosiose mokyklose užsienyje, kurios tokios kartelės nenubrėžia. Kadangi kol kas grįžtamumas iš užsinio šalių yra labai mažas, manau,piliečių praradimas sukeltų daug problemų mūsų valstybei“, – sakė jis.
Nori, kad stotų visi asmenys, nesvarbu, kokie – jų pažymiai
„Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcija) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pabrėžiama, kad aukštosios mokyklos autonomija suprantama inter alia kaip teisė savarankiškai nustatyti ir statute įtvirtinti savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su kitais partneriais, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, studentų priėmimo tvarką, spręsti kitus su tuo susijusius klausimus. Konstitucinis Teismas konstatuoja, kad aukštosios mokyklos teisė nustatyti studentų priėmimo tvarką, jų priėmimo sąlygas (kriterijus ir jų reikšmę, arba svertinę vertę), yra vienas esminių aukštosios mokyklos autonomijos elementų.
Nurodytos Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos reiškia, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios institucijos, reguliuodamos studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris pažeistų Konstitucijos garantuojamą aukštųjų mokyklų autonomiją, inter alia jų teisę savarankiškai nustatyti studentų priėmimo tvarką, jų priėmimo sąlygas (kriterijus ir jų reikšmę, arba svertinę vertę). Jeigu Ministerijos siūlymas būtų įtvirtintas Mokslo ir studijų įstatyme, kiltų pagrįstų abejonių, ar tai nustatančios įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai“, – teigiama MRU grupės išvadose.
Jų atstovai įsitikinę, kad aukštosios mokyklos turi teisę pačios nustatyti tokią studentų priėmimo į aukštąją mokyklą tvarką, kad į ją galėtų stoti visi asmenys, kurie turi vidurinį išsilavinimą, nesvarbu, kokias pažymiais jie baigė mokyklą.
Brandos atestatas esą tik patvirtina, kad asmuo yra pajėgus įsisavinti programą, suteikiantį vidurinį išsilavinimą.
Jei taikyti, tai tik po 2 metų
„Vien tai, kad asmuo ją įsisavino prasčiau negu kiti asmenys, savaime nereiškia, kad toks asmuo nesugebės įsisavinti aukštosios mokyklos programos. Asmens sugebėjimai įsisavinti aukštosios mokyklos programą negali būti vertinami pagal tai, kokias pažymiais asmuo baigė vidurinę mokyklą. Ar asmuo sugeba įsisavinti aukštosios mokyklos programą turi būti sprendžiama ne pagal vidurinės mokyklos baigimo rezultatus, o jam atsiskaitant už aukštojoje mokykloje dėstomus studijų dalykus t.y. vertinat atsakymus į egzaminų, įskaitų, koliokviumų ir kitų darbų užduotis.
Jeigu, nepaisant pateiktų argumentų, vis dėlto būtų nutarta įstatyme įtvirtinti Ministerijos siūlomą nuostatą ir nustatyti, kad ji taikoma priimant studentus į aukštąsias mokyklas 2015 metais, – tai prieštarautų konstituciniams teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams, nes abiturientai neturėtų pakankamai laiko pasirengti naujoms priėmimo į aukštąsias mokyklas taisyklėms. Turėtų būti nustatyta ne Ministerijos siūloma data, o ne trumpesnis negu 2 metų laikotarpis t. y. naujas teisinis reguliavimas negalėtų būti taikomas anksčiau, negu 2017 metų studentų priėmimui“, – teigiama darbo grupės išvadose.
Šioms laikinosios darbo grupės išvadoms pritarė ir MRU Senatas, ir l.e.p. rektorius prof. dr. Alvydas Pumputis.